Ssc pirmasis
Ssc antrasis

„Šalis ta Lietuva vadinas...“ Šiauliai

Gruodį suteiksime jums galimybę sužinoti apie Šiaulių rajone esančias įžymias vietas: unikalų pasaulyje Kryžių kalną, Šiaulių universiteto botanikos sodą, Metalinę lapę prie Talšos ežero, dvarus, rezervatus ir kitus įdomius objektus.

Kryžių kalnas

Maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Šiaulių–Rygos geležinkelio linijos, laukuose, stovi nelabai didelis, pailgas, per vidury įdubęs kalnas, visas tankiai nustatytas kryžiais. Tai garsusis Kryžių kalnas, liudijantis pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai, per kurią Kristus išgelbėjo visų laikų ir kartų žmones. Kryžių kalnas primena ne tik Atpirkėjo kančią bei mirtį, bet ir Jo prisikėlimą ir išaukštinimą, sykiu ir kiekvieno žmogaus išaukštinimą per Kryžiaus slėpinį. Keliaujantys į Kryžių kalną, jame besimeldžiantys, statantys kryžius, liudija iš kryžiaus trykštančią stiprybę, neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile.

Viduramžiais ant šio kalno stovėjusi medinė pilis, kronikose vadinta „Kula“. Ją sunaikino Livonijos kariuomenė 1348 m. Ilgus metus kalnas stovėjo plikas. XIX a. viduryje ant piliakalnio, liaudies vadinto Pilies kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, Maldavimų kalnu, imta statyti kryžius. Vietiniai žmonės pasakoja, kad pirmieji kryžiai pastatyti meldžiant Dievą sveikatos. Anot kitų pasakojimų, kalne kryžius imta statyti 1863 m. sukilime žuvusiesiems atminti. Numalšinusi sukilimą caro valdžia uždraudė statyti kryžius – žmones, kurių sodybose stovėdavo kryžius, bausdavo, o kryžius griaudavo. Maldingi žmonės nė neketino atsisakyti statyti kryžius, tačiau rinkdavosi atokesnę vietą, tokia ir buvo Kryžių kalnas, tad Kryžių kalnas yra ir visas kliūtis įveikiančios tikėjimo stiprybės ženklas.

Nepaisant caro valdžios draudimų, Pirmojo pasaulinio karo, Kryžių kalnas pamažėl augo. Kalnas suklestėjo tarpukariu. Į jį žmonės kopdavo melstis, jame būdavo aukojamos šv. Mišios. Ypač daug žmonių kalnan rinkdavosi vasaros šventadieniais. Liepos viduryje Kryžių kalne būdavo švenčiami atlaidai. Jų metu kalną apguldavo tūkstantinės žmonių minios.

Sovietų okupacijos laikotarpiu statyti kryžius kalne griežtai drausta, maldininkai vaikyti ir bausti. Negana to, kelis kartus smarkiai apgriautas ir pats kalnas, nuo jo nušluoti visi jame sustatyti kryžiai, atkirsti į jį vedantys keliai. Vienu metu kėsintasi Kryžių kalną net užtvindyti. Viskas klostėsi priešingai okupacinės valdžios lūkesčiams: juo smarkiau buvo naikinamas kalnas, juo galingiau jis atsinaujindavo. Žmonės statydavo kryžius nakčia, juos nešdavo nepaisydami pavojaus, draudimų ir persekiojimų. Kryžių kalnas tapo didvyriško pasipriešinimo tikėjimo laisvės užgniaužimui simboliu.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, į Kryžių kalną nenutrūkstamu srautu ėmė traukti piligrimai. Kryžius imta statyti ir kalno papėdėje, mat pačiame kalne jie jau ėmė netilpti. Pats svarbiausias įvykis Kryžių kalno istorijoje, išgarsinęs jį visame pasaulyje, – popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas 1993 m. rugsėjo 7 d. Šventasis Tėvas meldėsi Kryžių kalne, aukojo šv. Mišias prie kalno pastatytoje koplyčioje ir kreipėsi į susirinkusią didžiulę tikinčiųjų minią: „Tegul šis Kryžių kalnas antrojo tūkstantmečio po Kristaus pabaigoje liudija ir skelbia naują, trečiąjį tūkstantmetį, skelbia Išganymą ir Atpirkimą, ko niekur kitur nerasime, kaip tik mūsų Atpirkėjo Kryžiuje ir Prisikėlime.“ Savo apsilankymą Kryžių kalne popiežius vėliau daug kartų minėjo įvairiose kalbose.

Jonas Paulius II, apsilankęs Italijoje, La Vernos kalno pranciškonų vienuolyne, paakino pranciškonus ir prie Kryžių kalno pastatyti eremą. 2000 m. liepos 8 d. pastatytasis vienuolynas pašventintas.

Naujas Kryžių kalno istorijos puslapis atverstas įkūrus Šiaulių vyskupiją. Kryžių kalnas tapo tarsi Šiaulių vyskupijos širdimi, pagrindine po Katedros šventove. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atnaujino Kryžių kalno atlaidų šventimą.

Botanikos sodas

Šiaulių universiteto Botanikos sodas, pradžioje biologinė stotis, vėliau agrobiologinė stotis, buvo pradėtas kurti ant plyno lauko prieš penkiasdešimt metų. Šiaulių pedagoginis institutas privalėjo turėti mokyklinį bandomąjį sklypą. Paveldėtas iš buvusios pedagoginės mokyklos kelių arų daržas prie dabartinės S. Lukauskio gatvės netenkino. 1958 m. Šiaulių miesto vykdomojo komiteto sprendimu palei geležinkelį, bevardėje aukštumėlėje, paskirti 2,5 ha dirvonuojančios kaimo žemės. Trejetą metų žemės darbai nebuvo vykdomi. 1960 m. buvo padėti pamatai gyvenamajam ir ūkiniam pastatui. 1961 m. skiriami pirmieji biologinės stoties etatai. Stoties vedėju paskirtas dėstytojas Stasys Gliaudys. Kūrimosi pradžia – sodo įveisimas. 1962 m. įsodintas vaismedžių sodas, visa biologinės stoties teritorija apsodinta dviejų ar trijų eilių medžių ir krūmų juostomis. Įkurtas Kolekcinis skyrius. Augalų įsigyta iš Vilniaus botanikos sodo, Dotnuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto, Vilniaus šiltnamių. Įrengtas alpinariumo tipo gėlynas. Biologinė stotis tapo agrobiologine stotimi.

Metalinė lapė

Metalinė lapė – lapės skulptūra, stovinti Šiauliuose, prie Talšos ežero, pietvakarinėje kranto dalyje. Autorius – Vilius Puronas. Sukūrimo data – 2009 m. Skulptūros ilgis – 25 metrai, aukštis – 6,6 metro, masė ~ 7 tonos. Pagaminimo medžiaga – skarda. Lapėje įmontuota plieninė širdis (aukštis – 1,2 m; plotis – 0,9 m), joje įdėta kapsulė. Kapsulėje – vario plokštė su iškaltais palinkėjimais ateities kartoms ir keliais faktais iš dabarties epochos.

Mintis sukurti tokį monumentą autoriui kilo dėl dviejų aplinkybių. Pirma – proga pažymėti Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmetį. Antra – sukurti ir įamžinti „legendą“, analogišką, Geležinio Vilko legendai. Taip garsinti Šiaulius pasauliui, kaip Geležinio Vilko legenda garsina Vilnių. Lapė – šiuo atveju gudrumo simbolis.

Anot autoriaus – tai Šiaulių miestui skirta kalėdinė dovana. Didžiulė skulptūra paslapčia, niekam neskelbiant, buvo gaminama vienoje miesto įmonių. Ši įmonė finansavo visas Metalinės lapės gamybos ir transportavimo išlaidas. Į Talšos ežero krantinę gigantiškas cinkuotos skardos kūrinys atgabentas 2009 m. gruodžio pabaigoje. Skulptūra Metalinė lapė buvo transportuojama naktį, kad nebūtų trukdoma eismui.

Mini ZOO Dargaičių kaime Šiaulių rajone

Alpakų auginimas – unikalus mini ZOO, įsikūręs etnografiniame Dargaičių kaime Šiaulių rajone. Mini zoologijos sodas pritaikytas patogiai leisti laisvalaikį gamtoje – lankytojams įrengti patogūs takeliai, poilsio zonos, nemokamas WC, pavėsinės, galima išgerti kavos.

3 ha teritorijoje ganosi ne tik virš 80 alpakų, tačiau ir lamos, kupranugaris, afrikiniai stručiai, miniatiūriniai asilai, miniatiūrinis arklys, olandų miniatiūrinės ožkos, Hailendų veislės galvijai, 4 rūšių avys ir kiti gyvūnai.

Visi gyvūnai turi savo atskirus namelius ir voljerus, juos galima pašerti, kartu nusifotografuoti bei pajodinėti ant ponio.

Etnografiniame kaime lankytojai taip pat gali pasigrožėti senomis sodybomis.

Puslapį parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Informacija ir nuotraukos iš kryziukalnas.lt, su.lt, turistopasaulis.lt,

Powered by BaltiCode