Reklama 2

Pėsčiųjų žygiai neatrastais Europos takais


 

Norėdami išvengti minios ir pasimėgauti gražiausiais Europos gamtos peizažais, rinkitės nelabai žinomus, bet ne prastesnius pėsčiųjų žygiams skirtus maršrutus, svetainėje nationalgeographic.com teigia rašytoja ir fotografė Michaela Trimble. Išsukę iš pagrindinių kelių, rasite įspūdingas pakrantes, idiliškus kaimelius, puikų maistą ir ramybę.

Palyginti su ankstesniais metais, keliaujančiųjų skaičius 2017 m. išaugo net 6 proc., praneša Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija. Viena vertus, augantis turizmo sektorius skatina ekonomikos augimą ir pasaulio pažinimą, kita vertus – turi neigiamos įtakos vietos gyventojams ir gamtai. Paprastai tai reiškia spūstis keliuose, minias žmonių istoriniuose miestų centruose ir muziejuose, taip pat daugybę turistų gražiausiuose gamtos kampeliuose, pavyzdžiui, Italijos Penkių žemių nacionaliniame parke ar Monblano prieigose Prancūzijoje. Būtent todėl verta pamąstyti apie alternatyvas.

Per Austriją, Slovėniją ir Italiją 750 km besidriekiantis žygeiviams skirtas Adrijos kelias dažnai lyginamas su rojaus sodu. Maršrutas prasideda šalia Grosgloknerio, aukščiausio Austrijos kalno, ir baigiasi Mudžoje, šiaurės rytų Italijoje. Jis suskirstytas į 43 dalis, o visoms joms įveikti reikia kiek daugiau nei mėnesio. Dauguma žygeivių Adrijos keliui paskiria savaitę ir pasirenka įveikti 2–5 etapus.

Teigiama, kad viena iš gražiausių šio kelio atkarpų driekiasi nuo Zalcburgo iki Triesto. Ja keliaujantys turistai gali išvysti aukščiausias regiono kalnų viršūnes, žaliuojančius slėnius, žavingus kaimelius ir kitas nuostabaus grožio vietas.

Nors dauguma į Graikiją keliaujančių turistų aplanko tik Atėnus, Delfus ir Santorinį, šioje šalyje yra daugybė vietų, skirtų aktyvių atostogų mėgėjams. Viena iš tokių – Lusijos upės vienuolynų kelias Peloponeso pusiasalyje. Kelias prasideda Karytainoje ir driekiasi į šiaurę iki Dimitsanos. Pavieniai turistai čia randa laukinių gėlių pilnas pievas, kunkuliuojančias upelių vagas, į dangų kylančius kiparisus ir alyvmedžių sodus.

Viena įdomiausių šio kelio atkarpų – 14,5 km ilgio takas palei Lusijos upės krantą. Takas prasideda viduramžių laikų Karitenoje, toliau vingiuoja pro mažus kaimelius. Pakeliui galima aplankyti Prodromos vienuolyną. Jame gyvenantys vienuoliai mielai papasakos įdomių istorijų. X a. įkurtas vienuolynas buvo ir slapta mokykla, kurioje Osmanų laikais jaunuoliai mokėsi gimtosios kalbos ir religijos.

Bene žymiausias ne tik Ispanijos, bet ir viso pasaulio kelias yra Šv. Jokūbo piligrimų kelias. Visgi jam Ispanijoje galime rasti įspūdingą alternatyvą – 200 km ilgio Švyturių kelią, vingiuojantį Galicijos regione, Costa da Morte pakrante palei Atlanto vandenyną. Šis kelias buvo pritaikytas turizmui savanorių, o be gražių vaizdų jame galima rasti ir architektūros paveldo.

Rekomenduojama leistis į 10 dienų trukmės nemažai patirties ir fizinio pasirengimo reikalaujantį žygį stačiomis Atlanto vandenyno pakrantėmis. Visgi pavargti verta, nes žygeivių laukia švyturiai, žavūs kaimeliai, didžiuliai tušti paplūdimiai ir puikus maistas. Žygis baigiasi Finistero kyšulyje, kuriuo driekiasi ir Šv. Jokūbo kelias.  

„Via Francigena“ piligrimų kelias yra mažai žinomas, tačiau tikrai vertas keliautojų dėmesio. Viduramžiais šis kelias jungė Kenterberį su Roma ir kirto Angliją, Prancūziją, Šveicariją ir Italiją. Pastarojoje piligrimų kelio ilgis yra beveik 1000 km, o įveikti jam reikėtų maždaug 3 mėnesių.

Viena gražiausių „Via Francigena“ atkarpų prasideda Sienos mieste Toskanos regione ir driekiasi per nuostabaus grožio kaimelius, kuriuose vis dar matyti etruskų ir romėnų laikų paveldas. Vienas iš privalomų sustojimų keliaujant itališku piligrimų keliu yra Buonkonvento miestelyje, apsuptame geltonų rugių laukų, alyvmedžių sodų ir tankių miškų. Maršrutas baigiasi Romoje, o žygeiviai paprastai nukeliauja iki pat Šv. Petro aikštės Vatikane.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode