Reklama 2

Iš kokių vadovėlių mokosi tautinių mažumų mokyklų mokiniai?

 

Pirmasis šiais metais Lenkų diskusijų klubo susitikimas buvo skirtas Lietuvos lenkų švietimo klausimui, susijusiam su mokyklų aprūpinimu vadovėliais. Surengti diskusiją pastūmėjo viešoje erdvėje kilusios kalbos, kad tautinių mažumų mokyklose naudojamų vadovėlių kokybė verčia susirūpinti. Paaiškėjo, kad Lietuvos lenkų mokyklose gimtosios kalbos pradinukai mokosi iš vadovėlių, išleistų iki 2002-ųjų, nors paprastai vadovėliai keičiami kas ketverius metus, o matematikos ir pasaulio pažinimo vadovėlių vertimuose gausu gramatikos, stiliaus, o kartais net logikos klaidų.

Lenkų diskusijų klubo svečiai – Lietuvos edukologijos universiteto Lenkų kalbos, kultūros ir didaktikos centro vadovė Henryka Sokołowska, Edukacijos vystymo centro atstovė Danuta Szejnicka, Varšuvos universiteto leidyklos redaktorė Kaja Kojder bei Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas Józef Kwiatkowski, o taip pat gausus burys diskusijoje dalyvavusių Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų – svarstė, kokia yra vadovėlių būklė ir ar jų kokybė atitinka XXI amžiaus standartus.

Diskusiją moderavusi žurnalistė Małgorzata Kozicz pažymėjo, kad vien jau tai, jog čia susirinkome, yra geras ženklas Lietuvos lenkų švietimui. Dviejų vaikų motina teigė neturėjusi jokių abejonių, į kokią mokyklą leisti savo atžalas. Ji sakė esanti įsitikinusi, kad lenkų mokyklos Lietuvoje yra geros ir konkurencingos, tačiau susiduria su tam tikromis problemomis, kylančiomis iš bendros Lietuvos švietimo sistemos padėties, ypač dėl vizijos ir strategijos nebuvimo. Problemas, jos manymu, taip pat lemia pati tautinių mažumų švietimo specifika.

Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas tvirtino, kad tai nėra naujos problemos. „Iš tiesų problemų dėl vadovėlių buvo nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tai yra vienas svarbiausių švietimo politikos elementų. Švietimo politika Lietuvoje siekė ir toliau siekia nulenkinti bei sulietuvinti Vilniaus kraštą. Jau 1992 metais buvo priimtos nuostatos, kaip integruoti tautinių mažumų mokyklas į bendrą Lietuvos švietimo sistemą. Po metų ministerijos kolegija priėmė sprendimą dėl tautinių mažumų mokyklų vadovėlių, numatantį, kad dalis jų nebus verčiama į lenkų kalbą“, – teigė J. Kwiatkowski ir, atsakydamas į klausimą dėl kalbos klaidų vadovėliuose, pridūrė, jog „Macierz Szkolna“ niekada dėl to nėra sulaukusi jokių skundų.

Ne paslaptis, kad vadovėlių leidybos rinkoje taip pat galioja laisvos rinkos dėsniai. Įvairių leidyklų leidžiamiems vadovėliams tenka konkuruoti tarpusavyje, kadangi mokyklos pačios sprendžia, kokius vadovėlius pasirinkti. Tačiau kalbant apie verčiamų vadovėlių kokybę, visa atsakomybė tenka leidyklai. Tai leidykla yra atsakinga už vertimą ir redagavimą.

Edukacijos vystymo centro atstovė D. Szejnicka atkreipė dėmesį, kad po vertimo tautinių mažumų mokykloms skirti vadovėliai nėra dar kartą tikrinami ekspertų komisijos, kadangi tai nėra privaloma. Be to, lenkų mokykloms Lietuvoje leidžiamų vadovėlių tiražai yra maži ir leidykloms dažniausiai neatsiperka. Galiausiai ji pridūrė, kad situacija Lietuvos rusų mokyklose yra dar blogesnė.

Susitikimo metu kilo sumanymas sukurti instituciją, susidedančią iš ekspertų, kuri kontroliuotų lenkų mokykloms leidžiamų vadovėlių kokybę. Anot diskusijos dalyvių, panaši sistema yra Čekijoje, kur tokia institucija veikia prie Švietimo ministerijos.

Kalbant apie lenkų kalbos vadovėlius susidūrė dvi koncepcijos: pritaikyti importuojamus iš Lenkijos vadovėlius arba patiems juos leisti. „Išleisti šiuolaikinį vadovėlį labai brangiai kainuoja, visų pirma dėl autorinių teisių. Reikalingi šiuolaikiniai tekstai, šiuolaikinės iliustracijos. Ankstesni vadovėliai, išleisti iki 2002 metų, buvo finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Nežinome, kaip išspręsti susidariusią situaciją“, – konstatavo D. Szejnicka.

Kita vertus, lenkų kalbos vadovėlių importavimas iš Lenkijos prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nutarimams, leidžiantiems importuojami tik užsienio, bet ne gimtosios kalbos vadovėlius.

Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos lenkų kalbos mokytoja Danuta Korkus, turinti 30 metų darbo mokykloje stažą, mano, kad savo jėgomis tokio vadovėlio neparengsime. „Kūrybinės atostogos trunka pusę metų. Per pusę metų neįmanoma sukurti vadovėlio“, – teigė mokytoja ir pridūrė, kad vadovėlius vertėtų importuoti iš Lenkijos, kadangi mokytojai jais ir taip naudojasi, tik tas naudojimasis šiuo metu yra „chaotiškas“. „Jei būtų importuota visa serija, užtikrintume tęstinumą ir mokymo sistemiškumą“, – sakė D. Korkus.

Kaja Kojder, Varšuvos universiteto leidykloje redaktore dirbanti Lenkijos pilietė, buvo skeptiškai nusiteikusi importuojamų vadovėlių pritaikymo Lietuvos lenkų mokykloms atžvilgiu. Pirmiausia dėl mokymo sistemos skirtumų, antra – dėl autorinių teisių. Pasak jos, retas autorius sutiktų, kad jo sukurtas vadovėlis būtų keičiamas atsižvelgiant į kitos šalies kontekstą bei reikalavimus.

Kita vertus, redaktorės manymu, Lietuvos lenkų mokykloms paremti iš Lenkijos valstybės biudžeto skiriamos lėšos visų pirma turėtų būti naudojamos vadovėlių taisymui, redagavimui ar rašymui. „Tie vadovėliai turi būti profesionaliai redaguojami ir koreguojami. Manyčiau, kad tai turėtų daryti metodistas ir redaktorius iš Lenkijos“, – sakė K. Kojder.

J. Kwiatkowski pritarė, kad abu variantai yra priimtini, o problema, anot jo, yra grynai finansinė. „Lenkija gali finansuoti tik jau išleistą vadovėlį, kadangi tai yra susiję su tam tikra rizika, kad toks projektas nebus įgyvendintas“, – sakė Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos pirmininkas ir pridūrė, kad turėtume reikalauti iš Lietuvos Vyriausybės, kad tautinių mažumų mokyklos būtų aprūpintos kokybiškais vadovėlis – taip, kaip yra Lenkijoje.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad leisdami vaikus į lenkų mokyklą Lietuvoje tėvai turėtų būti tikri, jog pasirinko teisingai. „Jeigu tėvai pasitikėjo lenkų mokykla, tai tik tam, kad vaikas, remdamasis geriausiais pavyzdžiais, mokytųsi šios kalbos. Ir ne tik lenkų kaip gimtosios kalbos pamokų metu. Žinoma, didžiausia atsakomybė tenka mokytojams, kurie moko lenkų kalbos nuo pradinių klasių. Tačiau mokinys pasineria į šią kalbą visų pamokų metu ir turėtų pažinti visas lenkų kalbos sferas, o to neįmanoma pasiekti vien tik per lenkų kalbos pamokas“, – sakė Lenkų kalbos, kultūros ir didaktikos centro vadovė.

Bernardinai.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode