Sprogimas

Įdomu ir vaikams, ir suaugusiems

Rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje bendruomenei pristatyta Dalios Bliūdžiuvienės degtukų dėžučių kolekcija. Parodoje – apie 400 skirtingų metų ir iš įvairių šalių atvežtų dėžučių su skirtingos formos, dydžio bei spalvos degtukais.

Filumenistika – kas tai?

D. Bliūdžiuvienės degtukų dėžučių kolekcijos paroda yra puikus filumenistikos pavyzdys, o filumenistas yra ne kas kitas, o degtukų dėžučių kolekcionuotojas, tačiau reikėtų pridurti, kad D. Bliūdžiuvienės kolekcija šiek tiek platesnė – ne tik etiketės, bet ir degtukinės, įvairiausi degtukai ir pan. Kiekviena kolekcija turi savo ilgą ir įdomią istoriją. Apie įvairius specifinius niuansus bei detales, susijusias su vienu ar kitu eksponatu, gali išgirsti ir sužinoti tik susitikimo metu.

Bibliotekos darbuotojai surengė jaukų ir kuklų parodos pristatymą, o pati kolekcionierė išsamiai ir įdomiai papasakojo apie savitą pomėgį, atkeliavusį dar iš ankstyvos vaikystės. Neatsitiktinai eksponatai daugeliui parodos lankytojų primena vaikystę, nes tikrai ne vienam iš mūsų teko domėtis, rinkti ir turėti tokią kolekciją. Senesniais laikais, kai dar nebuvo kompiuterių, išmaniųjų telefonų, paruošę pamokas ar grįžę iš kokio nors būrelio, nemažai laiko praleisdavome prie savo kolekcijų: vieni rinkdavo saldainių popieriukus, kiti vokus, atvirukus, senus pinigus ar pašto ženklus.
Per degtukų dėžučių etikečių grafiką bei pateikiamus vaizdus nesunkiai galima įžvelgti tam tikru konkrečiu laikotarpiu buvusius įdomesnius bei svarbesnius įvykius, kurie pamažu tapo istorijos dalimi. O kažkas degtukų etikečių meną netgi pavadino mažąja grafika, nes etiketė iš tiesų yra labai savitas ir įdomus meno kūrinys.

Kiekviena kolekcija turi savo ilgą ir įdomią istoriją.

Prisijaukinti ugnį

Prisijaukinti ugnį buvo viena iš mūsų protėvių siekiamybių: „Jie laukdavo, kol ugnį įžiebs žaibas, patys stengdavosi ją įskelti titnagu ar trindami medines lazdeles… Kai išmoko įžiebti ugnį, atsirado kita problema – kaip ją išlaikyti.
Iš istorijos žinome, kad didžiausia dovana jauniems žmonėms atsiskiriant nuo tėvų šeimos būdavo laužo ar židinio ugnis. Dar ir dabar gyva tradicija, kai tėvai jaunavedžiams perduoda simbolinę namų židinio ugnį.
Kinai jau VI amžiuje naudojo kažką panašaus į mūsų degtukus – tik jie buvo grubūs, primenantys skaldytas malkas. Tokie degtukai maždaug XII–XIV šimtmetyje pakliuvo į Europą. Senojo žemyno šalys lenktyniaudamos ieškojo būdų, kol rado, kaip pagaminti patogius, greitai užsidegančius ir nepavojingus degtukus.
Degtukų dėžutes, jų etiketes ir šiandien kolekcionuoja įvairūs žmonės, bet dažniausiai – vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Tai pigi ir prieinama kolekcionavimo rūšis. Galima nusipirkti degtukų etikečių, leidžiamų ištisomis serijomis. Dabar degtukai gaminami kitose šalyse, tik ant Lietuvos rinkai skirtų dėžučių klijuojamos lietuviškos etiketės.

Algirdas PETRAVIČIUS

Autoriaus nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode