Ssc pirmasis
Ssc antrasis

Viename Indonezijos urve esantis piešinys, vaizduojantis medžioklės sceną, gali būti seniausias pasaulyje vaizduojamojo meno kūrinys, sukurtas beveik prieš 44 tūkst. metų, o šis atradimas byloja apie regione gyvavusią pažangią kultūrą, rodo naujas tyrimas.

Prieš dvejus metus Sulavesio saloje rastas 4,5 metro pločio paveikslas vaizduoja laukinius gyvūnus, persekiojamus medžiotojų pusiau žmonių, iš pažiūros apsiginklavusių ietimis ir virvėmis, sakoma trečiadienį žurnale "Nature" paskelbtoje studijoje.

Australijoje veikiančio Griffitho (Grifito) universiteto mokslininkų grupė nurodė, kad jos panaudotas datavimo metodas patvirtina, jog šis piešinys ant klinčių yra sukurtas mažiausiai prieš 43 900 metų, vėlyvojo paleolito laikotarpiu.

"Ši medžioklės scena, kiek žinome, dabar yra vėliausias istorijų pasakojimo atvaizdais pavyzdys ir ankstyviausias vaizduojamojo meno kūrinys pasaulyje", - rašo tyrėjai.

Anksčiau kitas Borneo salos urve aptiktas gyvūno piešinys buvo pripažintas esantis mažiausiai 40 tūkst. metų senumo, o 2014 metais tyrėjai Sulavesyje rado prieš 35 tūkst. metų sukurtą vaizduojamojo meno pavyzdį.

"Anksčiau niekada nesu matęs nieko panašaus, - "Nature" sakė Griffitho universiteto archeologas Adamas Brummas (Adamas Brumas). - Noriu pasakyti, kad šiame regione matėme šimtus uolų tapybos vietų, bet dar niekada nematėme nieko panašaus į medžioklės sceną."

"Mitologiniai arba antgamtiški"

Daug metų manyta, kad pirmieji urvų piešiniai buvo sukurti Europoje, bet atradimai Indonezijoje šį įsitikinimą pakeitė.

Vien Sulavesyje rasti mažiausiai 242 urvai arba užuoglaudos, kuriuose esama senovinės tapybos; be to, kasmet atrandama naujų vietų, nurodė tyrėjai.

Vėliausiai datuotame piešinyje vaizduojami gyvūnai veikiausiai yra laukinės kiaulės ir nedideli buivolai. Tuo metu medžiotojai nupiešti rudai raudona spalva ir pavaizduoti su gyvūnų, įskaitant paukščius ir roplius, galvomis.

Pusiau žmonės, pusiau gyvūnai, mitų tyrėjų vadinami teriantropais, rodo, kad šio regiono ankstyvieji gyventojai gebėdavo įsivaizduoti tikrovėje neegzistuojančius dalykus, sako mokslininkai.

"Nežinome, ką tai reiškia, bet atrodo, jog tai susiję su medžiokle ir kad galbūt esama mitologinių arba antgamtinių konotacijų", - pranešime cituojamas A. Brummas.

Vokietijoje anksčiau rasta maždaug prieš 40 tūkst. metų figūrėlė, vaizduojanti pusiau liūtą, pusiau žmogų, iki šiol buvo laikoma seniausiu teriantropo atvaizdu, sakoma straipsnyje.

Evoliucijos istorija

Prastai išsilaikęs piešinys Sulavesyje rodo, kad maždaug prieš 44 tūkst. metų saloje jau egzistavo pažangų meną gebėjusi kurti kultūra, pasižymėjusi savitu folkloru, religiniais mitais ir dvasiniais tikėjimais, pabrėžė tyrėjai.

"(Ši scena) gali būti laikoma ne vien ankstyviausiu datuotu vaizduojamuoju meno kūriniu pasaulyje, bet ir seniausiu įrodymu, kad paleolito menas buvo skirtas naratyvui perteikti, - sakoma straipsnyje. - Pažymėtina, kad gebėjimas kurti išgalvotas istorijas gali būti vėliausias ir visų svarbiausias žmonių kalbos evoliucijos ir šiuolaikiškų mąstymo ypatumų raidos etapas."

Vis dėlto kai kurie mokslininkai pateikė skeptiškų vertinimų, ar šis piešinys iš tikrųjų yra viena scena, ar virtinė piešinių, galbūt sukurtų per kelių tūkstantmečių laikotarpį.

Kitose pasaulio vietose kartu vaizduoti žmones ir gyvūnus tapo įprasta tik maždaug prieš 10 tūkst. metų, sakė vienas tyrėjas.

"Ar tai yra [vientisa] scena - ginčytina", - Didžiojoje Britanijoje esančio Daramo universiteto archeologas ir uolų tapybos specialistas Paulis Pettittas (Polis Petitas).

Redaktorius: Raimondas Čiuplys

Džakarta, gruodžio 12 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Powered by BaltiCode