Kinija grasina dėl naujų JAV muitų imtis atsakomųjų veiksmų

 

 Jeigu JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ketvirtadienį paviešinti planai įvesti naujus importo muitus kiniškoms prekėms bus įgyvendinti, Kinijos vyriausybė imsis atsakomųjų priemonių.

D. Trumpas sukrėtė JAV ir Azijos akcijų rinkas, kai, praėjus vos dienai po to, kai JAV ir Kinijos derybininkai atnaujino derybas dėl prekybos susitarimo, paskelbė apie naujuosius muitus.

„Kinija reiškia didelį nepasitenkinimą ir griežtą nepritarimą“, – per eilinę spaudos konferenciją pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying (Hua Čžunjin).

„Jeigu Jungtinės Valstijos iš tiesų įves papildomus muitus, Kinija bus priversta imtis būtinų atsakomųjų priemonių, kad galėtų ryžtingai apginti pagrindinius šalies ir jos žmonių interesus“, – pažymėjo atstovė ir pridūrė, jog Pekinas nenori prekybos karo, tačiau „jo nebijo ir kariaus, jei tai bus būtina“.

Kokių priemonių gali būti imtasi, ji nenurodė, tačiau pastaraisiais mėnesiais sklandė kalbos, jog Pekinas galėtų apriboti JAV technologijų pramonei būtinų retųjų žemių metalų eksportą. Taip pat kalbama, jog Kinijos vyriausybė rengia „nepatikimų“ bendrovių „juodąjį“ sąrašą, į kurį galėtų būti įtraukta ir nemažai JAV bendrovių.

Vašingonui įvedus naujuosius muitus, dviejų didžiausių pasaulio ūkių jau nustatytos prekybos kliūtys apims beveik visą jų metinę prekybą prekėmis, kurios vertė siekia 660 mlrd. JAV dolerių.

Kinija yra įvedusi importo muitus 110 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms – beveik visiems produktams, kuriuos įsiveža iš Jungtinių Valstijų.

Naujieji 10 proc. importo muitai įsigalios rugsėjo 1 dieną. O anksčiau šiais metais Vašingtonas įvedė 25 proc. importo muitus 250 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms.

D. Trumpas taip pat pareiškė, jog naujieji muitai ateityje galėtų būti dar padidinti.

„10 proc. ... galios trumpą laiką, o po to visada galėsiu padaryti kur kas daugiau arba galėsiu padaryti mažiau. Tai priklausys nuo to, kas bus su [prekybos] susitarimu“, – pareiškė D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose ir pridūrė, jog „padidinti muitai galiausiai gali gerokai viršyti 25 proc.“.

Tiesiogines derybas Šanchajuje šią savaitę atnaujinę JAV ir Kinijos prekybos derybininkai sutarė vėl susitikti Vašingtone rugsėjo pradžioje, o tai reiškia, jog naujasis derybų ratas įvyks netrukus po to, kai įsigalios naujieji muitai.

„Muitų įvedimas tikrai nėra konstruktyvus būdas spręsti nesutarimus dėl ekonomikos ir prekybos. Tai nėra teisingas būdas“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I).

„Grobuoniška taktika“

Apie naujuosius muitus tviteryje paskelbęs D. Trumpas parašė, jog Pekinas sutiko „iš Jungtinių Valstijų pirkti didelius žemės ūkio produktų kiekius, bet to nedaro“.

Tačiau vos prieš kelias valandas Kinija pareiškė pradėjusi pirkti daugiau JAV žemės ūkio produktų.

„Be to, mano draugas prezidentas Xi [Jinpingas] (Si Dzinpingas) pasakė, kad Jungtinėms Valstijoms nebepardavinės fentanilio, tačiau tai taip ir nebuvo padaryta ir toliau miršta daug amerikiečių!“ – taip pat parašė D. Trumpas, turėjęs omenyje stiprų opioidą, kuris greitai sukelia psichologinę ir fizinę priklausomybę.

Kritikos Kinijai pažėrė ir JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo (Maikas Pompėjas), dalyvaujantis Bankoke vykstančiame Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) diplomatijos vadovų susitikime.

„Kinija išnaudoja prekybą savo naudai... Laikas padaryti tam galą“, – pareiškė pareigūnas, apkaltinęs Pekiną „protekcionizmu“. Kinija, jo teigimu, laikosi „grobuoniškos taktikos“, kuria siekia savo bendrovėms užtikrinti pranašumą pasaulio rinkose.

Vašingtonas Kiniją kaltina JAV technologijų vagystėmis ir nesąžiningu gamybos subsidijavimu.

JAV prekybos santykiuose su Kinija jau daugiau kaip metus vyrauja didelė įtampa. Šalių pradėtos derybos dėl prekybos susitarimo gegužę iš esmės žlugo, tačiau birželio pabaigoje Japonijoje susitikę dviejų šalių prezidentai sutarė jas atnaujinti.

„Manome, jog po šio sprendimo [dėl muitų] Kinija bus mažiau linkusi siekti susitarimo ir bus labiau pasiryžusi rengtis ilgalaikei ekonominei įtampai su Jungtinėmis Valstijomis“, – pažymėjo tyrimų bendrovė „Oxford Economics“

Kinijos prekybos ministerija pareiškė, jog naujųjų muitų įvedimas yra „rimtas“ prekybos paliaubų „pažeidimas“.

„Pagrindinė priežastis yra ta, jog, kinams nedarant didesnio spaudimo, derybos aiškiai niekur nenuves“, – pažymėjo Amerikos verslo instituto mokslininkas Derekas M. Scissorsas (Derekas M. Sizorsas).

„Žinoma, dabar jie [Pekinas] gali blogai į tai reaguoti ir derybos gali visiškai nutrūkti. Tai pamatuota rizika“, – pareiškė jis naujienų agentūrai AFP.

„Nekelia jokio nerimo“

Kai muitai buvo įvedami anksčiau, JAV pareigūnai stengėsi užtikrinti, kad jie nebūtų taikomi populiarioms vartojimo prekėms.

Tačiau naujieji muitai, kurie bus įvesti prieš pat šventinį apsipirkimo sezoną, bus taikomi daugybei Kinijoje pagamintų kasdienio vartojimo prekių ir buitinei elektronikai, įskaitant mobiliuosius telefonus, vaikiškus vežimėlius, higieninius tamponus, laikrodžius ir žaislus.

D. Trumpas nuolat klaidingai tvirtina, jog muitus moka Kinija. Tačiau Kongreso demokratai ir verslo grupės aiškina, jog šiomis priemonėmis yra apmokestinami eiliniai vartotojai, nes jiems tenka brangiau mokėti už buities prekes.

D. Trumpui paskelbus apie naujuosius muitus, pagrindiniai Volstryto akcijų indeksai ėmė smukti, o bene labiausiai atpigo mažmenininkų akcijos.

Tačiau akcijų indeksų nuosmukis JAV prezidentui nepadarė įspūdžio.

„Man tai nekelia jokio nerimo, – pareiškė jis reporteriams. – Buvau tai numatęs.“

Tačiau ekonomistai sako, jog prekybos karas vis labiau pakerta viso pasaulio gamybos sektorių ir temdo verslo nuotaikas, o tai kelia grėsmę pasaulio ekonomikai, kurios augimas jau ėmė lėtėti.

Vašingtonas, rugpjūčio 2 d. (AFP-„Interfax“-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode