Švedijoje, Stokholme, Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai aptarė, kaip žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai gali prisidėti prie augančios bioekonomikos tikslų.
Neformaliame susitikime ministrai ne tik diskutavo apie galimybes ir iššūkius, susijusius su žaliąja pertvarka, bet ir vietoje susipažino su Švedijoje vykdomais moksliniais tyrimais bei inovacijomis. Šioje šalyje aktyviai siekiama pereiti prie iškastinių išteklių nenaudojančios, žiedinės ekonomikos principais paremtos žemės ūkio gamybos ir akvakultūros. Ministrams buvo pademonstruota skaitmeninėmis technologijomis pagrįsta, pusiau autonominė technika.
Rengiantis ankstesnei Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, visais nagrinėtais scenarijais sistemos stabilumas yra užtikrinamas, rodo Gdansko instituto atlikta elektros energetikos sistemos stabilumo studija. Studija patvirtina, kad paankstinta sinchronizacija 2024 m. yra saugi. 
Siekdama padidinti energetinį efektyvumą viešuosiuose pastatuose ir mažinti valstybės biudžeto išlaidas, skirtas jiems remontuoti ir išlaikyti, Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos pakeitimams. 
Lietuvos ateities vizija 2050 metams apims didesnį dėmesį kultūrai, gamtinei aplinkai bei technologijų ir inovacijų plėtrai. 
Šalyje vyraujant sausrai ir dideliam miškų gaisringumui, primename, kad visi asmenys, besilankantys miške, privalo elgtis labai atidžiai ir atsakingai. Birželio 13 d. daugiau nei 1/3 Lietuvos teritorijos, daugiausia Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje, pasiektas labai didelis miškų gaisrų pavojus (V gaisringumo klasė). Artimiausiomis dienomis gaisringumo rodikliai toliau augs. 
Aplinkos apsaugos departamentas primena: užsiimant tarpvalstybinio atliekų vežimo veikla, taip pat svarbu laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ar atliekos taps ištekliais, ar problema, priklauso nuo to, kaip jas tvarkysime. 
Aplinkos apsaugos agentūros dronas „Kiras“ ir jo pilotai padėjo stebėjimus Kuršių nerijos nacionalinio parko Naglių gamtiniame rezervate. Agilo ir Vingio kopos buvo stebimos ir matuojamos naudojant nuotolinį aerokartografavimo metodą. Šios kopos itin saugomos ir yra svarbios gamtos įvairovei, todėl Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, kuriais siūloma atskirti 
Šalyje vyraujant sausrai ir dideliam miškų gaisringumui, primename, kad visi asmenys, besilankantys miške, privalo elgtis labai atidžiai ir atsakingai. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį: birželio 12–13 d. daugiau nei 1/3 Lietuvos teritorijos, daugiausia Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje, bus pasiektas labai didelis miškų gaisrų pavojus (V gaisringumo klasė). Artimiausiomis dienomis gaisringumo rodikliai toliau augs ir pasieks labai didelį miškų gaisrų pavojų (V gaisringumo klasę). 
Nusistovėjus itin sausiems ir saulėtiems orams Lietuvos gyventojai suvartoja kelis kartus daugiau vandens – kai kurios vandens tiekimo įmonės jau prašo gyventojų vakarais naudoti mažiau vandens, laistyti želdinius kitu laiku. Tuo metu Lietuvos geologijos tarnyba teigia, kad sausra šalyje yra įprastas reiškinys, ji turi įtakos požeminiam vandeniui, tačiau jo tiekėjams iššūkių kyla ne dėl sausros, o dėl nepasiruošimo. 
Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, informuoti apie tai rajono gyventojus, Nacionalinį krizių valdymo centrą, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentą, Žemės ūkio ministeriją ir kitas įstaigas bei įmones, kurioms tai aktualu. 
Aplinkos ministerija parengė Aplinkos apsaugos, Aplinkos oro apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kurie padės spręsti lokalias taršos problemas miestuose, miesteliuose, gyvenamosiose teritorijose. Siūloma nustatyti pareigą savivaldybių administracijoms bei jų pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, susijusią su orą teršiančia buitine veikla. Taip pat numatoma nuo 2026 m. gegužės 1 d. uždrausti šildymui naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglis, lignitą, durpes. 
Unikaliose, saugomose Lietuvos teritorijose nuo šiol nebeliks kliūčių įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus. Padidintas maksimalus tako nuolydis, kartu numatant papildomas apsaugos priemones – turėklus, atokvėpio aikšteles, naudoti atsparias slydimui dangas. 
Šalyje įsivyravo itin palankūs miško gaisrams kilti orai. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiuo metu per dieną gesina vidutiniškai po 5 miško gaisrus. Dažniausia gaisrų priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys – palikti be priežiūros ar ne vietoje kūrenami laužai, netinkamai naudojamos kepsninės ar numestos nuorūkos. Lietuvoje vyraujant sausrai, kuri vietomis siekia stichinį lygį, miškininkai bei ugniagesiai prašo visų gyventojų atsakingumo poilsiaujant gamtoje. 
Žmones, kurie turi nenaudojamos žemės ir neketina užsiimti žemės ūkiu, Valstybinė miškų tarnyba skatina įveisti joje mišką. Taip jie ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo.
Vyriausybė patvirtino tris aprašus ir vienas taisykles, kurie nustato aiškesnę atsiskaitymo, sutarčių sudarymo tvarką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis besinaudojantiems gyventojams, įmonėms ir šių paslaugų tiekėjams. Taip pat patikslina, kaip turės būti perimami, išperkami ir perduodami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai. 
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuoja privačių miškų savininkus, kad iki birželio 30 d. pratęstas pasiūlymų išpirkti gamtiniu požiūriu vertingą miško sklypą ar sudaryti apsaugos sutartis dėl miško sklype esančių gamtinių vertybių apsaugos ir gauti vienkartines kompensacijas teikimo terminas. 
Kuriant kapavietę, didžiausias dėmesys tenka paminklo pasirinkimui. Tai labai atsakingas sprendimas, nes 
Valstybinės miškų tarnybos specialistams tęsiant žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) populiacijos stebėjimą, užfiksuota didžiausia eglynų pagrindinio kenkėjo – žievėgraužio tipografo vabalų skraidymo gausa. Šį pavasarį ji gausiausia per dvidešimt vienerius metus, kai nuo 2003 metų pradėta vykdyti nuolatinė šio kenkėjo stebėsena. 
Smulkūs kiaules laikantys ūkiai galės teikti paraiškas ir gauti valstybės pagalbą biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Paraiškos savivaldybėse renkamos nuo birželio 12 d. iki liepos 31 d. 
Prieš metus, 2022 m. birželio 2 d., Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kuriamą Dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą (DBSIS) pradėjo naudoti pirmoji 42 bandomųjų įstaigų banga. Praėjus lygiai metams DBSIS paslaugomis gali naudotis net dešimt kartų daugiau – 420 įstaigų, kuriose dirba per 45 tūkst. darbuotojų. 
Valstybės įstaigos, įsikūrusios Turto banko valdomose patalpose, per 2022–2023 metų šildymo sezoną sutaupė 12,8 proc. šilumos, lyginant su 2021–2022 m. šildymo sezonu. Taupymui reikšmingos įtakos turėjo šilumos punktų grafikų reguliavimas ir trumpesnis bei šiltesnis šildymo sezonas. 
Lietuvoje gyvena devynios perinčių geninių paukščių rūšys. Tai svarbi ekosistemos dalis, kuri nyksta, jei nesaugomos jų gyvenamos teritorijos. Mokslininkai išskyrė penkias rūšis, kurioms yra steigiamos „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Tai yra pilkoji meleta, tripirštis genys, baltnugaris genys, juodoji meleta ir vidutinis genys. 
Aplinkos ministerija parengė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių pakeitimus atsižvelgusi į gautas institucijų ir visuomenės pastabas ir kviečia su jais susipažinti. Pirmą kartą sudarytas Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų (žinduolių) rūšių sąrašas. Taip pat siūloma nustatyti naujus minimalius reikalavimus žinduolių laikymui nelaisvėje, pakeisti kai kurių rūšių roplių patalpų minimalius dydžius, nelaisvėje laikomus paukščius uždrausti laikyti pririštus. 
Gegužės 31 d. pasibaigus kvietimui daugiabučiams atnaujinti gauta arti 500 paraiškų. Preliminariais skaičiavimais bendra investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršija kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas. Jeigu po vertinimo lieka projektų, neįtrauktų į einamaisiais metais finansuojamų renovacijos projektų sąrašą, sudaromas rezervinis sąrašas. Skyrus papildomą finansavimą, visi rezerviniame sąraše esantys projektai gali būti perkelti į einamaisiais metais finansuojamų atnaujinimo projektų sąrašą. 
Šiandien, birželio 1 d., turėjęs baigtis kvietimas teikti paraiškas atsisakiusiems taršaus automobilio ir įsigijusiems el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar transporto dalijimosi paslaugas pratęstas iki birželio 10 d. 12 val. 
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) informuoja apie nuo birželio 1 d. koreguojamus dalies teikiamų paslaugų įkainius. Jie keičiami įvertinus pastarųjų metų pokyčius statybos sektoriuje ir išaugusias sąnaudas gerinant paslaugų kokybę ir prieinamumą. 
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos pateiktam siūlymui antrąjį šių metų pusmetį iš dalies kompensuoti gyventojams gamtinių dujų kainą ir tam numatoma skirti 54 mln. eurų. Gyventojams kompensacija bus administruojama automatiškai ir atsispindės sąskaitose. 
Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad UAB Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) būtų perduodamas Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU). Tai sudarys palankias sąlygas VGTU studentams ir mokslininkams kartu su bendrovės specialistais vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, keistis žiniomis, gerąja patirtimi. 
Važiuojant per Lietuvą jau galima pastebėti mėlynuojančius plotelius pievose ir pakelėse – tai pradedantys žydėti lubinai. Lubinai yra invazinė, viena labiausiai plintančių augalų rūšių, jų negalima auginti, dauginti, parduoti, mainyti. Aplinkosaugininkai ragina kuo daugiau lubinų skinti ir taip padaryti gerą darbą gamtai. Jeigu jų pridygo sode, sodyboje, aplink namą, reikėtų iškasti arba reguliariai šienauti kol dar nesubrandino sėklų. 
