Karalaite
Poniai

Atminimo lentos, įamžinančios 1918–1920 metų savanorius

2018 m. vasario 16 d. švęsime Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį. Žinomas žurnalistas, Ministro Pirmininko padėjėjas Vilius Kavaliauskas iškėlė mintį iki to laiko visuose buvusiuose Lietuvos valsčiuose pastatyti atminimo lentas 1918–1920 m. savanoriams ir Vyties kryžiaus kavalieriams.

Mažeikių rajono buvusiuose penkiuose valsčiuose suregistruoti 106 savanoriai, iš jų 12 Vyčio kryžiaus kavalierių. Iki Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio jubiliejaus numatoma įrengti Atminimo lentas Mažeikiuose, Sedoje, Tirkšliuose, Laižuvoje ir Leckavoje.

Šiemet Valstybės dienos išvakarėse Židikų miestelyje, šalia Nepriklausomybės paminklo, Mažeikių rajono savivaldybės lėšomis atidengtos dvi Atminimo lentos 1918–1920 metų savanoriams. Jose įrašyta 41 savanorio ir 5 Vyčio kryžiaus kavalierių pavardės.

Apžvelkime ano meto įvykius Žemaitijoje. 1918 m. vasario 16 d. Tarybai paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, iš įvairių Lietuvos vietovių buvo siunčiami pritarimo ir palaikymo sveikinimai. Taip pat ir Pikelių miestelio bendruomenė siuntė raštą, kurį pasirašė 69 Pikelių apylinkės gyventojai. Rašte buvo išvardyti Tarybos nuopelnai ir padėkota už Nepriklausomybės paskelbimą.

Tačiau nepriklausomybę reikėjo paskelbus ir apginti. Krašte siautėjo plėšikų gaujos, žmonių „plienčikais“ vadinamos. Buvo plačiai varoma bolševikinė propaganda. Miesteliuose kūrėsi bolševikiniai komitetai, ėję išvien su plėšikų gaujomis.

1919 m. rugpjūčio mėn. iš buvusio Akmenės kreiso* (vokiečių valdžios administracinis vienetas), kuriam priklausė Mažeikių, Laižuvos, Viekšnių ir Vegerių valsčiai, ir Sedos kreiso, kuriam priklausė Ylakių, Skuodo, Mosėdžio, Židikų ir Tirkšlių valsčiai, buvo sudaryta Mažeikių apskritis su centru Sedoje.

     1918 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Valstybės Taryba pakvietė gyventojus organizuoti savigynos būrius. Žemaitijoje to darbo ėmėsi ryžtingas žemaičių bajoras Povilas Plechavičius, grįžęs iš buvusios caro armijos į gimtuosius Bukončius. Padedamas brolio Aleksandro ir Felikso Veito, jis organizavo apylinkių ūkininkus. Ryžtingai veikdamas išvaikė revoliucinius komitetus, sutramdė plėšikaujančias gaujas, įsteigė komendantūras Sedoje ir Skuode.

Vėliau dalis krašto apsaugos būrių perėjo į kuriamą reguliariąją Lietuvos kariuomenę, kuri gynė Lietuvą nuo bolševikų, paskui nuo lenkų ir nuo kraštą užplūdusių bermontininkų, sudarytų iš vokiečių generolo von der Golco karių, išvytų iš Suomijos ir Latvijos, ir rusų baltagvardiečių mišrios kariuomenės, kuriai vadovavo rusų plk. Bermontas.

Vyčio Kryžiaus kavalieriai:

Edvardas Adamkavičius. Gimė 1888 m. kovo 30 d. Pikelių mstl., mokėsi Liepojos gimnazijoje. 1914 m. baigė Vladimiro karo mokyklą. Vadovavo kuopai vokiečių ir austro-vengrų frontuose. Po revoliucijos Rusijoje 1917 m. Rovne suorganizavo 700 lietuvių batalioną, su kuriuo 1918-08-31 atvyko į Vilnių ir įsijungė į Lietuvos kariuomenę. 7-ojo pulko vadas, kovojo su bolševikais, lenkais ir bermontininkais. 1937 m. pakeltas į divizijos generolus. 1940 m. grįžo į Pikelius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Mirė 1957 m. gegužės 10 d. JAV, Vorčesteryje. E. Adamkavičius yra Prezidento Valdo Adamkaus dėdė.

Jonas Beniušis. Kontraversiška jo biografija. Gimė 1898 m. Židikų valsčiuje. 1919 m. buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją ir kovojo prie Rygos. Tų pačių metų rudenį įstojo į Lietuvos kariuomenę. Pasižymėjo kautynėse su lenkais. 1936 m. buvo suimtas už komunistinę veiklą ir Lietuvos valdžios nuteistas. 1940-06-18 paleistas grįžo į Mažeikius. 1945 m. sovietų ištremtas į Permės sritį.

Viktoras Kazlauskas. Žinoma, kad gimė 1888 m. Anapolės kaime, Židikų valsčiuje. 10-ojo pėstininkų pulko puskarininkis. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Mirė Kanske (Rusijoje) 1942 m. lapkričio 5 d.

Povilas Plechavičius. Gimė 1890 m. vasario 21 d. Bukončių k., Židikų vlsč.Krikštytas Pikelių bažnyčioje. Turėjo penkis brolius ir šešiasseseris. Dvi seserys mirė jaunos, du broliai žuvoSibire, likusieji šeimos nariai pasitraukė įJAV. P. Plechavičius baigė gimnaziją Maskvoje, vėliau – Orenburgo kavalerijos mokyklą. Kovojo vokiečių austro-vengrų ir turkų frontuose, buvo tris kartus sužeistas. 1918 m. grįžęs į Bukončius, organizavo kovą su bolševikais, už jo galvą pastarieji buvo paskyrę 300 000 rublių premiją. Nepriklausomybės kovose kovojo su lenkais ir bermontininkais. Baigė Generalinio štabo akademiją Prahoje. 1926 m. vadovavo valstybės perversmui Lietuvoje. 1929 m. jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. Grįžęs gyveno savo ūkyje Čiuteliuose, netoli Šiaulių. 1944 m. organizavo 20 000 vyrų Vietinę rinktinę. Atsisakė rinktinės vyrus siųsti į Rytų frontą, dėl to buvo vokiečių suimtas, o rinktinės vyrai išsiskirstė. Vokietijoje sovietų žvalgyba bandė P. Plechavičių pagrobti. Mirė Žemaitijos didvyris 1973 m. gruodžio 19 d. Čikagoje, palaidotas šeimos kapavietėje Šv. Kazimiero kapinėse.

Aleksandras Plechavičius. Gimė 1897 m. birželio 1 d. Bukončiuose. Su broliu Povilu kartu baigė Orenburgo kazokų kavalerijos mokyklą, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919 m. Utenos karo komendantas. Nuo 1920 m. iki 1928 m. tarnavo ulonų pulke, ėjo pulko vado pareigas. A. Plechavičius rusų suimtas 1940 m. liepos 13 d. Raseiniuose. Kankintas, išgabentas į Kurilų salas, likimas nežinomas.

Iš Atminimo lentoje įrašyto 41 Lietuvos savanorio keletas savo kovos kelią pradėjo P. Plechavičiaus suburtuose savigynos būriuose: Juozas Arlauskas, gim. 1894 m. Užpelkių k., Židikų vlsč. Nuo 1923 m. dirbo Pagėgių pasienio tarnyboje; Vladas Ežerskis, gim. 1899 m. Repšių k., Židikų vlsč. Nuo 1931 m. gyveno Trakų apskr., Onuškio vlsč.; Stasys Pocevičius, gim. 1895 m. Pikelių mstl. Nuo 1930 m. gyveno Gudiškės k., Tirkšlių vlsč.; Petras Pocius (Stasio Pocevičiaus brolis), gim. 1893 m. Anapolės dvare; Juozas Šeputis, gim. 1888 m. Pikelių mstl., Sedos būrio partizanas; Adolfas Aleksandravičius, gim. 1825 m. Vainodėje (Latvija). Gyveno Lūšėje.

Šioje Atminimo lentoje rasime žinomo dailininko Česlovo Kontrimo pavardę. Jis gimė 1902 m. Dapšių k. Į Lietuvos kariuomenę įstojo būdamas 17 metų. Tarnavo nuo 1919-06-11 iki 1922-01-10. Mokėsi Telšių gimnazijoje, studijavo Kauno meno mokykloje. 1940–1945 m. Mažeikių gimnazijos dailės mokytojas, vadovavo dailės būreliui, išugdė daug jaunų dailininkų. Mirė 1989 m. gegužės 27 d. 1981 m. Č. Kontrimo gimtinėje Dapšių k. buvo atidaryta galerija-muziejus. Nelikus kam prižiūrėti, galerija sunyko.

Sovietmečiu Bukončių kaime Plechavičių ūkyje, šalia Lašišupio, buvo pastatytos kolūkio galvijų fermos. Gyvenamajame name su nuo metų naštos įlinkusiu stogu, bukontiškių vadinamame Pliekos ūkiu, gyveno fermos vedėjas Anicetas Bukauskas. Jis darydavo gerą alų „valdiškiems žmonėms“ pavaišinti... Praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, statant veršių fermą, namas buvo nugriautas. Tėra išlikęs tik ūkio samdiniams statytas raudonų plytų namas, į kurį dar prieškaryje buvo įvestas vandentiekis.

Plechavičiai palaikė gerus santykius su ūkio darbininkais. Sugaudžių dvaro buvusiame kumetyne dar gyveno Elžbieta Miknienė, gim. 1919 m. Jaunystėje ji tarnavo Plechavičių ūkyje. Kai E. Miknienė susilaukė dukters, jos krikštamote Ukrinų bažnyčioje tapo Pranciška Plechavičiūtė. E.Miknienė mėgdavo pasakoti, kaip prieš Kalėdas į tėviškę parjojęs P. Plechavičius liepė jai šiaudų gniūžtėmis ištrinti išprakaitavusius žirgus ir pats dargi parodęs, kaip tai daryti. Ji taip pat prisiminė epizodą, kaip sykį Plechavičiaus motina Konstancija išsitraukė iš po ,,kvartūko“ (prijuostės) revolverį ir taip nuramino susikivirčijusius ūkio bernus.

Dabar Plechavičių gimtinę mena 2008 m. birželio 15 d. toje vietoje Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva atidengtas atminimo akmuo. Tais pačiais 2008 metais Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Vietinės rinktinės karių iniciatyva P. Plechavičiui pastatytas paminklas.

Albertas RUGINIS

    

Powered by BaltiCode