Reklama 1

Gilią istoriją menantys – Griežės piliakalniai

Griežės piliakalniai – du piliakalniai Židikų seniūnijoje, Griežės kaime. Abu – respublikinės reikšmės archeologijos paminklai, datuojami I tūkst.–XIII a. 1997 m. gruodžio 31 d. įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą. Norint juos pasiekti, reikia važiuoti nuo UAB „ORLEN Lietuva“ Griežės kaimo link ir, pervažiavus Varduvos upę, pasukti į kairę. Antrasis Griežės piliakalnis yra šiek tiek toliau į pietus nuo pirmojo.

I piliakalnis

Piliakalnyje lokalizuojama Griežės (orig. Gresen) pilis, minima 1253 m. balandžio 4 d. Kuldygoje Kuršo vyskupo Henriko ir Vokiečių ordino atstovų sudarytame Pietų Kuršo dalybų akte. Ją 1264 m. sunaikino Livonijos ordino kariuomenė.

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Varduvos dešiniajame krante. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga Š–P kryptimi, 50x40 m dydžio. Jos P krašte supiltas 3 m aukščio, 13 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas leidžiasi į 4 m pločio 0,5 m gylio griovį. Pylime rasta degėsių, suanglėjusių rąstų, aikštelės ŠV šlaite 1996 m. aptiktas iki 35 cm storio kultūrinis sluoksnis. Šlaitai statūs, 10–12 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų bei bulviarūsių, V aikštelės dalis nukasta karjero, Š dalis nuplauta Varduvos. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais.

Aplinka

Priešais piliakalnį yra Aukų, arba Avinų, lanka, kurioje žmonės randa kaulų, anglių ir pelenų. PER piliakalnio papėdėje, 0,5 ha plote, yra papėdės gyvenvietė.

Sovietmečiu piliakalnyje buvo įrengta šokių aikštelė, iškasti bulviarūsiai. Kaip rašė A. Tautavičius 1967 m., tai vienas liūdniausiai atrodančių Mažeikių rajono piliakalnių.

1,5 km nuo Griežės I piliakalnio yra degintinis X–XIV a. kapinynas.

Padavimai

Ant kalno vaidilutės kūrendavo šventą ugnį.

Sakoma, kad Avinų lankoje, esančioje prie piliakalnio, būdavo deginamos aukos – avinai.

Daugelio senųjų pasakojama, kad pietiniame piliakalnio gale buvę urvai į skyles, į kurias įmetus gyvą antį, ta išlipdavusi į Ventą. Ir dabar plačiai tebepasakojama, kad iš piliakalnio per Ventos ir Vadalatės upių angų apačias eina platūs, plytomis ir akmenimis grįsti urvai į dabartinę latvių bažnyčią ir artimuosius kalniukus. Prieš 46 metus kasinėjant prie piliakalnio ir darant minimos bažnyčios remontą, urvai buvę atkasti. Dabar jokių urvų žymių nebematoma.

Pilį naktį užpuolė priešai, išpjovė pilies sargybą, o pačią pilį padegė ir sudegino.

Archeologiniai radiniai. XIX a. Griežės piliakalniu susidomėjo Peterburgo mokslininkai. 1897 m. grupė Peterburgo mokslų akademijos archeologų atvyko čia ir apie savaitę kasinėjo. Rado kelis geležinius ir žalvarinius įrankius, iš jų tris žalvarinius kirvukus.

1996 m. piliakalnio eroduojanti aikštelės dalis ištirta ir užvelėnuota. Upelio griaunantis poveikis panaikintas anksčiau, sutvirtinus krantą akmenų prizme. Šių darbų vadovas G. Zabiela.

II piliakalnis

Antrasis piliakalnis yra Ventos kairiajame krante, 1 km į PER nuo pirmojo piliakalnio. Jis įrengtas į Ventos slėnį įsiterpusio ilgo aukštumos kyšulio ŠR gale. Aikštelė trapecinė, pailga ŠR–PV kryptimi, 24 m ilgio, 15 m pločio PV gale, 10 m pločio – ŠR. Jos ŠR krašte supiltas 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Aikštelės PV krašte supiltas 1,6 m aukščio, 11 m pločio pylimas, kurio išorinis 3,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 20 m ilgio, 7 m pločio, 1,8 m gylio griovį, už kurio įrengtas priešpilis. ŠR šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 8 m pločio terasa, į ŠR nuolaidėjanti per 1 m. Priešpilio aikštelė trapecinė, taip pat pailga ŠR–PV kryptimi, 27x25 m dydžio. Jos PV krašte supiltas 18 m ilgio, 2 m aukščio, 11 m pločio pylimas, už kurio iškastas 4 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Piliakalnio ir priešpilio šlaitai statūs, 17–20 m aukščio. Jų aikštelių R kraštuose iškastas apkasas. Piliakalnis ir priešpilis apaugę lapuočiais medžiais.

Į V nuo piliakalnio, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Griežės kaimas

Griežė – kaimas Židikų seniūnijoje, tarp Ventos ir Varduvos upių, 3 km į šiaurės vakarus nuo Leckavos, prie pat Lietuvos sienos su Latvija. Pietinėje dalyje ribojasi su Žibininkų ir Kuodžių kaimais, pietvakarinėje dalyje susisiekia su Didžiamiškio (Griežės) mišku, pietrytiniame kampe – Pavenčių miškas. Šiaurinėje dalyje yra Varduvos pušynas. To kaimo nebėra, liko pavadinimas, kapinės ir du piliakalniai, menantys gilią šio krašto senovę.

Kaip teigiama Mažeikių krašto enciklopedijoje, kaimas pirmą kartą minimas 1253 m. balandžio 5 d. pietinių Kuršo žemių padalijimo tarp Kuršo vyskupo ir Kryžiuočių ordino akte. Tada ji priklausė Keklio žemei. 1264 m. Griežės pilį užpuolė, apiplėšė ir iki pamatų sudegino Livonijos ordino magistro Konrado Manderno puspenkto šimto raitų vyrų kariuomenė.

Griežės kaime gimė išraiškos šokio šokėjos seserys Emilija ir Julija Kesminaitės, kurios nuo 1944 m. gyveno Australijoje, broliai Ildifonsas (g. 1901) ir Anicetas (g. 1907) Šadauskai, Mažeikių alaus bravaro steigėjai.

Kaimo teritorija ir joje buvę archeologijos paminklai sunaikinti dėl čia esančio karjero eksploatacijos. Ypač sparčiai iš čia žvyras buvo vežamas į naftos perdirbimo gamyklą, o gyventojai iškeldinami.

Senkapiai

Mažeikių krašto enciklopedijoje rašoma, jog pietrytiniame Griežės kampe driekiasi Pavenčių miškas, kuriame yra Griežės senkapiai. Šiaurinėje dalyje esančiame Varduvos pušyne yra Griežės pilkapiai. Varduvos kairiajame krante nurodomi du Griežės senkapiai, dešiniajame krante – Griežės kaimo kapinės.

Kaimo XV–XVII a. senkapius 1981 m. surado Lietuvos istorijos instituto archeologai. Žvalgomuosius tyrimus atliko A. Varnas, kuris atidengė 3x30 kv. m plotą, rado turtingų įkapių.

Puslapį parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Pagal mke.lt (Mažeikių krašto enciklopedija) bei leidinį „Mažeikių krašto piliakalniai grafiniuose etiuduose ir fotografijose“ (A. Butkuvienė)

Nuotrauka Algirdo Vilko

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode