Reklama 2

Renavo bažnyčia – paprasta, tačiau menanti seną istoriją

Renave, prie Sedos–Židikų kelio, stovi sena, daug išgyvenusi Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia. Jos šventoriuje yra medinė varpinė. Tarpukaryje medinį kryžių šventoriuje pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867–1939), kuris prisidėjo ir prie naujosios bažnyčios statybos, paaukodamas iš savo miško daug medžiagos. „Bažnyčia nėra įtraukta į Kultūros vertybių registrą, tačiau tai nereiškia, kad neverta dėmesio“, – teigė Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė paveldosaugai Rūta Končiutė-Mačiulienė.

Dabartinė bažnyčia

Dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1918 m. ant žemės sklypo, priklausiusio Juozui Mitkui, kuris buvo ir bažnyčios statybos komiteto pirmininkas. Išmūrijus apie 2,5 m aukščio sienas, 1919 m. darbai nutrūko. Statyba tęsta 1929 m. Parapijiečiams pritrūkus pinigų, atsisakyta projekte numatytos išorinės puošybos, likusi sienų dalis betoninė; bažnyčia taip pat buvo pažeminta, atsisakyta bokšto. Pakeitimus bažnyčios projekte atliko pats projekto autorius inžinierius-technikas Liubomiras Hrycevičius. Bažnyčia pastatyta 1933 m. Tuo metu bažnyčios klebonu buvo Juozas Dakinevičius-Daknys, Renave klebonavęs 1931–1937 m.

Varpinė

1922 m. inventoriuje minima, kad dešinėje bažnyčios pusėje yra varpinė. Ji karkasinė, apkalta lentomis. Po I pasaulinio karo likęs tik vienas varpas, kurį 1797 m. nuliedino Renavo kunigas kapelionas Antanas Rodovičius. Pasak R. Končiutės-Mačiulienės, bažnyčia buvo suprojektuota su aukštu bokštu, tačiau, tikriausiai dėl lėšų trūkumo, buvo pastatyta be jo: „Seniau bažnyčioms vietos buvo parenkamos gerai apgalvojus, įvertinus vietovę. Renavo bažnyčia – ne išimtis. Jeigu būtų bokštas, iš jo atsivertų nuostabaus grožio panorama.“

Bažnyčios archyvai

XVIII a. apie Renavo bažnyčios esamus dokumentus ar gimimo, mirimo, santuokos registracijos knygas neužsimenama. 1820 m. minima, kad saugomas 1817 m. inventorius bei gimimo ir mirimo registracijos knygos nuo 1817 m. iki 1820 m. Po septynerių metų tas pats įrašas, bet registracijos pratęstos iki 1827 m. Po metų nebeminimi mirimo įrašai, o gimimams užvesta nauja knyga. Atsiranda 1823 m. inventorius bei bylų knyga, apimanti 1823–1829 m., kuri po trejų metų ar išnyksta, ar nebeįrašyta, kaip ir 1839 m. 1845 m. įrašyti tik gimimai. 1888 m. inventoriuje nurodoma, kad gimimai registruojami nuo 1828 m., o mirimai – nuo 1886 m. Naujas inventorius, surašytas praėjus trejiems metams, mini 5 gimimų ir mirimo registracijos knygas.

Mirimo registracija prasideda nuo 1815 iki 1848 m. Lotyniškai pildytos tik pusmetį, iki 1849 m. gegužės 12 d. Paskui įrašyta pastaba, jog nuo šios datos iki pat 1885 m. imtinai šių knygų visai nėra. Neaišku, ar filijos kapelionui neleista vykdyti šių apeigų, ar paprasčiausiai neišliko knygų. Rusiškai pradėta 1886 m. užvestoji registracija. Ji tęsta iki 1917 m. kovo 1 d. Po to rusų kalbą keičia lotynų, o 1919 m. pereita prie lietuvių.

Iki šių dienų išliko bažnyčios inventoriai (1881, 1888, 1922, 1931 m.), perdavimo protokolai (1915, 1926, 1931, 1938 m.), naujos bažnyčios statymo dokumentacija (sueigų nutarimai, sutartys, kasos knyga, važtaraščiai, kvitai, pateisinamieji pinigų išleidimo raštai, apžiūros aktai), gaunami raštai (kurijos, dekanato, įvairių organizacijų, pavienių žmonių prašymai, nurodymai), siunčiami raštai (atsakymai į paklausimus, ataskaitos, prašymai, paaiškinimai), katalikiškų draugijų (Šv. Vincento Pasauliečio, Angelo Sargo), brėžiniai (naujos klebonijos, ūkinių pastatų, žemės valdų), apie mokyklą (prašymas atidaryti, susirašinėjimas dėl naujos statybos), Ganytojiški laiškai bei pamokslai (Vyskupo šventiniai laiškai, rekomenduotini ir Renavo klebono pasirašytieji pamokslai), parapijiečių surašymai (1911 m., 1960 m.), dėl santuokos (metrikų išrašai, žinios apie atvykstančius ir išvykusius iš parapijos, leidimai vesti, tekėti už kitatikių). Be to, saugoma viena byla dokumentacijos iš pokario laikų. Joje yra bažnytinio komiteto sudėčių sąrašai, susirašinėjimai dėl parapijos turto, bažnyčios remonto, mokesčių, elektros apmokėjimo kvitai, važtaraščiai.

Renavo bažnyčios archyvo chronologinės ribos apima nuo 1790 m. iki šių dienų. Dokumentai rašyti lotyniškai, lenkiškai, rusiškai, lietuviškai.

Bažnyčios archyve nuplėšta pradžia tebesaugoma ir pirmoji gimimo metrikos knyga. Trys lapelių fragmentai išlikę iš 1790 m., o nuosekliai tęsiama nuo 1791 m. rugpjūčio 29 d. gimimo registracijos.

Numatyta tvarkyti

„Šiemet iš Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto skirta lėšų bažnyčios išorinėms sienoms sutvarkyti. Pernai skirta pinigų senai, nusidėvėjusiai tvorai pakeisti. Džiugu, kad renaviškiai ir svečiai netrukus galės melstis gerą estetinį vaizdą atgavusioje bažnyčioje. Patrauklesnė ji atrodys ir į Renavo dvaro sodybą vykstantiems turistams, smagiau bus fotografuotis ir čia besituokiančioms poroms. Tvarkytinų objektų sąraše dar yra Renavo kapinės, priešais bažnyčią esanti koplyčia, bet kol kas tai tik planai.“

Puslapį parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode