Reklama 2

Užsimojo traukti iš šešėlio automobilių remonto verslą

 

Nėra statistikos, kiek lietuvių savo automobilius taiso ne servisuose, o garažiukuose pas kaimyną, draugą ar pažįstamo pažįstamą meistrą. Matyt, kiekvienas lietuvis žino žmogų, kuris vienaip ar kitaip susijęs su naudotų automobilių pardavimu, taisymu, varymu į Lietuvą iš užsienio ir t.t. Vieša paslaptis, kad garažiuko meistras sąskaitos už atliktus darbus neišrašo. Tad kodėl visos šios didelės pogrindžio meistrų grupės neištraukus į dienos šviesą ir neprivertus mokėti mokesčius?

Plano surinkti daugiau mokesčių nėra. Einama kitokiu keliu: Seimo narys Tomas Tomilinas siūlo pritraukti Europos Sąjungos (ES) investicijas ir remti smulkiuosius verslininkus. Viena sąlyga – visas procesas turi būti skaidrus. Ar tai pavyks padaryti – sunku prognozuoti, tačiau panašu, kad naudotų automobilių prekybininkai optimizmu netrykšta.

Pasiūlymas Europai

Iš esmės T. Tomilino pasiūlymas susijęs su saugumu ir aplinkos apsauga. Ne paslaptis, kad į Lietuvą plūstantys daužti automobiliai yra taisomi taip, kaip diktuoja prekybininko sąžinė, o ne taip, kaip rekomenduoja gamintojas.

„Mano siūlymas yra suformuluoti mūsų transporto politikos pasiūlymą Europos tarybai ir Europos parlamentui. Aš vienas to nepadarysiu, tačiau turiu tokią idėją ir ją pasiūliau. Manau, mes galime judėti to link. Trūksta šiai temai dėmesio ir analizės. Aš siūlau nukreipti mūsų gaunamus resursus, gaunamą ES paramą į naudotų automobilių perdirbimą.

Taip pat siūlau sudaryti Europos daužtų automobilių registrą, kad nesaugūs automobiliai būtų papildomai stebimi. Dar siūlau įvairias ekonomines paskatas, kad daužti automobiliai būtų deramai remontuojami. Manau, kad šis verslas būtų maksimaliai dekriminalizuotas. Juk iš tikro mūsų regionai iš to gyvena, bet gyvena šešėlyje. Norėtųsi, kad gyventų ne šešėlyje“, – DELFI teigė T. Tomilinas.

Pasiūlymas jau buvo pateiktas ir Vokietijos specialistams.

 „Tai yra mūsų bendro sutarimo su ES klausimas. Esu kalbėjęs su kolegomis iš Vokietijos, kad žiedinė ekonomika Europoje dabar yra vos ne pagrindinė tema. Vokiškų ar kitų šalių mašinų likimas Rytų Europoje yra labai įdomi ekonominė ir aplinkosaugos tema. O kas dabar nutinka su tomis šiukšlėmis, kurios parduodamos?

Jei kalbame apie įvairiausių automobilių detalių perdirbimą, tai svarbiausia industrinė prekė yra automobilis. Čia labai trūksta europinio dėmesio. Tiesiog turtingos šalys nekelia klausimo, o Lietuva yra išskirtinė šalis. Tai žiedinės ekonomikos faktinio iliustravimo pavyzdys, nors tai nėra legalizuota. Reiškinys egzistuoja, mes perdirbame tas mašinas, parduodame kitoms šalims“, – dėsto Seimo narys.

Mokesčių nesiūlo

T. Tomilinas kelis kartus pakartoja, kad neketina meistrų apkrauti mokesčiais.

„Tai reikia išnaudoti ne kaip grėsmę, o kaip galimybę ekonomikai. Mes turime žiedinę ekonomiką, tačiau padarykime viską, kad ji taptų legali. Darykime viską, kad ten nueitų ES investicijos, kad būtų tam tikros paskatos oro pagalves, katalizatorius tvarkyti. Dabar būna taip, kad patys katalizatoriai grįžta į Vokietiją, o mes važiuojame be katalizatorių.

Esmė, kad nereikia meistrų apmokestinti. Priešingai – jiems reikia suteikti subsidijas. Čia yra reali ekonomika. Jei daužta mašina atvežama į Lietuvą, tai ji taisoma, glaistoma, dažoma, remontuojama. Tai visas darbų ciklas. Vėliau vyksta pardavimas, pervežimas. Jei visa tai veikia pusiau šešėlyje, tai nėra gerai. Galėtų būti ir verslai, kurie tikrintų atliktų darbų kokybę. Reikia galvoti apie skatinimą tos ekonomikos, kuri „de facto“ jau ir taip egzistuoja. Tikrai nesiūlau jokių mokesčių, reikia tik skatinti tai, kas jau egzistuoja“, – sako T. Tomilinas.

„Manau, kad tikrai realus planas. Yra daug galimybių ES paramai pritraukti, o paramą reikia naudoti ne trinkelėms, o ekonomikai“, – priduria valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.

Idėja nesužavėjo

Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis idėja nebuvo sužavėtas.

„Sakyčiau, kad gal ta mintis kiek prasilenkia su realybe. Abejoju, ar aš nupirkęs brangią mašiną, kurią ruošiuosi parduoti už 50 tūkst. eurų, varysiu į paprastą garažiuką tvarkyti. Tuo jau dabar užsiima normalūs meistrai ir normalūs autoservisai. Ten jau reikalinga kokybė. Galų gale ir išvykusi į Vokietiją ji turi atrodyti gerai. Gal kažkokia pigesnė ir tvarkoma garažiuke, tačiau didžioji dauguma jau dabar tvarkoma servisuose, kur yra tam reikalinga technika“, – tikina V. Naujanis.

Didžiausio Europoje mašinų turgaus vadovas taip pat nesutinka, kad dabar šaltkalviai dirba nelegaliai.

„Aš tikrai negalėčiau pasakyti, kad jie visi šešėlyje dirba. Nėra teisingas tas eskaluojamas šešėlio baubas. Mokesčiai juos tikrina, žino visus garažus ir jie turi patentus. Jei kalbame apie mokestinį šešėlį, tai didelio baubo tikrai nėra. Nemanau, kad reikėtų juos traukti iš šešėlio – jie patys jau išėjo“, – sako specialistas.

V. Naujanis teigia, kad jau dabar į Lietuvą atvyksta Vokietijos specialistai, kurie nuodugniai tikrina į jų šalį planuojamas įvežti transporto priemones. „Jei tinka vokiečiams, tai kokios problemos?“ – retoriškai klausia pašnekovas.

Siūlo keisti tvarką

O buvęs Seimo narys bei lenktynininkas Stasys Brundza šia tema kategoriškas. Jo teigimu, iš pagrindų reikėtų keisti visą sistemą.

 „Ar kas nors tikrina, su kokia įranga dirba meistrai garažuose? Gal jie turi tik siuvimo mašiną sėdynėms susiūti? Dar turi plaktuką ir planuoja kreivą šleivą automobilį suremontuoti, nors geometriją jau reikia su lazeriu tikrinti“, – piktinasi buvęs lenktynininkas.

S. Brundzos teigimu, tik trečdalis servisų darbus atlieka kokybiškai ir vėlgi grįžta prie sisteminių klausimų.

„Kol yra individuali veikla, kuri nekontroliuojama ir visi daro, kas ką nori, tai tik skatinimas šešėlinis verslas ir automobilių bei jų dalių vagystės. Tai vyksta masiškai. Individuali veikla turi būti panaikinta“, – kategoriškas buvęs lenktynininkas ir automobilių kūrėjas.

Specialistas teigia, kad kitas aktualus klausimas – individualiai dirbančių meistrų remonto kokybė. S. Brundzos teigimu, į šį procesą turėtų įsijungti ir draudimo kompanijos, policija ar kitos institucijos.

„Servisas ar draudimas sudaro sąmatą visų detalių, kurių reikės sudaužytai mašinai taisyti. Kiek kainuos darbas, kiek kainuos detalės. Kai automobilis grįžta į eismą, turi būti pateiktos sąskaitos visų detalių ir visų atliktų darbų. Viskas labai paprasta ir teisinė bazė yra. Tik reikia jos laikytis“, – tikina S. Brundza.

Delfi.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode