Planuojama statyti medienos drožlių plokščių ir baldų gamyklą
Penktadienį Savivaldybės vadovai susitiko su UAB „Vakarų medienos grupė“ atstovais. Aptarta galimybė Mažeikių rajone statyti medienos drožlių plokščių ir baldų gamybos įmonę, į kurią planuojama investuoti apie 140 mln. eurų bei įdarbinti apie 600 žmonių.
Projektui pritarta
UAB „Vakarų medienos grupė“ įkurta 2002 metais. Bendrovė investuoja bei didžiausią dėmesį kreipia į medienos pramonės įmones ir su šiuo sektoriumi susijusias gretutines veiklas. Nuo 2009 metų ji jau valdo 6 įmones Lietuvoje ir užsienyje. 2013 metais UAB „Vakarų medienos grupė“ apyvarta viršijo 0,5 mlrd. Lt. Savivaldybės mero Antano Tenio teigimu, kol kas vieta, kur įmonė galėtų būti statoma, neparinkta, tačiau kalbama, kad ji galėtų atsirasti AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje. „Pirmiausia norėtume sužinoti, kas tai per įmonė, kokios technologijos, poveikis aplinkai ir sveikatai, kad neatsitiktų taip, kaip su biodujų jėgaine, – sakė A. Tenys. – Projektas jau buvo pristatytas Vyriausybėje, pastaroji jam pritarė ir visi gavome „namų darbų“, kuriuos bendromis jėgomis turėsime padaryti, jeigu norėsime, kad ta gamykla atsirastų Mažeikiuose.“
Pasakojo apie gamybos procesą
UAB „Vakarų medienos grupė“ projektų vadovas Jonas Sevelevičius informavo, kad bendrovėje gamybos procesas prasideda nuo įvairių rūšių medienos smulkinimo. „Pagaminama trijų sluoksnių, supresuota, nušlifuota medienos drožlių plokštė, atitinkanti emisijos E 1/2 standartus. Tai aukščiausios kokybės žaliava šiuolaikinei baldų gamybai. Tokia plokštė taip pat naudojama įrengiant grindis, sienas, perdengimus, durų gamyboje ir statybos bei remonto darbams. Dažniausiai baldų gamyboje naudojama laminuota medienos drožlių plokštė – tai medienos drožlių plokštė, karštu presu iš abiejų pusių padengta melamino plėvele, kuri paviršiui suteikia atsparumą drėgmei, šviesai, braižymui ir aukštai temperatūrai. Medienos drožlių plokštės gaminamos iš žemiausios kokybės medienos, rąstų, dažniausiai pas mus naudojama drebulė, 20–30 proc. beržo ir apie 10 proc. spygliuočių. Visi gamybiniai procesai vyksta uždaruose įrenginiuose ir jokių atliekų šioje gamyboje nėra“, – patikino J. Sevelevičius.
Įdarbintų daug žmonių
Naujoji gamykla, pasak J. Sevelevičiaus, veiktų nepertraukiamo veikimo būdu 330 parų per metus, 12 valandų darbo režimu: „Dirbtų 140 darbuotojų. Šalia šios gamyklos dar planuojame statyti baldų gamyklą, kurioje jau dirbtų apie 450–500 žmonių. Mums reikės įvairių krautuvų vairuotojų, pagalbinių darbuotojų, laborantų, chemikų, techninės priežiūros specialistų – inžinierių, automatikų, elektronikų, mechanikų, šaltkalvių, remontininkų ir operatorių bei, žinoma, baldininkų. Investicija į „plokštybą“ būtų apie 80 mln. eurų, su baldų gamykla – apie 140 mln. eurų.“
Investuotojų skaičiavimu, gamykloms pradėjus veikti, į Savivaldybės biudžetą būtų sumokama apie 7,5 milijono eurų per metus, nes naujoji įmonė būtų registruota tame rajone, kur ir pastatyta.
Išsakė reikalavimus
J. Sevelevičiaus teigimu, bendrovės įmonių produkcija pardavinėjama ne tik vidaus, bet ir pasaulio rinkose. „Pagrindinis mūsų klientas yra „Ikea“, todėl mes ypatingai laikomės ekologinių reikalavimų, tad siekiame įdiegti gamybos procesus, kurie iki minimumo sumažina ir filtruoja emisijas, vykstančias medienos apdirbimo metu“, – sakė UAB „Vakarų medienos grupė“ projektų vadovas.
Pasak J. Sevelevičiaus, naujajai gamyklai reikalinga apie 30 ha teritorijos: „Taip pat būtinas geležinkelis, nes pagrindinės medžiagos, tiek mediena, tiek derva, atsivežama būtent juo. Dervų gamintojai yra lietuviai, ją visoms mūsų įmonėms tiekia viena Jonavos įmonė. Instaliuota elektros galia būtų apie 12–14 megavatų. Šiai gamybai reikalingos ir dujos, jų poreikis per metus – 10–12 mln. kubinių metrų. Jeigu viskas gerai klostytųsi, medienos drožlių plokščių gamyklos projektą būtų galima įgyvendinti per 2–2,5 metų, o po metų pastatyti ir baldų gamyklą.“
Analogiška gamykla, kuri dabar priklauso „Ikea“ įmonių grupės narei SWEDSPAN, jau yra pastatyta Kazlų Rūdoje.
Dar nepasirinko
Politikus domino, kokie bus transporto srautai, vežant žaliavą ir produkciją. „Visa plokštė pas mus važiuoja autotransportu, žaliava geležinkeliu – 1/3, derva, kaip jau minėjau, tik geležinkeliu, tad transporto srautai čia būtų didžiuliai“, – teigė J. Sevelavičius. Verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Poliakaitė pastebėjo, kad Mažeikių miesto šie srautai nepaliestų ir gyventojams neturėtų labai trukdyti.
Investuotojus į Mažeikių rajoną pritraukęs Seimo narys Kęstutis Bartkevičius kalbėjo, kad šios gamyklos atsiradimas Mažeikių rajone išspręstų daug socialinių, ekonominių problemų: „Vietiniams politikams tikrai reikia padirbėti, kad investuotojai nenueitų pas konkurentus.“
„Ko reikia, kad pasirinktumėte Mažeikius, o ne konkurentus?“ – teiravosi Tarybos narys Alvydas Balčiūnas. Visų pirma, pasak J. Sevelevičiaus, turi būti abipusis noras, bet labiausiai viskas priklausys, kuris miestas pasiūlys geriausias galimybes projekto įgyvendinimui.
