Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia abejojanti, ar visos įmonės per pandemiją paramą gauna teisėtai. Pagrįsti, kad mokesčių atidėjimas joms būtinas, turės 236 įmonės, turinčios 83,5 mln. eurų mokestinę nepriemoką.
Pasak VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, kai kurios įmonės naudojasi valstybės pagalba, bet mokėjo dividendus, teikė paskolas. Todėl jų prašoma pateikti įrodymų, kad pagalba joms yra būtina.
„Pastebėjome, kad situacijos yra labai skirtingos ir ne visi pagalbos sulaukę mokesčių mokėtojai galėdavo paaiškinti, kaip ir kiek jų verslą paveikė pandemija ar karantinas, jau nekalbant apie situacijas, kai prašymuose buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys“, – spaudos konferencijoje sakė A. Klerauskas.
VMI duomenimis, paskutinį 2020-ųjų ketvirtį 445 įmonės išmokėjo 17,9 mln. eurų dividendų, nors turi mokestinę nepriemoką, siekiančią 30,2 mln. eurų. Be to, gruodžio 1 dieną jos turėjo 220,3 mln. eurų nepriemoką, o bankų sąskaitose laikė apie 100 mln. eurų.
A. Klerausko teigimu, kai kurių įmonių apyvarta gerokai smuko dar anksčiau nei paskelbtas karantinas, kai kurios verslą arba jo dalį bei darbuotojus perkėlė į kitas įmones. Be to, neretai paaiškėdavo, kad viena iš įmonės deklaruotų veiklų, kuri tariamai buvo apribota, iš tiesų net nevyko.
„Susiduriame su atvejais, kai prašymus teikia įmonės, kurių pardavimai net nemažėja, o auga, be abejo, tai sukelia klausimų, kuriuos norime detaliau išsiaiškinti. Taip pat informacijos gauname iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, apie žinomas banko paskolas, taip pat informaciją apie sąskaitoje kaupiamas didžiules lėšų sumas, tai gali būti informacija apie akcininkams išmokėtus dividendus ar suteiktas paskolas“, – sakė A. Klerauskas.
Įvertinusi įmonės rodiklius bei paaiškinimus, VMI spręs, ar palikti įmones pagalbos gavėjų sąraše.
VMI atstovo teigimu, pagal kai kuriuos rodiklius į nukentėjusių sąrašą įmonės patekdavo automatiškai, tačiau to būtų išvengta, jei prieš tai įmonė būtų tikrinama. Vis dėlto, pasak A. Klerausko, tai nebūtų įmanoma, nes sąraše – 72 tūkst. įmonių.
„Jei būtume nagrinėję kiekvieną prašymą įtraukti į pagalbos sąrašus, (...) tai turbūt pagalbos priemonės iki šios dienos dar nebūtų pasiekusios“, – sakė A. Klerauskas.
Tačiau jis pabrėžė, kad įmonėms reikalavimai šiemet griežtesni – papildomai vertinama, ar jų veikla yra yra įtraukta į atitinkamą sąrašą, taip pat bus vertinama, ar prasidėjus antrajam karantinui įmonės pardavimai mažėjo. Papildomai bus vertinama įmonės finansinė būklė.
Mokesčių atidėjimai taikomi daugiau kaip 55 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš jų – 26 tūkst. juridinių asmenų ir 29 tūkst. gyventojų, atidėta daugiau nei 750 mln. eurų mokesčių.
Pasak A. Klerausko, pusę visų mokesčių atidėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
