Mėnesinės (menstruacijos) yra natūralus moters organizmo procesas, kurio metu per makštį pasišalina gimdos gleivinė ir kraujas, kai neįvyksta apvaisinimas. Nors menstruacijų ciklas ir kraujavimo intensyvumas kiekvienai moteriai gali būti skirtingas, labai gausus ar ilgai trunkantis kraujavimas nėra būdingas normaliai menstruacijų eigai. Gausus menstruacinis kraujavimas gali ne tik apsunkinti kasdienę veiklą, bet ir ilgainiui lemti geležies stoką bei mažakraujystę.
Šiame straipsnyje aptariamos gausių mėnesinių priežastys, diagnostika, sprendimo būdai bei kada reikėtų kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą.
Kada mėnesinės laikomos gausiomis?
„Kiekvienos moters menstruacijų ciklas yra individualus, todėl įvertinti, ar kraujavimas yra per gausus, ne visada paprasta. Vis dėlto gausiomis mėnesinėmis laikomos tokios menstruacijos, kurių metu netenkama neįprastai daug kraujo arba kraujavimas tampa toks intensyvus, kad pradeda trukdyti kasdienei veiklai, darbui, poilsiui ar miegui“, – sako pažangios medicinos BIOFIRST klinikos Kaune gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Mackevičienė.
Vienas dažniausių požymių, jog menstruacijos yra per gausios – poreikis labai dažnai keisti higienos priemones. Jei paketą ar tamponą tenka keisti kas 1–2 valandas arba vienu metu reikia naudoti kelias apsaugos priemones, tai gali reikšti pernelyg gausų kraujavimą. Įprastai per visas mėnesines moteris netenka apie 30–40 ml kraujo, o didesnis nei 80 ml kraujo netekimas laikomas gausiu menstruaciniu kraujavimu.
Įprastai menstruacijos trunka iki 7 dienų, todėl ilgiau užsitęsęs kraujavimas gali būti laikomas nukrypimu nuo normos. Kai kurioms moterims gausios mėnesinės pasireiškia ir naktį – tenka keltis keisti higienos priemones arba pastebimas pratekėjimas net naudojant tinkamą apsaugą.
Nors laikini menstruacijų pokyčiai nebūtinai reiškia sveikatos sutrikimą, nuolat pasikartojančios gausios mėnesinės neturėtų būti ignoruojamos.
Dažniausios gausių mėnesinių priežastys
Dažniausiai stipresnis menstruacinis kraujavimas siejamas su hormonų pusiausvyros sutrikimais, tačiau jį taip pat gali lemti gimdos miomos, polipai, adenomiozė, endometriozė bei kitos ginekologinės ligos. Kai kuriais atvejais gausios mėnesinės yra susijusios su kraujo krešėjimo sutrikimais, skydliaukės ligomis ar tam tikrų vaistų vartojimu. Kadangi priežasčių gali būti daug ir jos gali skirtis priklausomai nuo moters amžiaus bei sveikatos būklės, svarbu nustatyti tikslią gausaus kraujavimo priežastį.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai
Menstruacijų ciklą reguliuoja įvairūs hormonai, todėl jų pusiausvyros sutrikimai gali turėti tiesioginės įtakos kraujavimo intensyvumui. Kai organizme sutrinka estrogeno ir progesterono pusiausvyra, gimdos gleivinė gali pernelyg sustorėti. Menstruacijų metu pasišalinant didesniam gimdos gleivinės kiekiui, kraujavimas dažnai tampa gausesnis ir gali trukti ilgiau.
Hormoniniai pokyčiai dažnai pasitaiko ir paauglystėje, kai menstruacijų ciklas dar nėra visiškai nusistovėjęs, taip pat artėjant menopauzei. Gausesnes mėnesines gali lemti ir tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar skydliaukės veiklos sutrikimai, kurie daro įtaką normaliai hormonų gamybai.
Gimdos miomos ir polipai
Gimdos miomos ir polipai yra dažni gerybiniai dariniai, galintys sukelti gausesnes mėnesines. Gimdos miomos formuojasi gimdos raumeniniame sluoksnyje, o polipai – gimdos gleivinėje. Priklausomai nuo jų dydžio ir vietos, šie dariniai gali paveikti normalų gimdos susitraukimą bei padidinti menstruacinio kraujavimo intensyvumą.
Be gausių mėnesinių, gimdos miomos gali sukelti spaudimo pojūtį pilvo apačioje, dažnesnį norą šlapintis, dubens skausmą ar kraujavimą tarp menstruacijų. Vis dėlto kai kurioms moterims šie dariniai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų ir gali būti nustatomi tik profilaktinės gydytojo akušerio-ginekologo apžiūros metu.
Adenomiozė ir endometriozė
Adenomiozė ir endometriozė yra ginekologinės ligos, kurios gali būti susijusios su gausiomis mėnesinėmis. Sergant adenomioze, gimdos gleivinės audinys įauga į gimdos raumeninį sluoksnį, todėl menstruacijų metu kraujavimas gali tapti gausesnis, o mėnesinės – ilgesnės.
Endometriozės atveju į gimdos gleivinę panašus audinys aptinkamas už gimdos ribų, pavyzdžiui, kiaušidėse, kiaušintakiuose ar kitose dubens srityse. Nors pagrindinis šios ligos simptomas dažnai yra skausmas, kai kurioms moterims endometriozė taip pat gali sukelti gausesnį menstruacinį kraujavimą.
Abi šios būklės gali turėti įtakos moters gyvenimo kokybei, todėl pastebėjus pasikartojančias gausias ar skausmingas mėnesines vertėtų kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą.
Kitos galimos gausių mėnesinių priežastys
Nors dažniausiai gausios mėnesinės siejamos su hormoniniais pokyčiais ar ginekologinėmis ligomis, kai kuriais atvejais jas gali lemti ir kiti sveikatos sutrikimai. Stipresnis menstruacinis kraujavimas kartais pasireiškia moterims, turinčioms kraujo krešėjimo sutrikimų, dėl kurių kraujavimas gali būti gausesnis ir trukti ilgiau nei įprastai.
Kartais gausesnės mėnesinės pasireiškia vartojant tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, kraują skystinančius preparatus. Taip pat stipresnis kraujavimas gali būti susijęs su kai kuriomis kontracepcijos priemonėmis, ypač varine gimdos spirale.
Kada būtina kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą?
Į gydytoją akušerį-ginekologą reikėtų kreiptis tuomet, kai gausios mėnesinės kartojasi reguliariai arba pastebimai pasikeičia įprastas menstruacijų ciklas.
Konsultacija su moters sveikatos specialistu rekomenduojama, jei menstruacijos tampa tokios gausios, kad trukdo kasdienei veiklai, jei kraujavimas užsitęsia ilgiau nei įprastai arba jei atsiranda tarpmenstruacinis kraujavimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendros savijautos pokyčius – nuolatinį nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą ar kitus simptomus, kurie gali būti susiję su geležies stoka ir mažakraujyste.
Kaip nustatoma gausių mėnesinių priežastis?
„Norint parinkti tinkamiausią gydymą, pirmiausia svarbu nustatyti, kas sukelia gausias mėnesines. Konsultacijos metu gydytojas akušeris-ginekologas įvertina pacientės nusiskundimus, menstruacijų ciklo ypatumus, bendrą sveikatos būklę bei kitus galimus simptomus“, – sako BIOFIRST klinikos, išsiskiriančios naujausiomis gydymo ir diagnostikos technologijomis vienoje vietoje, gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Mackevičienė.
Atsižvelgiant į situaciją, gali būti atliekama ginekologinė apžiūra ir skiriami papildomi tyrimai. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, padedantys įvertinti geležies atsargas, mažakraujystės požymius ar galimus hormonų pokyčius. Taip pat dažnai pasitelkiama echoskopija, leidžianti įvertinti gimdos ir kitų mažojo dubens organų būklę bei nustatyti galimus struktūrinius pakitimus. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir papildomų tyrimų, jei įtariami hormoniniai, krešėjimo ar kiti sveikatos sutrikimai.
Gausaus menstruacinio kraujavimo mažinimo būdai
Gausaus menstruacinio kraujavimo mažinimo būdai priklauso nuo nustatytos priežasties, simptomų intensyvumo, moters amžiaus. Vienoms pacientėms gali pakakti medikamentinio gydymo, o kitais atvejais gali būti reikalingas chirurginis gydymas.
Tinkamiausią gydymo būdą parenka gydytojas akušeris-ginekologas, įvertinęs atliktų tyrimų rezultatus ir bendrą pacientės sveikatos būklę.
Medikamentinis gydymas
Medikamentinis gydymas dažniausiai skiriamas siekiant sumažinti menstruacinio kraujavimo intensyvumą ir kontroliuoti simptomus, ypač tais atvejais, kai kraujavimas susijęs su hormonų pusiausvyros sutrikimais. Kai kurioms pacientėms gali būti rekomenduojama hormoninė kontracepcija, kuri ne tik apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, bet ir padeda kontroliuoti menstruacijų simptomus. Kai kuriais atvejais pacientėms gydymui gali būti rekomenduojama ir hormoninė gimdos spiralė. Ji padeda reikšmingai sumažinti menstruacinį kraujavimą ir ilgainiui gali pagerinti gyvenimo kokybę.
Esant gausiam menstruaciniam kraujavimui, gali būti skiriami ir nehormoniniai vaistai, padedantys sumažinti kraujo netekimą. Dažniausiai naudojama traneksaminė rūgštis arba etamsilatas (Dicynone), kurie vartojami menstruacijų metu pagal gydytojo akušerio-ginekologo rekomendacijas. Jei dėl ilgalaikio kraujavimo išsivysto geležies stoka ar mažakraujystė, papildomai gali būti rekomenduojami geležies papildai.
Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas gali būti rekomenduojamas tuomet, kai gausias mėnesines sukelia gimdos miomos, polipai ar kiti struktūriniai pakitimai, taip pat tais atvejais, kai medikamentinis gydymas nėra pakankamai veiksmingas. Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į kraujavimo priežastį, simptomų sunkumą, pacientės amžių ir nėštumo planus.
Jei nustatomi gimdos polipai, dažniausiai atliekama histeroskopija, kurios metu polipai pašalinami iš gimdos ertmės. Tai minimaliai invazinė procedūra, leidžianti gydytojui akušeriui-ginekologui specialiu optiniu prietaisu apžiūrėti gimdos ertmę ir tiksliai pašalinti kraujavimą sukeliančius darinius. Jei gausias mėnesines sukelia gimdos miomos, gali būti taikoma miomų šalinimo operacija (miomektomija). Jos metu pašalinamos miomos, išsaugant gimdą, todėl ši procedūra dažnai paskiriama moterims, kurios ateityje planuoja nėštumą. Kai kurioms pacientėms gali būti siūloma ir gimdos arterijų embolizacija – minimaliai invazinė procedūra, kurios metu užkemšamos miomą maitinančios kraujagyslės. Dėl sumažėjusio kraujo tiekimo mioma palaipsniui mažėja, o simptomai silpnėja. Šis metodas leidžia išsaugoti gimdą ir gali būti tinkama alternatyva chirurginiam gydymui tam tikrais atvejais.
Taip pat gali būti atliekama endometriumo abliacija – procedūra, kurios metu pašalinamas gimdos gleivinės sluoksnis, siekiant sumažinti menstruacinį kraujavimą. Jei medikamentinis ir kiti taikyti gydymo metodai nepadeda kontroliuoti simptomų arba nustatomos sunkios gimdos patologijos, gali būti svarstoma histerektomija – gimdos pašalinimo operacija. Paprastai šis gydymo būdas taikomas tik tuomet, kai kiti metodai nepadeda kontroliuoti simptomų arba kai pacientė neplanuoja nėštumo ateityje. Kadangi po histerektomijos moteris nebegali pastoti, sprendimas dėl šios operacijos visuomet priimamas individualiai, įvertinus visas gydymo alternatyvas.
Kasdieniai įpročiai, padedantys palaikyti sveiką menstruacijų ciklą
Norint palaikyti sveiką menstruacijų ciklą, svarbu atkreipti dėmesį į kasdienius įpročius. Nors kasdienių įpročių pasirinkimas negali apsaugoti nuo visų gausių mėnesinių priežasčių, sveikas gyvenimo būdas padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą ir gerą savijautą.
Didelę reikšmę mėnesinių gausumui turi subalansuota mityba. Rekomenduojama reguliariai vartoti geležies turinčius produktus, tokius kaip liesa mėsa, žuvis, ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai ir įvairios sėklos. Geležies pasisavinimą gerina vitaminas C, todėl naudinga į racioną įtraukti citrusinius vaisius, paprikas, uogas ar kitus šio vitamino šaltinius. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą baltymų, sveikųjų riebalų ir sudėtinių angliavandenių kiekį.
Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat prisideda prie geresnės hormonų pusiausvyros. Suaugusioms moterims rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę. Tam puikiai tinka greitas ėjimas, plaukimas, joga ar lengvos jėgos treniruotės. Vis dėlto reikėtų vengti kraštutinumų – labai intensyvios ir dažnos treniruotės be pakankamo poilsio kai kurioms moterims gali sutrikdyti menstruacijų ciklą.
Svarbu ir pakankamas poilsis, todėl suaugusioms moterims rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą, nes miego trūkumas gali neigiamai paveikti hormonų veiklą. Taip pat naudinga valdyti stresą – tam gali padėti pasivaikščiojimai gamtoje, kvėpavimo pratimai, meditacija ar kitos atsipalaidavimo technikos.
Nereikėtų laukti, kol gausios mėnesinės taps nuolatiniu diskomfortu ar pradės varginti kasdienybėje. Pastebėjus nerimą keliančius menstruacijų pokyčius, verta kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą – laiku atliktas ištyrimas padeda geriau suprasti organizmo pokyčius ir pasirinkti tinkamiausią problemos sprendimo būdą.
Straipsnį peržiūrėjo gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Mackevičienė, BIOFIRST klinika, 26 metų patirtis akušerijos ir ginekologijos srityje.
25-151
