Reklama 2

Totalinė ledo karalystė: ar gali kitose planetose įvykti tokia šalčio stichija, kaip Žemėje?

Prieš 635-750 milijonų metų Žemė buvo užšalusi į sniego gniūžtę – ledynai pasiekė pusiaują ir visa gyvybė buvo įkaltinta polediniuose vandenynuose. Nors šis laikotarpis sunaikino daugybę gyvybės rūšių, jis taip pat davė pradžią sudėtingų gyvybės formų atsiradimui, sekusiam beveik iškart po atšilimo. Ar gali panašūs periodai egzistuoti egzoplanetose?

Tikrai gali, tačiau tai priklauso nuo įvairių sąlygų. Ištyrę idealizuotus planetų, esančių savo žvaigždžių gyvybinėse zonose, klimato modelius, mokslininkai nustatė, kad daugeliu atvejų pilni planetų apledėjimai įvyktų lėtai, gerokai lėčiau, nei Žemėje.

Pavyzdžiui, potvyniškai prirakintose planetose, t. y. tose, kurios į savo žvaigždę visą laiką atsukusios vieną pusę, apledėjimas greičiausiai būtų lėtas ir tolygus. O jeigu toje planetoje jau egzistuoja gyvybė ir vyksta anglies dvideginio apykaitos procesai, didelio apledėjimo gali visiškai nebūti.

Potvyniškai prirakintos turėtų būti beveik visos planetos, esančios mažesnių už Saulę M klasės nykštukių gyvybinėse zonose, taigi šis atradimas yra labai svarbus nagrinėjant jų tinkamumą gyvybei, ypač sudėtingesnei už vienalasčius organizmus.

Kitame panašiame tyrime nustatyta, kad planetose, kurių sukimosi ašis į orbitos plokštumą pasvirusi daugiau nei 55 laipsniais (Žemės pasvirusi 23,5 laipsnio) apskritai galėtų egzistuoti stabilios ledynų juostos ties pusiauju, o pilni apledėjimai taip pat turėtų būti tolygūs, o ne staigūs, kaip Žemėje.

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode