Pagrobtų ir prievarta į Rusiją išvežtų vaikų grįžimas namo. Dalis jų šiandien repatrijuojami popiežiaus Pranciškaus inicijuotos misijos dėka.
Ivanas nustojo kalbėti. Kilus karui, kai jam buvo ketveri, matė į motiną nukreiptą šautuvą, ir dėl išgąsčio tapo nebyliu – ukrainiečių kario sūnus buvo atskirtas nuo motinos. Septynmetis Andrejus ir dvylikmetė jo sesuo Mia buvo išsiųsti į Rusijos našlaičių namus, jiems jau buvo numatytas įvaikinimas. O dabar jie ir kiti 1269 jau laisvi.
Vos prieš dvejus metus tai atrodė neįmanoma misija. Tačiau kai kurios durys atsivėrė. Vien į Chersono sritį 2024 m. grįžo 449 nepilnamečiai, o 2025-ieji prasidėjo dar keliomis išgelbėjimo operacijomis. Tai tylaus ir atkaklaus darbo vaisius tų, kurie, nepaisydami kritikos, siekia surasti išvežtus vaikus ir juos sugrąžinti. Tarptautinių diplomatinių misijų dėka, pradedant popiežiaus Pranciškaus inicijuota misija, buvo atverti sudėtingi derybų kanalai, prie to prisidėjo ir popiežiaus pasiuntinys kardinolas Matteo Zuppi.
Ukrainos valdžios duomenimis, neteisėtai į Rusiją buvo perkelti 19 546 nepilnamečiai. Baiminamasi, kad vis daugiau nepilnamečių gali būti perkeliama į Rusijos gilumą, už tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos. Kovo mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė finansavimą Jeilio universiteto departamentui, kuris sugebėjo tiksliai atkurti deportacijos schemą, nustatyti šimtų vaikų buvimo vietą ir identifikuoti kelis valstybės pareigūnus, dalyvavusius neteisėtoje operacijoje. Buvo pranešta apie vaikų grupes Čečėnijoje, kur juos „perauklėja“ teroristo R. Kadyrovo specialiosios pajėgos. Su vaikų sekimo programa susipažinęs šaltinis naujienų agentūrai „Reuters“ paaiškino, kad panaikinus Valstybės departamento sutartį su Jeilio universitetu, buvo ištrinti karo nusikaltimų įrodymai.
Grąžinimo misijų metu dažnai susiduriama su sudėtingomis istorijomis. Ne visos istorijos turi laimingą pabaigą. Šešiolikmetis Erikas ir dešimtmetė Ala papasakojo, kaip jų seserį Kseniją pagrobė Rusijos ginkluotosios pajėgos, kai ji bandė pabėgti iš okupuoto miesto, kuriame jie gyveno. Kelias dienas ji buvo laikoma rūsyje, o jos motina buvo priversta įrašyti vaizdo įrašą, kuriame ji dėkojo Rusijai už dukters „išgelbėjimą“. Tačiau Ksenijos pėdsakai dingo.
Yra vaikų, kurie net ir pagaliau grįžę namo nesugeba šypsotis. Sašai 2022 m. buvo aštuoneri metai, kai pirmaisiais karo mėnesiais rusų kareiviai jo akyse nužudė jo motiną. Tuomet jį ketinta išsiųsti į vaikų namus ir atiduoti įvaikinti, tačiau giminaitei pavyko susisiekti su humanitarinės pagalbos vaikams tinklu ir po didelių pastangų, ilgų kelionių vaikas išvežtas iš okupuotų teritorijų. „Saša pagaliau yra saugus Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje. Dabar jis ieško mylinčios šeimos, galinčios tinkamai juo pasirūpinti ir paremti“, – sako organizacijos „‚Sugrąžinti vaikus“ atstovai.
Vatican Media nuotr.: Ukrainiečių vaikų piešiniai.
