Reklama 2

Rugsėjis – naujovės ugdymo įstaigose

Senjorai pedagogai skatinami užleisti darbo vietą jaunimui

      Nors už lango dar pats vasaros karštymetis, kai galvoji, kaip gelbėtis nuo alinančio karščio, traukia jūros, ežero ar upės vandens vėsa, tačiau nenumaldomai artėja rugsėjis, o su juo ir naujieji mokslo metai, kai klases, kabinetus ir ikimokyklinių įstaigų grupes užpildys vaikų juokas ir nerimas, kokie bus šie mokslo metai, kokios naujovės laukia. Apie tai „Būdas žemaičių“ kalbėjosi su Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėju Apolinaru Stonkumi.

Pradėjo ruoštis iš anksto

      „Būdo žemaičių“ paklaustas apie pasiruošimą naujiesiems mokslo metams, vedėjas tvirtino, jog jiems pradėta ruoštis iš karto, nuskambėjus paskutiniam skambučiui: „Kadangi buvo daug įvairių projektų, tikėjomės, kad bus daug ir pasikeitimų. Deja, Lietuvoje gyvenimas toks, kad ne visi projektai tampa įstatymais.“

 

      Pasak A. Stonkaus, ypatingai ruoštasi privalomajam priešmokykliniam ugdymui, kuris buvo numatomas nuo šių metų rugsėjo. „Pasikeitus ministerijos vadovybei ir viską dar kartą persvarsčius, šis projektas buvo atšauktas ir atidėtas, – pasakojo Švietimo skyriaus vedėjas. – Buvome pasiruošę ir galėjome vykdyti visuotinį privalomąjį priešmokyklinį ugdymą, tačiau, kiek teko skaityti, gal nespėjo pasiruošti didieji miestai, todėl atidėtas.“

      Dar viena naujovė, kuriai, pasak A. Stonkaus, intensyviai ruoštasi, tai pakeitimai neformaliojo vaikų švietimo srityje: keičiama finansavimo tvarka, teisės aktai. „Pagaliau pastarosiomis dienomis sulaukėme Vyriausybės nutarimo dėl neformaliojo švietimo krepšelio pakeitimo bei švietimo ir mokslo ministrės įsakymu patvirtinto neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo 2015 metais tvarkos aprašo, – džiaugėsi A. Stonkus. – Jau esame paruošę tvarką Savivaldybei, kuria vadovausimės skirdami finansavimą neformaliajam vaikų švietimui. Šis ministro įsakymas atveria galimybes privatininkams, visiems žmonėms, kurie nori ir turi sąlygas dirbti, gauti dalinį finansavimą, atitikus reikalavimus, kurie išdėstyti parengtoje tvarkoje. Numatyta, kad Savivaldybė gaus lėšas, paskaičiuotas pagal bendrojo ugdymo įstaigų mokinių skaičių 2014 m. rugsėjo 1 d. Kiekvienam vaikui skiriama po 3,18 Eur. Vienas vaikas tik vienai programai galės gauti 15 Eur. Finansavimas bus skiriamas spalio–gruodžio mėnesiams. Norintieji turi būti registruoti, turėti išsilavinimą, leidžiantį dirbti su vaikais, atitikti kitus reikalavimus. Laisvieji menininkai, kultūros darbuotojai ir kiti irgi gali pretenduoti, bet jie turi turėti individualios veiklos verslo liudijimus. Visi privalės rašyti programą, pereiti atranką ir, jeigu Savivaldybės administracijos sudaryta komisija programą patvirtins, galės gauti finansavimą ir turės ne mažiau kaip dvi valandas per savaitę vesti užsiėmimus ir vėliau atsiskaityti.“

      Pasak skyriaus vedėjo, kai kurie tiekėjai jau buvo atėję, domėjosi, tačiau nieko konkretaus negalėjo pasakyti, nes nebuvo įsakymo. Grįžus po atostogų, bus pradėti registruoti norintieji teikti neformalųjį švietimą.

      „Sumanynas geras, nes vaikai turės didesnį būrelių, kitų užsiėmimų pasirinkimą. Tėvams irgi bus gerai, nes vaikai turės daugiau galimybių turiningai praleisti laisvalaikį. Lėšos skiriamos ne bendrojo ugdymo mokykloms ir neformaliojo ugdymo įstaigoms, o daugiau klubams, pavieniams asmenims, – dėstė vedėjas. – Mes įsipareigojame siekti, kad užsiėmimai vyktų kuo arčiau vaikų lankomos mokyklos, kai kurie galės nuomotis patalpas pačioje mokykloje. Konsultuosime, padėsime iškilus sunkumams. Tai geras dalykas, tik gaila, kad Lietuvoje viskas daroma skubotai. Šitų teisės aktų laukėme jau gegužę, dabar šiek tiek per vėlai, bet stengsimės viską padaryti tinkamai. Tai atsakingas darbas, nes susijęs su pinigais, reikia atskiro žmogaus, kuris kuruotų šią sritį.“

Išsaugojo kaimo mokyklas

      Kalbėdamas apie mokyklų tinklą rajone, A. Stonkus džiaugėsi, jog seniai yra buvę, kad neuždaryta nė viena ugdymo įstaiga: „Nusistovėjo mokyklų tinklas, nors iš tikrųjų vaikų mažėja. Šiemet ko gero nepriskaičiuosime per 300 mokinių. Tiksliai galėsime pasakyti rugsėjo pirmosiomis dienomis. Planuojama, kad rajone bus 6950 mokinių, pernai buvo 7282. Tikimės, kad, mūsų paskaičiavimais, 2016 m. nustos mažėję mokinių. Įdomiausia, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos užpildytos, mažų vaikų daug, tačiau, kai jie turi pradėti lankyti mokyklą, tėvai išvyksta ir vaikus išsiveža. Išvažiuoja ne tik į užsienį, bet galbūt ir į kitus rajonus. Tai lemia ir ekonominė mūsų rajono padėtis. Nėra darbo arba netenkina atlyginimas, todėl važiuoja ieškoti, kur geriau.“

      Vedėjas pasidžiaugė, jog rajone veikia penkios gimnazijos: mieste – Gabijos ir Merkelio Račkausko, Sedoje – Vytauto Mačernio, Židikuose – Marijos Pečkauskaitės ir Viekšnių gimnazija, kurių tinklas išdėstytas visame rajone, todėl moksleiviai gali gauti vidurinį išsilavinimą bet kuriame rajono taške. „Mūsų gimnazijos, kaip parodė egzaminų rezultatai, geros, aukšto lygio. Miesto gimnazijos turi būti vedančiosios, bet ir kaimo gimnazijos aukšto lygio, jas baigę moksleiviai taip pat įstoja, kur nori. Iš tikrųjų, nemažai darbo reikėjo įdėti ir mokyklai, ir Švietimo skyriui, kad Židikuose būtų gimnazija, – sakė A. Stonkus ir tuo pačiu didžiavosi, kad, nežiūrint, jog buvo kaltinami mokyklų uždarinėjimu, sugebėjo išsaugoti vos ne daugiausiai kaimo mokyklų iš aplinkinių rajonų. – Šiems laikams rimtų 10 mokyklų skaičius nėra didelis. Kol kas kažkaip pavyksta jas išsaugoti, nors jos nedidelės, po 50–60 mokinių. Krepšelio pinigų trūksta, tačiau sukamės, dėliojame.“

Naujas modelis netenkina

      Pasak A. Stonkaus, paskelbtas naujo mokyklų finansavimo krepšelio klasei modelio projektas, pagal kurį skaičiavo lėšas, tačiau jis kol kas, vedėjo teigimu, jo asmeniškai netenkina: „Galiu pasakyti savo asmeninę nuomonę, kad nematau nieko gero, bent jau mažoms kaimo mokykloms. Čia daugiau politiniai dalykai, liaupsinimas, kad viskas bus gerai. Akcentuoti, kad, esant klasės krepšeliui, nesvarbu, vaikas išeis ar ne, krepšelis liks, negalima, nes jis irgi priklauso nuo mokinių skaičiaus. Jeigu klasėje bus 1–4 mokiniai, skiriama 0,33 sąlyginio komplekto, 5–8 mokiniai – 0,5 sąlyginio komplekto, 9 ir daugiau mokinių – visas komplektas. 11–12 klasėse 9–14 mokinių – 0,5 komplekto. Kaimo mokyklose rasti 9 mokinius klasėje labai sunku, daugiausia yra 6–7. Leidžiame klases formuoti, nes visi to nori. Žada lyg ir duoti kitokių pinigų, bet kol kas sąlyginis toks. Esant mažoms mokykloms, iš karto atsiduriame tokioje situacijoje, kad negauname pinigų kaip komplektui. Nežavi toks pasakymas, jog trūkstamus pinigus ministerija duos. Kam už tuos pačius pinigus griauti esamą sistemą? Dabartinė krepšelio metodika nėra baisi, tik reikia nebijoti truputėlį padidinti ten, kur reikia, ir mokyklos normaliai išgyvens. Vieningos metodikos, kad tiktų visai respublikai, neįmanoma pritaikyti. Kiekviename rajone savi reikalai. Tai priklauso nuo vietoje priimamų sprendimų, kaip paskirstyti lėšas. Dabar optimaliai sutvarkėme mokyklų tinklą, o jeigu mokinių skaičius ypatingai keisis, reikės vėl kažką daryti.“

      Skyriaus vedėjo teigimu, dabar renkamos pilotinės savivaldybės, kurios nuo 2016 m. pradėtų taikyti naująją krepšelio metodiką, tačiau mažeikiškiai dalyvauti eksperimente didelio noro nepareiškė: „Reikia labai rimtai paskaičiuoti, nes kol kas projektas nekelia didelio pasitikėjimo. Jeigu jį tobulins, gal pagerės. Norėdami išlaikyti kaimo mokyklas, turime mažinti privalomą mokinių skaičių. Su tais skaičiais, kurie yra dabar, mokyklos neišgyvens.“

Keičiasi pedagogų kartos

      Šiuo metu, pasak A. Stonkaus, susiduriama su problema, kurios anksčiau lyg ir nebuvo – tai pedagogų trūkumas: „Žiniasklaida skelbė ir mes sakėme, kad yra daug mokytojų bedarbių, tačiau šiemet situacija pasikeitė. Gal tie mokytojai niekur nedingo, tačiau, deja, dažnai neturime reikiamų specialybių pedagogų. Trūksta darželio auklėtojų, nes dabar gali dirbti tik turintys ikimokyklinio ugdymo pedagogo specialybę. Sunkiai sekasi rasti logopedų, psichologų. Dalykų mokytojų dabar kaip ir užtektų, kadangi mažėja mokinių skaičius, mokytojai pasiskirsto, tačiau neturime naujai atėjusių. Šiemet į Švietimo skyrių dėl įdarbinimo nesikreipė nė vienas jaunas specialistas. Gal kreipėsi tiesiogiai į mokyklas, tačiau užtenka dalyvauti priėmimo į darbą konkursuose ir matai, kad nėra iš ko rinktis. Suvažiuoja žmonės, nedirbę 10–15 metų.“

      Vedėjas sakė, jog dabar ugdymo įstaigose vyksta vadovų ir pedagogų kaita, nes pavasarį buvo sudarytos sąlygos pensininkams išeinant iš darbo gauti kompensaciją: „Pareiškusiems norą išeiti iki gegužės 1 d. garantavome 6 mėnesių išeitinę kompensaciją, kuriai lėšas skyrė Valstybė ir Savivaldybė. Vėliau panorusiems išeiti tokiomis pat sąlygomis to garantuoti jau nebegalime, tai jau derybų objektas. Suprantu, kad sunku gyventi vien iš pensijos, bet ką daryti jauniems, kurių krūviai maži, o reikia išlaikyti šeimas? Manau, galima rasti kitokias galimybes užsidirbti, o jaunus atbaidome mažu krūviu ir mažu uždarbiu. Edukologijos universitete kai kurių specialybių absolventų išeina vos keletas, nebebus kam pakeisti vyresniųjų, o pedagogai sensta. Dabar rajone pusė mokytojų perkopę 50-metį, apie 200 – vyresni nei 55 metų, dirba 76 pensijas gaunantys pedagogai. Turime sudaryti sąlygas į mokyklas ateiti jauniems mokytojams.“

      Pasak skyriaus vedėjo, iki Naujųjų metų turėtų išeiti iš darbo ugdymo įstaigų vadovai, perkopę 65-erių metų amžių: „Tokią tendenciją yra numatę politikai ir administracijos direktorius akcentavo tai savo darbo programoje. Planuojama iki Naujųjų metų pakeisti 5–7 ugdymo įstaigų vadovus. Šiuo metu jau paskelbti konkursai Mažeikių Vytauto Klovos muzikos ir Ukrinų pagrindinės mokyklų direktorių pareigoms užimti. Turime daug garbingo amžiaus direktorių, atsidavusių mokyklai, tačiau reikia pagalvoti apie save, pailsėti, pagyventi sau. Taip pat labai sunku vadovauti ir dirbti mokytoju. Įdomus visuomenės, tėvų požiūris, kad, kas gerai, viską duoda šeima, o kas blogai – mokykla. Mokyklai išlaikyti savo įvaizdį sunku, reikia įdėti daug darbo.“

Ugdymo pagrindas – pamoka

A.Stonkus sakė pritariantis ministrės A. Pitrėnienės teiginiui, kad neturi dingti nė viena pamoka, nes mokiniai tam ir eina į mokyklą, kad mokytųsi ir išmoktų: „Mūsų ugdymo sistema sutvarkyta taip, kad tai įgyvendinti praktiškai neįmanoma. Visi užsiėmimai, šventės, išvažiavimai vyksta pamokų metu. Taip neturėtų būti, todėl reikia pertvarkyti visą sistemą. Teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasakyta, kad mokinys negali išeiti iš pamokos. Mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursai ar kiti renginiai dažniausiai taip pat vyksta pamokų metu. Ministrė sako, jog pamokos turi būti pavaduojamos 100 proc., tačiau tai ne visada įvykdoma, nes nėra galbūt lėšų ar laisvų mokytojų. Samprotaujame apie visapusišką asmenybės ugdymą, tačiau vaikas į mokyklą pirmiausia ateina mokytis ir jis turi išmokti, nes rezultatas – pasiekimų patikrinimas 10-oje klasėje ir abitūros egzaminai baigiant mokyklą. Pritariu, kad pamoka – šventas dalykas. Artėjančiais mokslo metais skirsime ypatingą dėmesį pamokoms, netoleruosime mokinių koridoriuose pamokų metu. Labai rimtai žiūrėsime į direktorių vedamas pamokas. Iki šiol pamokos įeidavo į etatą. Nuo rugsėjo 1 d. etate pamokų nebus, tačiau labai daug norinčių antrų sutarčių pamokų vedimui, o juk įstaigos vadovui dažnai reikia išvykti, vyksta pasitarimai, susirinkimai ir nukenčia ugdymas. Visą dėmesį skirsime pamokai, ugdymo procesui, kad tėvai būtų patenkinti ir išlaikytume tokius pat gerus rezultatus, kokie yra dabar. Pagal Švietimo įstatymą, mokiniai gali rinktis ugdymo įstaigas, jei yra laisvų vietų, nebūtinai turi mokytis pagal paskirtą teritoriją. Vaikai renkasi ugdymo kokybę, ne mokyklą. Rajone yra 7 neformaliojo ugdymo įstaigos. Tai sunku rajonui, bet suteikia galimybę rinktis, tačiau jos turi taip susidėlioti užsiėmimus, kad netrukdytų vienos kitoms.“

Komentarai  

+3 #2 Ri 2015-08-21 21:15
kada senes paliks mokyklas?
Cituoti
+6 #1 Bitė 2015-08-15 22:57
Ir labai teisingai,kad skatinami užleisti darbo vietas jaunimui. Tos sovietinės staugiančios mokytojos jau senai visiems atsibodo.
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode