Reklama 2

Seimo komisija: valdžia nuo 2011-ųjų nieko nedarė dėl skirtingos maisto produktų kokybės

 

Kai kurių Vyriausybės institucijų vadovai nuo 2011 metų žinojo, kad į Lietuvą įvežama maisto produktų, kurių sudėtis skiriasi nuo parduodamų kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, nustatė Seimo laikinoji tyrimo komisija. 

Tačiau nė viena jų – Žemės ūkio, Teisingumo ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba – neparodė iniciatyvos spręsti šią problemą, nors kai kurios ES valstybės jau tuomet aiškinosi, kodėl jose parduodamų tų pačių ženklų prekės skiriasi nuo esančių kitose šalyse. 

Laikinoji tyrimo komisija atliko tyrimą dėl į Lietuvą importuojamų galbūt žemesnės kokybės maisto produktų - jo išvadas komisija žada tvirtinti šį trečiadienį. 

Komisija siūlo gamintojams arba platintojams papildomai ženklinti į Lietuvą įvežamus produktus ir kitus gaminius, jeigu jų sudėtis skirsis nuo originalių tokių pat produktų kitose šalyse. 

Komisijai Seimas buvo pavedęs nustatyti, kodėl skiriasi to pat ženklo Lietuvai ir kitoms ES valstybėms tiekiami produktai, kodėl Maisto ir veterinarijos tarnyba tik pernai atliko rinkos tyrimą, išsiaiškinti, kurių asmenų neveikimas sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos vartotojus, ar nepažeistos vartotojų teisės ir konkurencija. 

Pasak komisijos, už tai, kad minėtos 4 tarnybos tinkamai neatliko savo funkcijų, atsakingi vadovai, dirbę 2011–2017 metais. Buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė komisijai nurodė, kad jai vadovaujant ministerijai, manyta, kad skirtingos kokybės produktų problemą reikia spręsti Europos Sąjungos lygiu, o ne kiekvienai valstybei atskirai.

Pirmą apžvalginį tyrimą Maisto ir veterinarijos tarnyba atliko 2017 metų gegužės–birželio mėnesiais, dar vieną – rugpjūčio 4–ąją.

Tyrimo metu nenustatyta faktų, kad lyginti maisto produktai neatitinka jų saugos reikalavimų, tokios informacijos negauta ir iš kitų ES valstybių, kurios atliko panašius tyrimus. Jis parodė, kad to paties ženklo produktų sudėtis skiriasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių, pavyzdžiui, Belgijos ir Vokietijos rinkose.

Pasak komisijos, Lietuvos prekybininkai neįtakoja maisto produktų sudėties ir receptūrų. Lietuva nėra didelė, parduodamų produktų kiekiai yra santykinai maži, todėl gamintojams nenaudinga gaminti skirtingos sudėties prekes tik Lietuvos rinkai ar konkrečiam prekybininkui. 

Be to, komisija teigia, jog ES teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta kokybės sąvoka, o Lietuvos Maisto įstatyme ji labai bendra, todėl teisiniu aspektu sudėtinga vertinti, ar į Lietuvą importuojami produktai atitinka kokybės reikalavimus.  

Kai kurių ES šalių tyrimai patvirtino, kad dviguba maisto kokybė yra ES vieningos rinkos problema, tačiau galutinės išvados apie jos mastą ir priežastis paaiškės šių metų gruodį, visoje ES atlikus specialų tyrimą. 

 Autorė: Sniegė Balčiūnaitė

 Vilnius, vasario 27 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode