Reklama 2

Vidutinio amžiaus krizė – mitas, arba kodėl po 50-ies gyvenimas gerėja

 

Vos pasklidusios, idėjos apie vidutinio amžiaus krizę paplito populiariojoje kultūroje ir įsišaknijo žmonių sąmonėje, bet psichologai šį reiškinį neigia, portale theguardian.com rašo Jonathanas Rauchas. Gyvenimas po 50-ies tikrai kinta, tačiau visiškai kitaip, nei manoma.

Sakoma, kad po 50-ies ima stigti jėgų, mažėja produktyvumas, kūrybiškumas, tampa sunkiau prisitaikyti prie naujovių ir įvairių situacijų. Dar manoma, kad vidutinis amžius yra laikas, kai visa, kas gražiausia, lieka praeityje. Sulaukus 50-ies išties galima susidurti su tam tikrais sunkumais, bet tai, ko bijo dauguma žmonių,  – mitai ir stereotipai. Tiesa kur kas įdomesnė ir labiau įkvepianti.

Vidutinis amžius – pavojinga zona

Sulaukę vidutinio amžiaus, žmonės išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Jis gali būti nemalonus, bet kontroliuojamas, tai reiškia, kad vadinamosios vidutinio amžiaus krizės galima išvengti.

Idėjos apie vidutinio amžiaus krizę pirmą kartą pasirodė psichoanalitiko Elliotto Jaqueso straipsnyje 1965 m. ir greitai įsiliejo į populiariąją kultūrą. Tačiau psichologai, tyrinėję tai, kas vadinta vidutinio amžiaus krize, nieko nerado. Visgi kalbos apie šį reiškinį netyla iki šiol.

Po kurio laiko pradėta kalbėti apie U formos laimės kreivę. Ji reiškia, kad pasitenkinimas tam tikrais dalykais (karjera, pinigais, sveikata, santykiais) nuo 20-ies iki 50-ies metų palaipsniui mažėja, bet po 50-ies – vėl pradeda augti. Ši teorija pasiteisino, psichologams ir sociologams tyrinėjant skirtingų pasaulio šalių kultūras.

Senėjimas išties gali paveikti ir slopinti laimę bei pasitenkinimą gyvenimu, tačiau sulaukus vidutinio amžiaus paprastai viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Be to, amžius niekuomet nėra vienintelis laimę veikiantis veiksnys, tai priklauso nuo daugybės kitų dalykų.

Žmogus po 50-ies – nelaimingas žmogus

Nebūtinai. Su vidutiniu amžiumi galima dažniau jausti nuovargį ir energijos stoką, tačiau dramatiškų ir pesimistinių pokyčių tai nereiškia. Kartais žmonės, pajutę jėgų sumažėjimą, nori viską mesti, apleisti savo darbus ir pamiršti tikslus. Dėl sunkesnių patirčių jie kaltina savo amžių, nesuvokdami tikrųjų priežasčių. Todėl vidutiniame amžiuje reikėtų vengti drastiškų ir skubotų sprendimų, galinčių baigtis klaidomis.

Jėgų sumažėjimas vidutiniame amžiuje – natūrali pokyčių dalis. 20–30 metų žmonės dažnai būna itin ambicingi, konkurencingi, stengiasi megzti naudingus ryšius. Vėliau prioritetai pasikeičia, nuo troškimo įgyvendinti ambicijas pereinama prie noro užsiimti sau asmeniškai svarbia ir malonia veikla, megzti ne paviršutiniškus, o gilius ryšius su artimais žmonėmis. Taigi vidutinis amžius – laikas, kai patiriama senų vertybių konfrontacija su naujomis.

Vidutinis amžius sunkesnis tik mažiau pasiekusiems  

Kai kurie galvoja, kad jei iki 40–50 metų spėji pasiekti savo tikslus ir sulaukti didelės sėkmės, tai apsaugo nuo vidutiniame amžiuje užpuolančio slogumo. Tačiau tai netiesa. Keisčiausia, kad sunkiausiai vidutinį amžių išgyvena žmonės, pasiekę itin daug.

Jaunystėje žmonės pasižymi didele motyvacija, lūkesčiais ir optimizmu. Kai pavyksta pasiekti vieną užsibrėžtą tikslą, sėkmės ir garbės troškimas tik didėja. Taip, nepaisant jau įgyvendintų pasiekimų, žmonės niekuomet nesijaučia galutinai patenkinti.

Sulaukus 50-ies geriausi metai lieka užmarštyje ir nepasikartoja

Toks mitas yra vienas gajausių, kai kalbama apie vidutinį amžių. Iš tiesų, žmonės, sulaukę 50, 60 ar 70-ies metų, tampa vis pozityvesni, mažiau gailisi dėl daugybės dalykų ir rečiau patiria stresą dėl tam tikrų situacijų. Teigiamos emocijos ir mažesnis jaudinimasis dėl smulkmenų turi teigiamos įtakos net fizinei savijautai.

Šią tiesą įrodo 2011 m. Stanfordo universitete atliktas tyrimas. Tyrimą apibendrinusios psichologės Lauros Carstensen teigimu, nors manoma, kad geriausias gyvenimo metas yra jaunystė, emocinės gerovės aukštumas žmonės pasiekia tik po 50-ies.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode