Kai nusprendžiama renovuoti vonios kambarį, dažniausiai pasirenkamas dušo kabinos įrengimo variantas. Tokį pasirinkimą lemia tai, kad dušas garantuoja ne tik komfortą, vandens taupymą, bet ir lengvai palaikomą švarą. Tačiau jei norite įsirengti patogią dušo kabiną, verta pagalvoti ir apie jai būtiną komplektą.
Kas įeina į dušo komplektaciją?
Į bendrą dušo komplektaciją įeina stovas, vandens žarna ir dušo galva. Dar būna jos variantų, kuriuose figūruoja virštinkinis arba potinkinis vandens maišytuvas, būna dvi dušo galvos – stacionariai pritvirtinta ir su rankose laikoma žarna. Jei dušo komplektas būna montuojamas uždarai (po sienos tinku), tada visi dušo sistemos junginiai yra paslėpti, išorėn išeina tik vandens maišytuvų blokelis. Jei pasirinkote potinkinį dušo komplektą, jis dažniausiai yra be stovo. Tuo tarpu atviros dušo komplekto sistemos visi elementai būna sujungti kartu ir gali būti tvirtinami prie vieno stovo.
Sodininkystė – ne tik maloni bei atpalaiduojanti po kitų dienos darbų, bet ir labai atsakinga veikla. Kad ir kaip mėgtumėte sodo darbus, anksčiau ar vėliau vis tiek teks susidurti su įvairiais nesklandumais. Verta žinoti, kad kokybiški 
Prieš tris mėnesius startavęs kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui įgauna pagreitį – nuo kvietimo pradžios gautos 66 paraiškos už 2,3 mln. eur
Pabrangus trąšoms, žemdirbiams svarbus kiekvienas mineralinio azoto – vieno svarbiausių azoto junginių augalų mityboje – kilogramas. Yrant augalų liekanoms, šiltuoju metu mineralinio azoto dirvožemyje išsiskiria nuo 30 iki 140 kg/ha. Šį kiekį labai svarbu panaudoti augalų mitybai, neprarandant jo dėl išsiplovimo į gruntinius vandenis. Azoto perteklius dirvožemyje gali užteršti vandenį nitratais. 
Lietuvos miškuose galima pamatyti mūsų kraštams neįprastą tačiau pietų ir vidurio Europoje dažnai sutinkamą medį – paprastąjį buką. Dar ne taip seniai mokslininkai buvo nustatę, kad šio medžio šiaurinė riba baigiasi pietų Lietuvoje. Bet šiltėjant klimatui, bukų augimo arealas užima vis didesnę Lietuvos dalį. Šiuo metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai renka šio medžio sėklas tam, kad šalyje būtų galima įveisti daugiau šiltesnius kraštus mėgstančių bukų. 
Nors Lietuva ir apsirūpina galvijiena, tačiau aukščiausios kokybės mėsos trūksta. Todėl ateinantį finansinį laikotarpį galvijininkystės sektoriui remti numatytas intervencinių priemonių komplektas (susietoji pajamų parama, ekoschemos, rizikos valdymo bei kaimo plėtros priemonės), orientuotas į aukštos kokybės veislinių galvijų auginimą darnoje su aplinka. Be to, bus toliau remiami avininkystės ir ožkininkystės sektoriai. 
Šiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba laukė paraiškų iš savininkų, kurių miškų sklypai patenka į ES ekologinį tinklą 
Europos žaliasis kursas, kuriuo siekiama gerinti žmonių gyvenimo kokybę, kurti modernią ir konkurencingą ekonomiką, yra viena iš esminių ES Bendrosios žemės ūkio politikos, o tuo pačiu ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) dalių. Todėl skatinant šalies ūkininkus prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, veiksmingo gamtos išteklių valdymo, biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio išsaugojimo, ateinančio laikotarpio parama susieta su Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimais. 
Artėjant lapkričio 15–ajai – žemės mokesčio mokėjimo datai, Valstybinė miškų tarnyba informuoja apie galimą žemės mokesčio perskaičiavimą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. 
2023-2027 metais bitininkystės sektoriui numatyta 5,5 mln. Eur finansinės paramos. Kasmet bitininkystės produktų gamybos ir prekybos sąlygoms gerinti, užtikrinti sektoriaus tvarumą ir plėtrą planuojama skirti po 1,1 mln. Eur Europos Sąjungos ir nacionalinių lėšų. 
Aplinkosaugininkai primena, kad šiuo metu Lietuvos upėse neršia margieji upėtakiai, šlakiai ir lašišos. Lašišinių žuvų išteklius neigiamai veikia ne tik žvejyba, brakonieriavimas, ekosistemų kaita dėl užtvankų, melioracijos, taršos, biologinių invazijų, klimato kaitos, bet ir neatsakingas pramogavimas vandens telkiniuose ikrų vystymosi lizduose periodu. 
Žemės ūkio ministerija primena, kad labdaros ir paramos organizacijos, surenkančios maistą iš maisto tvarkymo subjektų ir išdalijančios jį stokojantiems, iki lapkričio 30 d. gali teikti paraiškas paramai gauti. 
Prekyba nudurtomis lašišomis pažeidėjui gali atsieiti iki 12,8 tūkst. eurų, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. 
Lapkričio 3 d. baigėsi jau antrasis šiais metais kvietimas teikti paraiškas iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į šilumos siurblius ar biokuro katilus. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė dar daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų paraiškų už 6, 64 mln. eurų. Viso kvietimui buvo skirta 15 mln. eurų. Taršius katilus į efektyvesnius šildymo įrenginius šiais metais panoro pasikeisti 5 tūkst. šalies gyventojų. 
„Žemės ūkis negali būti įstrigęs praėjusiame amžiuje – keičiasi geopolitinė situacija, daugėja klimato iššūkių, auga vartotojų lūkesčiai. Prisitaikyti prie šių iššūkių, prie Europos žaliojo kurso tikslų, atsižvelgiant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, ir skirta naujojo laikotarpio parama“, – kalbėdamas apie paramą šalies ūkininkams bei pokyčius, susijusius su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, akcentuoja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 
Seimui leidus nuo lapkričio gyventojams nebemokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose, tuo galės pasinaudoti ne visų didmiesčių gyventojai. 
Lapkričio 
Europos Komisija siūlo griežtesnes aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens teršalų bei miesto nuotekų valymo taisykles. Taisyklėmis norima įgyvendinti vieną iš Europos žaliojo kurso tikslų – iki 2050-ųjų pasiekti nulinę oro taršą. 
Jau ir už spalio mėnesį suvartotą elektros energiją visiems nebuitiniams vartotojams – verslo subjektams, viešajam sektoriui, ūkininkams, savivaldybės įmonėms ir kt., taip pat nebuitiniams vartotojams, elektros energiją įsigyjantiems tiesiogiai iš elektros energijos biržos savo vartojimo poreikiams, numatyta kompensuoti dalį elektros energijos kainos. Ši parama leis padėti nebuitiniams vartotojams sumažinti išaugusią finansinę naštą ir išlaikyti iniciatyvą imtis elektros energijos suvartojimą mažinančių priemonių. 
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų pakeitimams, kurie numato, kad šiame kadastre esantys duomenys nuo šiol yra vieši ir teikiami neatlygintinai. 
Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams, energetikos ministrams bei Europos Komisijai ieškant sprendimų, kaip sumažinti rekordines aukštumas pasiekusias elektros ir dujų kainas, BNS pateikia atsakymus į 5 svarbiausius klausimus apie siūlomas įvesti dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų lubas. 
Rudenėjant Aplinkos apsaugos departamento specialistai informuoja, kad gyventojams deginti nukritusius lapus reikėtų laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Tai darant tinkamai nebus teršiama aplinka ir nekils gaisrų pavojus. 
Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pirmadienį pranešė skųsiantis teismo sprendimą, pagal kurį jis privalo iš naujo svarstyti bendrovės „Grigeo Klaipėda“ aplinkos atkūrimo priemonių planą, pagal kurį ji turi ketina išvalyti Kuršių marias, į kurias ilgą laiką leido nevalytas nuotekas. 
Šiuo metu vykstančioje nacionalinėje klimato kaitos konferencijoje „Klimato kaita ir miestai: ar žydinčios pievos padės skęstančioms gatvėms?“ daug dėmesio skiriama savivaldybių pasiruošimui klimato kaitos keliamiems iššūkiams. Diskutuojama, kokių prisitaikymo priemonių turi imtis savivaldos institucijos, kad gyventojai ir infrastruktūra kuo mažiau nukentėtų nuo ekstremalių reiškinių. 
Aplinkos ministerija parengė Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, kuris leis sumažinti administracinę naštą ir atsisakyti perteklinių veiklos apribojimų. Siūloma išlaikyti padidintą dėmesį miško kirtimams „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose yra nekilnojamųjų kultūros vertybių, o pranešimų apie ketinimą kirsti į jas nepatenkantį mišką procedūras supaprastinti. 
Iš Modernizavimo fondo finansavimas patvirtintas 4 savivaldybėms priklausantiems pastatams atnaujinti. Pirmosios papildomo finansavimo suskubo kreiptis Šiaulių, Visagino, Panevėžio ir Ukmergės rajonų savivaldybės. Joms iš Modernizavimo fondo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 1,1 mln. eurų. Likusi suma bus finansuojama paskolos iš Savivaldybių pastatų fondo lėšomis. 
Šiandien žemės ūkis yra vienas labiausiai klimato kaitos paveiktų sektorių, todėl itin svarbu ne tik taikyti emisijų mažinimo priemones, bet ir didinti ūkių atsparumą ir prisitaikymą. Tarptautinės klimato kaitos dienos proga, kviečiame išsamiau susipažinti kaip žemės ūkio sektorių veikia klimato kaitos iššūkiai ir kaip jis padeda juos spręsti. 
Aplinkos ministerija parengė Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą, kuris leis iki 2050 m. visų Lietuvos viešų ir privačių pastatų bei gyvenamųjų namų anglies dvideginio pėdsaką sumažinti iki nulio. Plane numatyta skatinti kvartalinę renovaciją, kai atnaujinami ne tik pastatai, bet ir inžinerinės sistemos, bendrosios erdvės, telkiant valstybės ir pastatų savininkų investicijas renovacijos projektams įgyvendinti. 
Namų dekoravimas yra ne tik malonus hobis, tačiau ir galimybė gerokai pagerinti savo buitį kiekvieną kartą tuo užsiėmus. Šiame straipsnyje mes pasidalinsime keliais praktiškais patarimais, kurie padės net ir su nedideliu biudžetu sukurti pastebimus, dėmesio vertus pokyčius namų interjere. Taigi, pradėkime!
