„Alksna“ šventė gyvos tradicijos jubiliejų

alksnaLapkričio 7-ąją Mažeikių kultūros centre buvo paminėtas ypatingas jubiliejus – folkloro ansamblio „Alksna“ 40-metis. Šventė subūrė esamus ir buvusius kolektyvo narius, folkloro puoselėtojus, bičiulius ir svečius. Tai buvo proga prisiminti keturis dešimtmečius trukusį kelią, pasidžiaugti nuveiktais darbais ir pagerbti žmones, kurie savo dainomis bei atsidavimu saugojo lietuvių liaudies kultūrą.

Keturiasdešimt metų – daugiau nei sukaktis

Liaudies daina turi ypatingą savybę – ji sujungia skirtingus laikus ir žmones. Kadaise skambėjusi kaimo sodybose, šeimų susibūrimuose ar bendruomenių šventėse, ji ir šiandien atrado vietą koncertų salėse bei šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.

Būtent tokį ryšį tarp praeities ir dabarties keturiasdešimt metų kūrė Mažeikių folkloro ansamblis „Alksna“. Jo veikla liudijo, kad tradicinė kultūra galėjo išlikti gyvybinga ir besikeičiančiame pasaulyje.

Per ilgus gyvavimo metus ansamblis tapo ne tik liaudies muzikos atlikėjų kolektyvu, bet ir savita bendruomene, kurioje susitiko skirtingos kartos, patirtys ir gyvenimo istorijos.

Nuo pirmosios repeticijos iki keturių dešimtmečių istorijos

Ansamblio kelio pradžia siekė 1986-uosius. Tuomet Mažeikiuose susibūrė žmonės, kuriuos vienijo domėjimasis tautosaka, liaudies muzika ir gimtojo krašto papročiais.

Svarbiu šios iniciatyvos žmogumi tapo kraštotyrininkas Algirdas Vilkas, kurio pastangos suburti bendraminčius davė pradžią kolektyvui, ilgainiui tapusiam reikšminga Mažeikių kultūrinio gyvenimo dalimi.

Pirmieji veiklos metai buvo kupini ieškojimų, mokymosi ir kūrybinio entuziazmo. Ansamblio nariai domėjosi senosiomis dainavimo tradicijomis, tautosaka ir autentiškais liaudies papročiais. Bėgant metams keitėsi kolektyvo sudėtis, plėtėsi repertuaras ir koncertinė veikla, tačiau svarbiausias siekis išliko – išsaugoti tradicinės kultūros savitumą.

Žemaitiškas paveldas – gyvas dainose

Ypatingą vietą „Alksnos“ veikloje užėmė Mažeikių krašto folkloras. Jo pažinimas buvo neatsiejamas nuo susitikimų su senaisiais dainininkais, tautosakos rinkimo ir domėjimosi vietos papročiais.

Surinktos dainos ir pasakojimai atskleidė ankstesnių kartų gyvenimą, jų pasaulėjautą, džiaugsmus ir rūpesčius. Kiekviena autentiška daina tapo savotišku istorijos liudijimu, kuriame išliko krašto žmonių atmintis.

Todėl ansamblio veikla buvo svarbi ne vien muzikiniu požiūriu. Ji prisidėjo prie Mažeikių krašto kultūrinio savitumo išsaugojimo ir žemaitiškos tapatybės puoselėjimo.

Tradicijos, jungusios kartas

Ansamblio gyvenimas vyko ne tik scenoje. Repeticijos, bendros išvykos, šventės ir susitikimai kūrė ryšius, kurie daugeliui tapo neatsiejama gyvenimo dalimi.

Svarbią vietą užėmė ir tradicijų perdavimas vaikams bei jaunimui. Iš „Alksnos“ veiklos išaugęs jaunųjų folkloro atlikėjų kolektyvas „Alksnioka“ liudijo, kad liaudies kultūra sudomino ir jaunąją kartą.

Ansamblis dalyvavo įvairiuose Lietuvos folkloro renginiuose, tarptautiniame festivalyje „Baltica“, koncertavo užsienyje, pasirodė ir LRT televizijos laidoje „Duokim garo!“.

Tai buvo reikšminga patirtis, leidusi pristatyti Mažeikių krašto folklorą platesnei auditorijai.

Jubiliejinė šventė subūrė folkloro bičiulius

Šventės lankytojai galėjo aplankyti parodą „Pažink alksniškius“, kurioje buvo kviečiama iš arčiau susipažinti su ansamblio žmonėmis ir jų istorijomis.

Muzikinę programą papildė dainų autorės ir atlikėjos Liucės pasirodymas. Ypatingą nuotaiką sukūrė etnobumso vakaronė, subūrusi folkloro kolektyvus ir atlikėjus.

Jubiliejinėje šventėje dalyvavo „Alksniokā“ iš Mažeikių, „Miegova“ iš Palangos, „Platelē“ iš Platelių, „Rėmolē“ iš Sedos, „Taduja“ iš Kelmės, „Sadūto“ iš Londono, taip pat Austiejė Almėnaitė ir Adrijos Almėns.

Šis susitikimas tapo gražia folkloro bendruomenės bendrystės išraiška. Skirtingų vietovių ir patirčių žmones sujungė bendra meilė liaudies muzikai, tradicijoms ir gyvam kultūros paveldui.

Birutės Šneideraitienės nuotr.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode