Reklama 2

Mokslininkai mano radę Akmens amžiaus veterinarinės operacijos pavyzdį

Akmens amžiaus karvės kaukolėje rastą skylę greičiausiai prieš 5 tūkst. metų padarė žmogus, galbūt pirmykštis veterinaras arba savo įgūdžius lavinęs chirurgas, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai.

Atrodo, kad skylė gyvulio galvoje buvo padaryta gana kruopščiai. Tačiau sunku pasakyti, ar šia operacija buvo siekiama išgelbėti karvę, ar tai buvo pasiruošimas žmonių operacijai, rašo du mokslininkai antropologai žurnale „Scientific Reports“.

Kaip ten bebūtų, ši punkcija yra seniausias žinomas veterinarinės „trepenacijos“ – skylės kaukolėje pragręžimo – pavyzdys, tvirtina straipsnio autoriai.

„Rasta daug neolito laikų žmogaus kaukolių su trepenacijos požymiais. Tačiau dar niekada nematėme tokios gyvūno kaukolės“, – vienas straipsnio autorių Fernando Ramirezas Rozzi (Fernandas Ramiresas Rocis), dirbantis Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS), sakė naujienų agentūrai AFP.

Neolito era buvo paskutinė Akmens amžiaus dalis. Tai buvo laikas, kai priešistoriniai žmonės, buvę medžiotojai ir rinkėjai, perėjo prie žemdirbystės, pradėjo statyti gyvenvietes.

Mokslininkus sudominusi karvės kaukolė buvo rasta per archeologinius kasinėjimus vakarų Prancūzijoje, vietoje, kur laikotarpyje tarp 3400 m. pr. Kr. ir 3000 m. pr. Kr. gyveno Akmens amžiaus bendruomenė.

Po visą gyvenvietę išbarstytos kaulų liekanos rodo, kad karvės, kiaulės, avys ir ožkos buvo pagrindinis ten gyvenusių žmonių maisto šaltinis.

Iš pradžių buvo manoma, kad degtuko dėžutės dydžio skylė kaukolėje atsirado per gyvūno grumtynes su savo varžovu.

Tačiau ištyrę kaukolę didelės raiškos skeneriais mokslininkai nerado jokių atplaišų ar įtrūkimų požymių, kurie būtų būdingi stipriam smūgiui.

Skylė yra per daug taisyklingos formos, kad ją būtų išgraužęs parazitas, ji taip pat negalėjo atsirasti dėl auglio ar kokios nors užkrečiamos ligos, tokios kaip sifilis arba tuberkuliozė, nes kaukolėje nėra kitų ligos požymių.

Gyvas ar nugaišęs?

Mįslingo religinio ritualo tikimybė taip pat buvo atmesta, nes kaukolė buvo išmesta tarp šiukšlių.

Pasak F. R. Rozzi, skylės pakraščiuose yra pjovimo ir grandymo žymių, panašių į rastas neolito žmonių kaukolėse su skylėmis.

„Manau, kad trepanacijos įrodymas yra nenuginčijamas, – pridūrė mokslininkas. – Tai yra vienintelis galimas paaiškinimas.“

Bet kam Akmens amžiaus žmogui operuoti gyvulį?

„Yra du įmanomi paaiškinimai, – sakė F. R. Rozzi. – Jie tą karvę gydė arba praktikavosi, mankštino ranką prieš darydami operaciją žmogui.“

Pirmasis variantas yra mažai tikėtinas, pridūrė jis, turint galvoje, kad karvių žmonės turėjo daugybę.

Tačiau mokslininkams nepavyko nustatyti, ar skylė atsirado karvei esant gyvai ar jai nugaišus.

Kadangi kaulo regeneracija aplink skylę dar nebuvo prasidėjusi, galima spręsti, kad gyvūnas nugaišo per operaciją arba buvo operuojamas jau negyvas.

Paryžius, balandžio 19 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode