Sprogimas

Parašiutais iš padangių leidosi kariai

Birželio 5-osios pavakarę Mažeikių Julijono Kumpikevičiaus aerodrome Šerkšnėnuose šuoliui su parašiutu ruošėsi grupė Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių ir keletas mažeikiškių. Po teorinių ir praktinių mokymų lėktuvas pakilo į dangų ir netrukus iš ten pradėjo leistis parašiutininkai, kurių daugumai tai buvo pirmasis šuolis su parašiutu.

Reikia paruošti jaunimą

Pasak karius atlydėjusio Lietuvos karinių oro pajėgų kapeliono pulkininko leitenanto kun. Virginijaus Veilento, praėjusiais metais buvo grupė karių, Šerkšnėnų aerodrome šokusių su parašiutais, šiemet irgi atsirado norinčių tai išbandyti, tad reikėjo suteikti tokią galimybę.

Kun. V. Veilento teigimu, šitie kariai, tarnaujantys Karaliaus Mindaugo husarų batalione, yra pėstininkai, bet ką gali žinoti, gal kada prireiks šokti su parašiutu, o jei ir neprireiks, jie bus motyvuoti, tiesiog puikūs kariai: „Kurį laiką kalbės, kaip jie šoko, kaip per save perlipo, save nugalėjo, išbandė. Visa tai yra teigiamos emocijos. Netrukus važiuos į pratybas, kelias savaites gyvens miškuose ir tikrai jiems bus nelengva, bet šitie kariai pasikrovė energijos.“

Kapeliono nuomone, čia daromas didelis darbas, nes reikia paruošti jaunąją kartą, kuri ateis po mūsų: „Praeis keleri metai, dešimtmetis, turėsime Lietuvą atiduoti į jų rankas. Nenorėčiau tos atsakomybės atiduoti bet kam, reikia tuos jaunus žmones ruošti ir sumotyvuoti. Visi atvažiavo savo noru ir iš savo lėšų, nori pamėginti kažką naujo, išbandyti save, yra žingeidūs, tad prašom, darom.“

Kodėl pasirinko Šerkšnėnų aerodromą, pasak V. Veilento, tai lėmė ir draugystė, ir profesionalumas: „Mums ne tas pats, kas ir kaip ruošia šuoliui. Svarbu, kaip moko, kaip priima. Jeigu randi ir žmogišką šilumą, ir profesionalumą, šimtas kilometrų šiais laikais nieko nereiškia. Mes einame pas tokius žmones, kurie gyvena tomis pačiomis vertybėmis kaip ir mes.“

Pirmiausia – pasirengimas šuoliui

Pasiruošimas šuoliui prasidėjo nuo teorinių mokymų, kuriuos vedė Mažeikių aeroklubo instruktorius Rimantas Morkūnas. Jis išaiškino, kaip iššokti iš lėktuvo, kaip elgtis leidimosi metu ir kaip tinkamai nusileisti ant žemės.

Praktinės treniruotės metu kariai ir mažeikiškiai įgytas teorines žinias pasitikrino parašiuto sistemos treniruoklyje, kur R. Morkūnas ir jo pagalbininkas, anūkas Rytis Gabalis parodė, kaip taisyklingai užsidėti parašiutą, ką daryti, jei parašiutas neišsiskleidžia ar nutrūksta strypai, kaip išvengti susidūrimo su kitu parašiutininku ar žemėje esančios kliūties, taip pat kaip taisyklingai pasiekti žemę. Visus parodytus veiksmus turėjo pakartoti besiruošiantieji šuoliui. Po to kariai ir mažeikiškiai pamatė, kaip atrodo parašiutas ir kaip jį reikia sudėti po nusileidimo. Po šio teorinio ir praktinio pasiruošimo jaunuoliai jau buvo pasirengę šuoliui.

Įteikė pažymėjimus

Netrukus į lėktuvą, pilotuojamą Mažeikių aeroklubo piloto Vidmanto Macevičiaus, sulipo pirmoji parašiutininkų grupė ir, pakilus į atitinkamą aukštį, vienas po kito padangėje skleidėsi parašiutai. Sėkmingai visiems nusileidus, pakilo lėktuvas su antrąja grupe ir vėl padangėje pasirodė parašiutininkai.

Po šuolio visi kaip vienas tikino, jog buvo labai smagu ir šoktų dar kartą.

Visiems atlikusiems šuolį su parašiutu R. Morkūnas įteikė pažymėjimus, o R. Gabalis kiekvieną „pašventino“ atsarginiu parašiutu – tokia parašiutininkų tradicija.

Gajutė ABELKIENĖ

Autorės nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode