Festivalis




Siekiant išvengti medikų klaidų reikia palankesnio teisinio reguliavimo – R. Jurkevičius

jurkeSiekiant didinti pacientų saugą ir išvengti klaidų medikų darbe reikia palankesnio teisinio reguliavimo, sako Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.

„Svarbu ne smerkti, ne bausti tuos medikus – kas, beje, mums labai skaudu, bet pasitaiko, net ir baudžiamųjų bylų turime“, – penktadienį vykstančioje spaudos konferencijoje kalbėjo ligoninės generalinis direktorius.

Pasak jo, dažniausiai kalbant apie medikų atsakomybės klausimą, minimas aviacijos pavyzdys, kur nagrinėjant padarytas klaidas pasiektas didelis progresas, kurio dėka saugesni tapo lėktuvų keleiviai.

Tačiau R. Jurkevičius akcentuoja, jog aviacijoje nagrinėjant klaidas taikomas teisinis reglamentavimas, neleidžiantis surinktų įrodymų panaudoti siekiant nubausti klaidą padariusįjį.

„Mes labai norėtume atkreipti mūsų visuomenės, teisininkų, galbūt politikų dėmesį į tai, kad norint tobulinti nesmerkimo politiką, nebaudimo politiką, mums reikėtų galbūt pasižiūrėti ir teisinę bazę, kad ji būtų labiau draugiška mums stengiantis išvengti kaip medikams klaidų“, – sakė Klinikų generalinis direktorius.

Klinikų medikai taip pat pristatė priemones, kurių imamasi siekiant valdyti rizikas ligoninėje, o įvykus klaidoms – apie jas sužinoti.

Klausimynai ir anketos incidentams

Kauno klinikų Pacientų saugos strategijos diegimo projekto vadovė gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė teigė, kad Lietuvoje vis dar sunku kalbėti apie medikų klaidas ir nepageidaujamus įvykius. Jos duomenimis, pusė nepageidaujamų įvykių medicinoje yra išvengiami, tačiau tam būtina priimti sisteminius sprendimus, kurie leistų klaidas nustatyti.

Pasak jos, Klinikų darbuotojai gali anonimiškai užregistruoti incidentus ir pranešti, kas, jų manymu, įvyko ne taip ir pacientas ar darbuotojas susidūrė su rizika.

Ligoninėje taip pat naudojamas saugios chirurgijos klausimynas. Pasak gydytojo neurochirurgo Karolio Bareikio, tai paprastas, bet svarbus įrankis, padedantis įvertinti, ar iš tiesų yra tinkamai pasiruošta rizikoms suvaldyti ir ar prevenciškai apsisaugota nuo klaidų.

„Tai paprastas instrumentas, kuris priverčia mus stabtelėti minutei ir visai operacinės komandai garsiai balsu pasakyti, ar iš tikrųjų turime tą pacientą, ar iš tikrųjų operuosime tą kūno dalį, galūnę, ar iš tikrųjų bus to lygmens procedūra, ar esame pasiruošę valdyti nukraujavimo, infekcijos rizikas operacijos pabaigoje, ar tikrai jokių medicininių priemonių nepalikome žaizdos ertmėje ir ką mums reikia daryti po to, kai šis pacientas paliks operacinę“, – kalbėjo neurochirurgas.

Skirtinguose skyriuose šis klausimynas yra papildomas ir keičiamas, atsižvelgiant į didžiausias juose kylančias rizikas.

Identifikacinės apyrankės pacientams

Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos slaugos vadovė Daiva Didvalė teigė, jog vienos ir dažniausiai pasitaikančių klaidų yra susijusios su vaistų skyrimu, todėl slaugytojams yra sudarytas algoritmas veiksmų, kuriuos jis turi atlikti prieš paduodamas vaistus pacientui.

„Kiekvienas medikamentas yra tikrinamas tris kartus: pirmasis patikrinimas vyksta imant preparatą iš jo laikymo vietos – balsu skaitomas jo pavadinimas. Antrasis patikrinimas vyksta imant medikamentą iš jo pakuotės: ant dėžutės dar kartą perskaitoma ir įsitikinama, ar tai yra tikrai tas medikamentas, kuris yra paskirtas pacientui. Trečiasis pasitikrinimas yra skaitymas balsu nuo ampulės ar flakonėlio vaisto ir būtinai pasižiūrima galiojimo data“, – pasakojo ji.

Jeigu slaugytojai dirba ne po vieną, šiuos žingsnius rekomenduojama atlikti esant dviese.

Vėliau patikrinimai vyksta ir bendraujant su pacientu: jeigu jis gali kalbėti, jo paties prašoma pasakyti savo vardą ir pavardę, kad nekiltų pavojus, jog neprigirdintis pacientas linktelės gerai nenugirdęs, kokiu vardu yra kviečiamas.

Ligoninėje taip pat naudojamos identifikacinės apyrankės: jos klijuojamos visiems į stacionarą guldomiems pacientams. Ant šios apyrankės gali būti klijuojamos spalvinės žymos, kurios identifikuoja tokias rizikas kaip griuvimo, taip atkreipiant personalo dėmesį, kad pacientui reikia skirti daugiau dėmesio. Taip pat ant apyrankės gali būti klijuojama žyma, nurodanti alergijų rizika, tokiu atveju slaugytojai prieš leisdami vaistus pasitikrina, ar pacientas nebus alergiškas konkrečiam vaistui.

Taip pat ligoninėje vykdomas ankstyvojo perspėjimo projektas, kai paciento duomenys, tokie kaip kraujospūdis, temperatūra, suvedami į specialią skalę.

„Sistema išgeneruoja pati už kiek laiko vėl reikia grįžti būtinai pas pacientą arba galbūt nedelsiant informuoti gydytoją dėl paciento rizikingos situacijos“, – kalbėjo D. Didvalė.

Pasak V. Traškaitės-Juškevičienės, šias iniciatyvas būtų prasminga plačiau taikyti visos Lietuvos mastu, siekiant padidinti pacientų saugumą.

BNS nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode