Finansinės priemonės ES fondų lėšomis Lietuvoje pradėtos įgyvendinti dar 2009 m. Ne išimtis ir Telšių regionas. Jau keliolika metų ES investicijos čia padeda plėsti verslą, gerinti socialines paslaugas, kurti naujas viešąsias erdves ir sudaryti geresnes sąlygas gyventojams. Tačiau vien finansavimo nepakanka – svarbu, kad savivaldybės, verslas, socialinės įstaigos ir bendruomenės bendradarbiautų, o įgyvendinti projektai atlieptų tikruosius žmonių poreikius. Mažeikiuose galima rasti pavyzdžių, kaip ES parama prisideda prie kasdienio gyvenimo pokyčių.
Investicija į ateitį
Mažeikiuose veikianti UAB „Migiris“ yra vienas iš pavyzdžių, kaip Europos Sąjungos parama gali padėti verslui modernizuotis ir sumažinti veiklos išlaidas. Įmonė jau 25 metus gamina bulvių tarkavimo mašinas, specializuotas keptuves, taip pat teikia metalo apdirbimo paslaugas ir turi valgyklą, kurioje maitinami ne tik darbuotojai, bet ir miesto gyventojai.
2018 metais įmonė pasinaudojo ES parama ir ant pastato stogo įsirengė 200 kW galios saulės elektrinę. Projektui skirta apie 60 proc. lėšų, likusią dalį investavo pati įmonė. Pasak bendrovės vadovo, šiandien elektrinė pagamina maždaug 30 proc. įmonei reikalingos elektros energijos.
„Pagrindinis tikslas buvo sumažinti įmonės elektros energijos sąnaudas. Pagamintą elektrą naudojame savo reikmėms – gamybos procesuose. Tai leidžia sumažinti veiklos išlaidas ir prisideda prie tvaresnio energijos vartojimo“, – Budas.lt sakė „Migirio“ vadovas Ovidijus Viršilas.
Pasak jo, ateityje įmonė norėtų ir toliau investuoti į plėtrą bei energetinį efektyvumą. „Migiris“ taip pat bendradarbiauja su socialinėmis įstaigomis ir pagal galimybes prisideda prie jų iniciatyvų.
Projektas, subūręs bendruomenę
ES investicijų nauda matoma ir socialinėje srityje. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras įgyvendino projektą „Mini golfas – to dar nebuvo!“ Centro teritorijoje įrengta 18-kos duobučių mini golfo aikštelė, kuria bendruomenė gali naudotis nemokamai.
Projektu siekta skatinti fizinį aktyvumą, stiprinti psichikos sveikatą, mažinti socialinę atskirtį ir suteikti galimybę skirtingiems žmonėms kartu leisti laisvalaikį. Į veiklas įtraukiami vaikai, jaunimas, šeimos, senjorai, socialinių sunkumų patiriantys žmonės ir kiti bendruomenės nariai.
Anot centro direktorės Daivos Meškienės, kuriant aikštelę galvota kur kas plačiau nei apie naują laisvalaikio objektą.
„Norėjome, kad tai būtų vieta, kurioje susitinka skirtingos patirtys, galimybės ir žmonės. Mums ypač svarbu, kad vaikai, jaunimas, socialinius sunkumus patiriančios šeimos ir kitaip įgalūs asmenys turėtų galimybę ne tik stebėti bendruomenės gyvenimą, bet ir aktyviai jame dalyvauti.
Mini golfas – paprasta, tačiau prasminga veikla, kuri skatina bendravimą, ugdo kantrybę, pasitikėjimą savimi ir leidžia patirti mažas, bet svarbias pergales. Nemokama galimybė naudotis aikštele užtikrina, kad finansinės aplinkybės netaptų kliūtimi prasmingam laisvalaikiui“, – Budas.lt pasakojo D. Meškienė.
Jos teigimu, tikroji tokių projektų vertė matuojama ne įrengtais objektais, o tuo, kiek žmonių įsitraukia, kiek jų gali patirti džiaugsmą ir pasijusti bendruomenės dalimi.
Svarbu tinkamai panaudoti lėšas
Lapkričio 13 dieną Mažeikiuose vykusiame ekonomikos forume „Mažeikiai 2026. Regionų verslo DNR: socialinio verslo galimybės Mažeikių miestui“ Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis pranešime „Lietuva Europoje: ar gyvename geriausiais laikais?“ kalbėdamas apie Lietuvos vietą Europoje, priminė, kad per pastaruosius dešimtmečius šalis padarė didelę pažangą, tačiau vis dar susiduria su demografiniais iššūkiais. Jo nuomone, svarbiausia ne vien skiriamų lėšų suma, o gebėjimas susitarti dėl prioritetų ir investuoti ten, kur nauda bus didžiausia: „Ne sumos lemia, o jų panaudojimo būdas. Svarbiausia – kiek gebame susitarti dėl prioriteto, kuris duoda didžiausią grąžą. Čia yra pagrindinis klausimas, o ne viena ar kita suma“, – sakė R. Martikonis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad daugiau atsakomybės už ES lėšų paskirstymą teks pačiai Lietuvai. Todėl savivaldybėms svarbu aktyviai kalbėtis su nacionalinėmis institucijomis ir aiškiai išsakyti, ko reikia jų regionams.
„Mažeikių interesai, Lietuvos interesai turi augti čia, o ne Briuselyje būti nustatomi. Briuselis patvirtins tą programą, bet susitarimas, kas svarbu, kas nesvarbu, kas dukart svarbu, turės būti padarytas daugiau Vilniuje“, – pabrėžė jis.
R. Martikonis priminė ir regionų svarbą: „Be regionų nėra Lietuvos, be regionų nėra Europos.“
Telšių regiono investicijos
Finansų ministro patarėjas Darius Šilkus, forume, pristatydamas pranešimą apie ES investicijas, atkreipė dėmesį, kad jų vienam gyventojui skiriama suma skirtinguose Lietuvos regionuose nevienoda. Jo pateiktais duomenimis, Telšių regionas buvo šiek tiek aukščiau vidurkio. Pasak jo, nepriklausomų vertintojų prognozė rodo, kad Telšių regione vienas investuotas euras iki 2040 metų galėtų sukurti apie 5,25 euro vertės.
D. Šilkus akcentavo, kad planuojant investicijas būtina atsižvelgti į konkrečius vietos poreikius, įvertinti, kiek žmonių naudosis sukurta infrastruktūra ir kiek kainuos jos išlaikymas:
„Investicijos turi būti planuojamos pagal vietos poreikius, o ne vien pagal bendrus finansavimo prioritetus. Taip pat turime daugiau dėmesio skirti savivaldybių bendradarbiavimui. Kai kelios savivaldybės sujungia išteklius, kompetencijas ir finansavimą, galima pasiekti geresnių rezultatų“.
D. Šilkaus teigimu, svarbus ir būsimas 2028–2034 metų ES finansavimo laikotarpis: „Šiuo metu rengiamas Nacionalinis ir regioninis partnerystės planas, o galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Regionai turėtų būti labiau įtraukiami į investicijų planavimą, tačiau tam reikės iš anksto pasiruošti ir susitarti dėl svarbiausių darbų“.
Savivaldybės ir verslo bendradarbiavimas
Forumo diskusijoje Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė pabrėžė, kad svarbu palaikyti nuolatinį ryšį tarp savivaldos, verslo, socialinių paslaugų specialistų ir bendruomenių. Jos teigimu, ES finansuojami projektai reikšmingai prisidėjo prie socialinių paslaugų plėtros rajone.
„Savivaldos, verslo, socialinių paslaugų specialistų ir tiesiogiai su bendruomenėmis dirbančių žmonių ryšys yra labai svarbus. Socialinių paslaugų spektras mūsų rajone plačiai išvystytas, o paslaugos teikiamos laiku ir kokybiškai. Prie šios kokybės reikšmingai prisidėjo ES lėšomis finansuoti ir įgyvendinti projektai“, – sakė merė.
Pasak jos, veikia Mažeikių rajono savivaldybės verslo darbo grupė, į kurią įsitraukia asocijuotų organizacijų, ūkininkų ir kitų verslo bendruomenių atstovų: „ Susitikimuose aptariamos verslui kylančios problemos, ieškoma sprendimų. Savivaldybė taip pat padeda verslui spręsti su Teisingos pertvarkos fondo parama susijusius administracinius klausimus“.
R. Matulaitienės teigimu, vienas iš svarbių darbų – pramonės teritorijos plėtra šalia „ORLEN Lietuvos“. „Aukciono būdu išnuomoti du sklypai potencialiems investuotojams, o Savivaldybė įsigijo dar vieną, 37 hektarų, sklypą. Jame taip pat ieškoma galimybių pritraukti investicijų. Norime, kad verslas ateitų į Mažeikius, o jau veikiantys verslai neišvyktų, bet galėtų sėkmingai plėstis. Savivaldybė yra pasirengusi dialogui – susitinkame, bendraujame ir ieškome sprendimų“, – kalbėjo R. Matulaitienė.
Merė pabrėžė, kad patraukliam miestui reikia ne tik darbo vietų. Svarbios ir atnaujintos švietimo įstaigos, socialinės paslaugos, sporto bei laisvalaikio galimybės. Savivaldybėje tęsiama Sporto ir pramogų centro statyba, atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės, tvarkomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai, keliai, planuojamos jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumo erdvės ir kt.
Reikia ir žmonių
Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentas Julius Čerkasas diskusijoje atkreipė dėmesį, kad regionui svarbu ieškoti savo stiprybių ir trūkumus paversti privalumais. Pasak jo, jaunam žmogui ne visada patrauklu grįžti į Mažeikius ir čia kurti verslą.
„Verslas į Mažeikius ateina ne vien dėl savivaldybės sudaromų sąlygų. Jis vertina labai daug dalykų: ar bus darbuotojų, kiek jų turėsime, kokia bus jų kvalifikacija. Taip pat svarbu, ką žmonės veiks po darbo, ar jiems bus malonu gyventi šiame mieste ir ar jie galės čia džiaugtis gyvenimu“, – sakė J. Čerkasas, pridurdamas, jog Mažeikiai yra nedidelis pramonės miestas, kurio įmonės didžiąją dalį produkcijos eksportuoja, todėl kvalifikuotų darbuotojų poreikis išliekantis labai svarbus.
Apie darbo vietų ir verslo plėtros reikšmę diskutavo ir UAB „Hotrema“ generalinis direktorius bei akcininkas Marius Lazdauskas. Pasak vadovo, įmonė veiklą pradėjo Mažeikiuose, tačiau ilgainiui administraciniai padaliniai atsirado ir Klaipėdoje bei Vilniuje, o ateityje bendrovė planuoja Mažeikiuose statyti modernų gamybinį cechą.
„Svarstėme dvi vietas – Mažeikius ir Klaipėdą. Klaipėda vilioja įvairiomis lengvatomis, laisvosios ekonominės zonos galimybėmis. Vis dėlto kol kas sprendimas yra šį cechą statyti Mažeikiuose. Ten galėtų atsirasti dar apie 200 darbo vietų“, – ateities planais dalijosi M. Lazdauskas.
Verslininkas teigė, kad miestui reikia stipraus verslo ir gerų darbo vietų ir vien laisvalaikio pramogos žmonių neišlaikys, jeigu jie neturės galimybės užsidirbti.
„Kad žmonės turėtų pinigų, reikia gero verslo. Kad būtų geras verslas, reikia gero lyderio, reikia, kad lyderis atvažiuotų, užaugtų, pasiliktų, neišeitų. Mes nepralenksime Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos, bet turime stiprias šaknis – pramonės šaknis. Manau, kad dar ne visos galimybės išnaudotos. Reikia aiškios krypties, konkrečių planų, veiksmų ir atsakomybės. Jeigu nebus solidžių darbo vietų, solidūs žmonės važiuos į didžiuosius miestus“, – teigė M. Lazdauskas.
Svarbu veikti kartu
Kad mažesniuose miestuose verslas galėtų augti, svarbus ne tik finansavimas, bet ir tarpusavio pagalba. „Spiečiaus“ koordinatorė Plungėje Jurgita Každailytė sako, kad regionuose reikia telkti savivaldybes, didesnes ir mažesnes įmones bei įvairias įstaigas.
„Mažose savivaldybėse ir regionuose labai svarbus visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas: verslo, savivaldybės, didžiųjų ir mažųjų verslininkų, visų įstaigų. Tam pirmiausia reikia noro, bet kartu ir bendros veiklos“, – „Budas.lt sakė „Spiečiaus“ koordinatorė.
J. Každailytė akcentavo mentorystės programas, kai didesnės įmonės padeda smulkiajam verslui spręsti kasdienes problemas. Pasak jos, naudinga ir savivaldybių parama, kuri padeda įsigyti įrangą, ugdyti įgūdžius, kelti kvalifikaciją ar padengti reklamos išlaidas.
Ji ragina verslininkus aktyviau dalyvauti savivaldybių sprendimuose, jungtis į asociacijas ir kalbėti apie savo problemas.
„Regionai maži, todėl turime visi susitelkti ir žiūrėti, kas aktualu klientui, verslui ir paprastam žmogui. Jeigu verslas sugeba atliepti kliento problemą ar poreikį, jis visada bus reikalingas“, – sakė J. Každailytė.
Nuotraukose:
Pirmoje: Forumo diskusijoje dalyvavo (iš kairės): Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė, Finansų ministro patarėjas Darius Šilkus, UAB „Hotrema“ generalinis direktorius bei akcininkas Marius Lazdauskas ir Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentas Julius Čerkasas.
Antroje: UAB „Migiris“ vadovas Ovidijus Viršilas.
Trečioje (iš kairės): Jurgita Každailytė, Spiečiaus koordinatorė Plungėje; Rūta Matulaitienė, Mažeikių rajono merė; Austė Korbutė, tinklalaidės vedėja; Daiva Meškienė, Šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė.
26-179






























































