Reklama 2

Kodėl valstybė leidžia vyrams parazituoti ir neišlaikyti savo vaikų?

Į „Būdo žemaičių“ redakciją kreipėsi vienuolikmečio berniuko mama, nusivylusi valstybės teisine sistema. Viena vaiką auginanti moteris teigė nesulaukianti buvusio vyro geranoriško ir vaiko poreikius atitinkančio prisidėjimo prie atžalos auginimo, tad ne kartą kreipėsi į teismą, deja, mamos nuomone, įstatymai ne visai jų pusėje.

Apsimeta ligotu

Mažeikiškė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad prieš vienuolika metų susilaukė sūnaus. Berniukas sveikas, gerai besimokantis bei keliantis sau didelius tikslus, o išvaizda – panašus į tėvą. „Problema – tėvas, vienturtis sūnus savo šeimoje, susilaukė savo vaiko būdamas 35-erių metų, tačiau, matyt, nusprendė, kad per jaunas auginti sūnų, ir geranoriškai prisidėti prie vaiko išlaikymo nenorėjo. Man tuo metu buvo 25 metai. Teko kreiptis į teismą dėl alimentų. Kadangi pragyvenimo lygis auga, į teismą tenka kreiptis vos ne kiekvienais metais, bet, kaip bebūtų keista, jau antrą kartą patenku pas tą pačią teisėją. Susiduriu su absurdišku požiūriu į vaiką ir moterį. Pagal įstatymą tėvų teisės ir pareigos lygios, tačiau kurgi ne.

Analizuokime: moteris ruošia pusryčius, išleidžia vaiką į mokyklą, tvarko namus, skalbia rūbus, tikrina pamokas, veda į būrelius, eina į susirinkimus, jei serga, vaiką slaugo per naktį, perka rūbus, maistą, baldus, eina į darbą, vaikui parūpina gyvenamąją vietą, išlaiko butą ir t. t. Moteris atsakinga 24 valandas per parą ir, apskritai, didžiąją dalį vaiko gerovės užtikrina moteris. Viskas, kaip ir įprasta, moters pareiga. Moteris šiandien prilyginama robotui ir priversta nepaisyti savo poreikių, nes jiems nebėra nei laiko, nei pinigų. Tik kodėl vyruko (nes žodis „vyras“ stiprus visomis prasmėmis) pareiga tokia menka? Su teismo palaiminimu jam tereikia prisimesti tik „kelis litus“ prie vaiko išlaikymo, – kalbėjo mama. – Vyras 46-erių metų, niekur nedirbantis, nes negali: yra vienturtis sūnus, reikia prižiūrėti senus tėvus, laukia nemenkas palikimas. Na, o į teismą atvyksta apiplyšęs, labai sergantis, vos pastovi ant kojų. Keista, nes sutikus kitoje vietoje būna susitvarkęs, plačia šypsena, sveikas, be to, dar išlaiko ir draugę, nes ji dirba paprasta pardavėja ir prie buto išlaikymo prisidėti negali, taip teigia rašydamas atsakymą į ieškinį.“

Neturi iš ko mokėti

Mamos teigimu, vyras alimentų pagal vaiko poreikį mokėti negali, tik kiek galima mažiau, nes neturi pinigų: „Jo teigimu, taip yra dėl to, kad gyvena iš tėvų pensijos. Vaistus, maistą, rūbus perka keturiems asmenims (priskaičiuojant ir sugyventinę), išlaiko dviejų aukštų namą, keturių kambarių butą, automobilį, su kuriuo kiekvieną dieną važinėjasi Kretinga–Kartena–Kretinga, mat senyvo amžiaus tėvams reikalinga priežiūra. Ne kartą per metus šienauja jam priklausančius sklypus, į komercinės paskirties patalpas investuoti taipogi reikia, nes viskas dėvisi, o mėnesinės pajamos – per 1000 Lt (senyvo amžiaus tėvų pensija). Stebuklas, kaip taip sugeba išgyventi. O gal sudarytos visos sąlygos nerodyti pajamų ir už tai nebūti atsakingam? Kreipiausi į Valstybinę mokesčių inspekciją, atliko tyrimą, pažeidimų nenustatyta. Iš advokato tik išgirstu, kodėl netinkamą vyrą susiradau. Advokatas guodžiasi, kad valstybė jam laiku nesumoka, tad kodėl man turėtų rašyti ieškinį, gal aš galėčiau už jį susimokėti? Pareiškia, kad į vaiko poreikius Mažeikių rajono apylinkės teisme nežiūrima. Nustatyti įkainiai alimentams nuo 350–400 Lt ir viskas. Teko tuo įsitikinti. Teismas nepaiso ir Vaiko teisių apsaugos atstovo, kuris pritaria, kad, jei tėvas 10 metų neieško darbo, neregistruojasi Darbo biržoje, neturi invalidumo grupės, vaikui turėtų skirti dalį savo nekilnojamojo turto, kurio turi pakankamai daug. Klaipėdos rajone – septyni Registrų centro išrašai, iš jų – du komercinės paskirties. Apmaudu, kad net Šiaulių apygardos teismas, kuriam atstovavo trys teisėjai, nesugebėjo pamatyti, kad prašoma priteisti nekilnojamuoju turtu, jei vyras nesugeba mokėti reikiamų alimentų, ir paliko ankstesnį teismo sprendimą. Juokinga, jei nebūtų taip absurdiška... Noriu paklausti, kodėl Valstybė ir įstatymas negina vaiko ir moters teisių? Kodėl leidžiama mokėti alimentus kada nori ir kiek nori? Kodėl neskaičiuojami delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną? Tuomet gal dingtų noras piktnaudžiauti ir nereikėtų kiekvieną mėnesį priminti, kad tavo vaikas nori valgyti, kodėl dar nesumokėti alimentai. Kodėl vengiama priteisti nekilnojamuoju turtu ir kas atsakingas, jei, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, nebėra iš ko priteisti, nes nebuvo padaryta laiku? Ar įstatymas turėtų ginti vaiką, kad jis išaugtų visavertis, turintis išsilavinimą, pilietiškas žmogus, ir ar tai daroma? Ar įstatymas šiandien gina, atsižvelgia ir atstovauja vaiko interesams? Mano nuomone, įstatymas turėtų padėti ir vaikui, ir moteriai, nes moters šiandien niekas neklausia, ar turi, ar gali, moteris tiesiog  privalo, o vyrukui palikta terpė rodyti artistinius sugebėjimus ir toliau vengti išlaikyti sūnų, tik ar likimas kada neatsisuks priešingai? Apmaudu, kad, vaikui išgirdus žodį „tėvas“, veide pasirodo ironiška šypsena. Ne veltui sakoma: kiek įdėsi tiek ir gausi.“

Galima pradėti baudžiamąją bylą

Savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto Nerijaus Rapšio teigimu, gana dažna situacija, kai vaiką auginanti mama kreipiasi ir klausia patarimo, kaip galėtų gauti vaikui priteistą išlaikymą, kai šis yra priteistas, tačiau išlaikymas vis tiek savanoriškai neteikiamas: „Pirmas žingsnis, ką reikėtų padaryti – kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomasis raštas išduodamas pateikus prašymą. Gavus vykdomąjį raštą jį reikia pateikti vykdyti antstoliui. Kai išlaikymas nepilnamečiui vaikui neteikiamas geranoriškai, dažnai susiduriama ir su kita problema – antstoliui taip pat nepavyksta išieškoti priteistų alimentų. Tokiu atveju galimas dar vienas kelias. Pareiga išlaikyti savo vaikus numatyta įstatyme, todėl to nevykdant gali atsirasti ir baudžiamoji atsakomybė. Už vengimą išlaikyti vaiką įstatymas numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju pradedamas pagal vaiką auginančio asmens pareiškimą. Reikėtų kreiptis į vietos policijos įstaigą ar prokuratūrą. Galima iš karto pateikti ir teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas (alimentai). Atsakomybei atsirasti būtina sąlyga – teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, nevykdymas. Rašytinis to įrodymas, pateiktinas byloje, – antstolio pažyma.“

Pasak N. Rapšio, kartais išlaikymą teikti vengiantiems asmenims pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą „padeda“ atrasti lėšų ir įvykdyti pareigą. Kita vertus, baudžiamąja tvarka baustinas toks išlaikymą turinčio teikti elgesys, kuris yra piktybiškas. „Tai, jog, pvz., tėvas piktybiškai neteikia išlaikymo, reikia įrodyti. Jei skolininkas slapstosi, pareigos teikti išlaikymą (mokėti alimentus) nevykdymą grindžia tuo, jog neturi darbo (tačiau nėra net registruotas Darbo biržoje kaip ieškantis darbo), slepia pajamas dirbdamas nelegaliai, visa tai turėtų būti vertinama kaip piktybiškas vengimas išlaikyti vaiką. Ir, priešingai, jei jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, skolininkas pervedė arba perdavė dalį išlaikymui skirtų lėšų (ar turto – priklausomai nuo to, kokios formos išlaikymas priteistas), baudžiamoji byla gali baigtis ir be apkaltinamojo nuosprendžio, tačiau tai netrukdo ateityje, susikaupus išlaikymo įsiskolinimui, ir vėl kreiptis su analogišku pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą“, – sakė N. Rapšys.

Moka Vaikų išlaikymo fondas

Anot Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto, pastaruoju metu nemažai baudžiamųjų bylų inicijuojama Vaikų išlaikymo fondo administracijos, nes, skolininkui neteikiant išlaikymo, jį bent dalinai teikia Vaikų išlaikymo fondas. „Vaikų išlaikymo fondo administratoriui reikia įrodyti, kad tėvas iš tikrųjų vengia išlaikyti vaikus ir tam tikrą laiką nemokėjo alimentų. Reikia nepamiršti, kad tokius prašymus mielai padeda užpildyti pirminės teisinės pagalbos specialistas (Mažeikių rajono gyventojai dėl pirminės teisinės pagalbos gali kreiptis adresu: Laisvės g. 8, 105 kab. į Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiąjį specialistą Eugenijų Kupliauską, tel. (8 443) 98243, – aut. past.).Tačiau tikėtis valstybės fondo išmokų galima tik tuo atveju, kai po antstolio atliktų procesinių veiksmų paaiškėja, kad alimentų nepavyko išieškoti net priverstinėmis priemonėmis, todėl, turint teismo sprendimą dėl vaikui priteisto išlaikymo ir nesulaukiant alimentų mokėjimo, būtina kreiptis į antstolį. Teisę į Vaikų išlaikymo fondo išmokas turi vaikai, negaunantys teismo sprendimu nustatyto išlaikymo, kuris turi būti mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, arba gaunantys tik dalį tokio išlaikymo sumos. Alimentų išieškojimą vykdantis antstolis išieškotojai išduoda nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies jam priklausančio išlaikymo. Fondo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė kaip 1,5 MGL, arba 187,50 Lt, nors priteisti alimentai gali būti ir didesni. Neišmokėta alimentų dalis iš skolininko bus išieškoma kaip jo skola vaikams, o fondo išdalintos išmokos pavirs alimentininko skola valstybei. Tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimą mokėti valstybės išmokas alimentų negaunančiam vaikui ir apie skolininko laukiančias pasekmes bus skelbiama leidinyje „Valstybės žinios“. Valstybės finansuojamo fondo išmokėtos sumos iš skolininko bus išieškomos su 5 procentais

Reikalingi konkretūs duomenys

Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus vedėja, atliekanti viršininko funkcijas, Sigita Žudienė „Būdui žemaičių“ į pateiktą situaciją atsakė, kad priteisti alimentus ir nustatyti jų dydį yra teismo kompetencija, ir mokesčių administratorius šiems veiksmams neturi įtakos. „Moters teigimu, mokesčių administratorius jau atliko kontrolės veiksmus ir nenustatė, kad vaiko tėvas slėptų ar nedeklaruotų savo pajamų. Gali būti, jog tuomet pritrūko įrodymų ar tikslesnės informacijos. Dabartiniu metu situacija gali būti pakitusi ir, jeigu vaiko mama turi informacijos, kad vaiko tėvas dirba nelegaliai ar gauna kitų nedeklaruojamų pajamų, ji anonimiškai arba pateikdama savo identifikavimo duomenis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją mokesčių informacijos telefonu 1882 arba į Valstybinę darbo inspekciją ir pateikti konkrečią informaciją apie asmens nelegalią darbovietę ar kitą nedeklaruojamų pajamų šaltinį. Taip pat apie mokestinius nusižengimus ir nelegalias pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai galima pranešti naudojantis mobiliąja programėle „Pranešk“, kuri suteikia galimybę perduoti informaciją apie pastebėtus mokesčių vengimo atvejus mokesčių administratoriui paprastai ir operatyviai – tiesiog mobiliuoju telefonu. Tai galima padaryti anonimiškai arba pateikiant savo kontaktinius duomenis. Nežinodami konkrečių mokesčio mokėtojo duomenų (vaiko tėvo), negalime pradėti jokių kontrolės veiksmų“, – teigė S. Žudienė.

Komentarai  

0 #6 dsf 2018-02-04 13:56
Normalioj valstybej sodintu i kaliuze, o pas mus deja dar tik bananu respublika :sad:
Cituoti
0 #5 Vip 2017-10-26 13:21
O kadaryt kai bobos parazituoja, vistiek vyras turi moket alimentus???
Cituoti
-1 #4 evas 2017-05-03 00:15
pritariu nemokekit ir nxj jie eina
:lol: :lol: :lol:
Cituoti
0 #3 .... 2016-11-16 11:13
nemokėkit debiliukai, kai būsite seniai sukriošę, vaikai vargu ar padės pakeisti pampersą.
Cituoti
-1 #2 Petras 2016-08-13 21:50
Kodėl valstybė leidžia moterims parazituoti ir neišlaikyti savo vaikų?
Cituoti
0 #1 Jelena 2015-11-26 04:43
Jeigu vaikas auga su motyna tada vyrui moketi alimentu tiesiog neapsimoka, nes vaikas uzauges su motyna giedos jos giesmele, zodziu vaikas auges su motyna niekada nemyles tevo ,o myles tik motyna todel gerbiami vyrai nebukite durniai ir nemokekite jokiu alimentu.
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode