Paukščių migracijos laikas jau artėja prie pabaigos, tačiau nemažai sparnuočių nė nesiruošia išskristi žiemoti į šiltesnius kraštus. Kai kurie iš jų ir pasiliks Lietuvoje, kentės, jeigu stos šalčiai. Ir dėl to labiausiai kalti yra žmonės –  lesindami visą vasarą vandens paukščius batonu, duona, kruopomis, jie pripratina juos prie „gero gyvenimo“. Lengvai gaunamas lesalas tampa priklausomybe, gulbių šeimos ir ančių pulkai plaukia į žmonių lankymosi vietas.

Neries regioninio parko Elniakampio kraštovaizdžio draustinyje aptikta pirmoji šiame parke ir trečioji visoje šalyje itin reto augalo – žaliosios kalnarūtės (Asplenium viride) – radavietė.

Šis daugiametis žolinis augalas Lietuvoje pirmą kartą buvo rastas tik 1997 m., o į Raudonąją knygą įrašytas 2000-aisiais.

Kūrenate krosnį, bet negalite prisiminti, kada paskutinį kartą buvo valytas kaminas ar dūmtraukiai? Spėliojate, gal prieš metus kitus… Neabejokite,  ugnis jau rengiasi užsukti į svečius. Manote, kad taip tikrai nenutiks? Deja, per penkerius metus dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų Lietuvoje žuvo 50 žmonių.  Be to,  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiemet dėl šios priežasties gyvenamieji namai degė per 880 kartų. 

Penkios didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės rugsėjį už natūralų pieną stambiesiems pieno ūkiams vidutiniškai mokėjo 333 eurus už toną, arba 7,3 proc. daugiau nei rugpjūtį.

Kaip rašoma LRT.lt atsiųstame pranešime, portalo milkprices.nl duomenimis, didžiosios JAV pieninės stambiesiems pieno tiekėjams rugpjūtį mokėjo vidutiniškai 329 eurus už toną, Naujosios Zelandijos – 309 eurų, Europos Sąjungos – 342 eurus. Per rugpjūtį daugiausia pienas pabrango JAV – 7,1 proc., Europoje pieno kaina kilo 1,3 proc., Naujojoje Zelandijoje pieno supirkimo kaina stambiesiems tiekėjams sumažėjo 1,3 proc.

Aplinkos ministerijos ir jos struktūrinių padalinių vadovų posėdis praėjusį penktadienį buvo skirtas aptarti, kaip sekasi diegti šiuolaikinės vadybos sistemos LEAN metodus. Pagrindinis šių metodų tikslas – optimizuoti vidaus procesus ir sukurti didžiausią vertę su mažiausiai išteklių.

Aplinkos ministerija yra viena pirmųjų, įgyvendinančių Vyriausybės projektą LEAN metodams įdiegti visose ministerijose ir Vyriausybės kanceliarijoje. Ji LEAN pradėjo taikyti praėjusią gegužę. Vasarą ministerijos struktūriniai padaliniai ėmėsi iš esmės peržiūrėti savo veiklos stebėsenos metodus.

Vilkaviškio rajono bitininkų draugijos pirmininkas Sigitas Jašinskas bitininkauja jau beveik 30 metų. Ne vieną dešimtį bičių šeimų laikantis vyras tikina, kad tokio gero sezono dar neatsimena. Praėję metai irgi buvo palyginti neblogi, tačiau šių metų vasara pranoko visus lūkesčius – vienos bičių šeima medaus prinešė 10–15 kg daugiau nei pernai.

Dažnam iš mūsų valymo paslaugos atrodo paprastas ir daug žinių nereikalaujantis darbas. Vis tik tenka pripažinti dulkių sluoksnis, ne vietoje išmėtyti daiktai ar neplautų puodelių stirtos tiek namuose, tiek biure blaško dėmesį ir trukdo susikaupti darbui. Kai valymo paslaugos reikalingos didesniems darbams atlikti, sakykim fasadų valymui, tuomet be profesionalų pagalbos tikrai neišsiversime. Taigi, ką reikėtų žinoti renkantis tinkamą kokybiškas valymo paslaugas teikiančią įmonę?

Siekiant paskatinti lietuviškos medienos perdirbimą šalyje ir biokuro kainų mažėjimą, siūloma labiau apmokestinti iš šalies eksportuojamą neapdirbtą medieną. 

Miškų įstatymo pataisos numato, kad privatūs asmenys ir bendrovės, kurios eksportuos privačių ar valstybinių miškų žaliavinę medieną – rąstus, pjuvenas, drožles – valstybei turėtų sumokėti 15 proc.  mokstį. 

Rytoj  15 val. Punios šilo girininkijoje (Panemuninkų k., Alytaus r.) aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitiks su vietos bendruomenių atstovais. Bus diskutuojama apie Punios šilo ateitį.

„Esu įsitikinęs, kad galima rasti sprendimą, kaip suderinti vietos žmonių poreikius ir gamtos apsaugos tikslus. Iki tikros sengirės turime mažiausiai 50 metų, ir žmogus be pjūklo esminės žalos nepridarys“, – sako Kęstutis Navickas.

Rudenį vilkai moko savo paūgėjusius jauniklius medžioti, todėl ūkininkai patiria vis daugiau jų išpuolių ir skaičiuoja didžiulius nuostolius. Žemės ūkio ministerija siekia, kad vilkų būtų sumedžiojama du kartus daugiau, o ūkininkų patirtų nuostolių kompensavimo tvarka – tobulinama.

„Luminor“ bankas, pasirašęs paskolų portfelio garantijų priemonės įgyvendinimo sutartį su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu (ŽŪPGF), pradeda teikti paskolas ūkininkams su valstybės garantija. Paskolos lengvatinėmis sąlygomis bus teikiamos apyvartinėms lėšoms papildyti bei biologiniam turtui įsigyti.

Nuo šiol pasiskolinti apyvartai ar biologiniam turtui su valstybės garantija taps dar paprasčiau – užteks kreiptis į banką, o garantija bus suteikiama automatiškai. Ūkininkams paskolos išdavimo procesas taps paprastesnis ir greitesnis.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), vykdydama ES fondų finansuojamą projektą, įsigijo naujos šiuolaikinės įrangos šalies požeminio vandens būklei stebėti. Ši įranga leidžia greičiau ir patikimiau atlikti požeminio vandens ir geologinės aplinkos tyrimus. Gauti duomenys naudojami vertinant šio vandens išteklių būklę ir jos kaitą, išaiškinant užterštas teritorijas, sprendžiant, ar taikomos aplinkosaugos priemonės yra pakankamai veiksmingos.

Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti, kad šalies ūkio subjektai atsakingai vestų gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitą ir įprastų naudotis privaloma naująja informacine šios apskaitos sistema (GPAIS), numato dviem mėnesiams pratęsti prisitaikymo prie GPAIS laikotarpį – iki š. m. gruodžio 1 d.

Lietuvos gyventojai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir vietoje tradicinio karvių pieno vis dažniau renkasi augalines jo alternatyvas. Mitybos ekspertų teigimu, augaliniai pieno gėrimai gali būti sveikatai palankesnis pasirinkimas nei įprastas pienas, tačiau ir tokius gaminius reikia rinktis atidžiai. Tuo metu prekybininkai jau kelerius metus stebi augančią jų paklausą, todėl plečia pieno alternatyvų asortimentą.

Mokslininkai nustatė, kad uodai ir kiti skraidantys vabzdžiai, kurie veisiasi vandenyje, gali pernešti plastiko taršą. Lervoms iš užterštų vandens telkinių pasisavinus mikroplastiko daleles, jos vabzdžių organizmuose lieka, o taip, pasak specialistų, plastikas gali patekti ir į mitybos grandinę.

Atėjus rudeniui dažnas gyventojas progą ištrūkti į gamtą atranda dėl vis dar šildančios saulės bei šalies miškuose dygstančių grybų. Daugeliui grybavimas – ne tik atsipalaiduoti leidžiantis hobis, bet ir būdas sukaupti miško gėrybių atsargų žiemai. Ekspertų teigimu, šie metai dėl vasarą vyravusių nepalankių orų grybautojams yra prastesni. Tuo metu prekybininkai pastebi, kad dalis gyventojų grybus rinkosi parduotuvėse, tačiau dairėsi ne tik į tradicines, bet ir egzotiškas jų rūšis.

Kilus visuomenės nepasitenkinimui dėl Labanoro regioniniame parke, Punios šile  ir kitur kertamų valstybinių miškų, visuose juose mėnesiui stabdomi kirtimai, BNS pranešė aplinkos ministras.  

Jau šių metų pabaigoje bendrovė „Lietuviškas medus“ išsiųs pirmąją 10 tonų medaus siuntą į Japoniją.

Rugsėjo pradžioje ši bendrovė pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl lietuviško medaus tiekimo su Japonijos bendrove „Akitaya Honten“ (bitininkystės produkcijos platintoja Japonijoje).

Mediena – medžiaga, iš kurios gaminami įvairūs daiktai: nuo baldų iki smulkių namų apyvokos reikmenų. Yra daug medienos apdirbimo meistrų, kurie iš jos sukuria tikrus šedevrus. Žinoma, tam reikalinga ir speciali, kokybiška įranga. Iš medienos statomi net namai, nes tai yra ekologiška, saugi, patvari, ilgaamžė, ekonomiška medžiaga.

Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir Valstybinių miškų urėdijos vadovu Mariumi Pulkauninku antradienį apžiūrės miško kirtavietes Labanoro regioniniame parke.

Ši išvyka skirta įvertinti, kaip vykdomi miško kirtimai Labanoro girioje, ir aptarti reikiamus teisės aktų pakeitimus, skirtus riboti plynus kirtimus visose šalies saugomose teritorijose, pranešė ministerijoje. 

Pirmadienį susitikę ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas sutarė, kad turėtų būti griežtinama kirtimų vertinguose Lietuvos miškuose tvarka.

Planuojama dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynus kirtimus.

Pasak premjero, netrukus Vyriausybę pasieks siūlymai, kaip labiau apsaugoti Labanoro girią, svarstomas klausimas ir dėl plynų kirtimų ribojimų.

Laiko trūkumas neretai ieško ieškoti sprendimų, kai artimus žmones pasveikinti nuotoliniu būdu. Viena tokių galimybių – tai gėlės į namus, kurios gali būti užsakomos internetu ar telefonu. Šiuo metu gėlių salonai gali pasiūlyti iš tiesų nemažą įvairių siūlomų gėlių pasirinkimą, tad dažnu klausimu tampa tai, kokias gėles pasirinkti. Taigi, kokios jų gali geriausiai pasiteisinti, kaip suformuoti puokštę, ir kaip užsakyti gėlių internetu?

Medžiotojų būreliams priekaištaujant, kad jie verčiami priimti į savo gretas smulkius ūkininkus, kurių žemėse jie medžioja, Seimas nusprendė, kad tokios prievolės nuo kitų metų nebelis.  

Kai kurių rūšių žuvų Baltijos jūroje bus galima sugauti daugiau, o kai kurių rūšių kvotas siūloma mažinti. Tai numatyta Europos Komisijos (EK) pasiūlymuose dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2019 m. Žvejai kviečiami pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.

Su afrikiniu kiaulių maru susiduria ne tik Lietuva ar kaimyninės šalys. Grėsmė juntama visame regione ir siekia net tokias šalis, kaip Kinija. Ką daryti, kad ligos plitimas būtų sustabdytas, tariamasi Briuselyje.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), puoselėdama šalies tautinį identitetą, kasmet apdovanoja sėkmingiausiai dirbančius Lietuvos amatininkus bei tradicinių amatų centrus (TAC), gaminančius sertifikuotus gaminius. Ne išimtis ir šie metai – iki spalio 31 d. savivaldybių administracijos, miestų ir rajonų kultūros ir švietimo įstaigos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės arba pavieniai asmenys gali teikti kandidatus premijoms gauti.

Šią vasarą į vieną – Aplinkos apsaugos departamentą – sujungti iki tol veikę atskiri regionų aplinkos apsaugos departamentai veikia pilnu pajėgumu: suformuota administracija, o inspektoriai regioniniuose padaliniuose reaguoja į iškvietimus ir maksimaliai atlieka jiems skirtą užduotį – vykdo valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. To nepripažįstantys oponentai iškreipia realybę ir skleidžia netikras naujienas.

Rugsėjo 1 d., prasidės tradicinė aplinkosauginė akcija „Lašiša“. Jos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą. Akcija vyks iki lapkričio 20 d.

Šių metų vasarą žemdirbius kamavusi sausra, tikėtina, brangins daržoves, kurių derlius šiemet kiek kuklesnis nei pernai. 

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad šiemet dėl sausros žemdirbiai patyrė daug išlaidų, todėl išaugo daržovių savikaina.

Šalies žemės ūkis auga, gali mokėti konkurencingus atlyginimus, tačiau regionuose jaučiamas darbo jėgos stygius. Žemdirbių nebestebina, kad kaimynų laukus jau aria ir gyvulius prižiūri iš kitų šalių atvykę darbuotojai.