Nepaisant augančių reklamos biudžetų ir didėjančios kanalų pasiūlos, daugelis Lietuvos verslų kasmet lipa ant tų pačių grėblių. Keičiasi platformos, algoritmai ir mados, tačiau pagrindinės reklamos klaidos išlieka beveik nepakitusios. Tai lemia ne informacijos trūkumą, o požiūrį – reklama vis dar dažnai suvokiama kaip priedas prie verslo, o ne jo dalis.
Kaip sako BRN agency vadovas, didžiausia problema ta, kad reklamos sprendimai priimami impulsyviai. „Daug verslų reklamą pradeda ne nuo strategijos, o nuo noro „kažką padaryti“, ir būtent čia prasideda klaidų grandinė“, – teigia jis.
Verslas ne visada pasiruošęs
Viena rečiau įvardijama, bet itin skaudi klaida – reklama pradedama tada, kai pats verslas dar nėra jai pasiruošęs. Netvarkinga svetainė, neaiškus pasiūlymas, lėtas atsakymas į užklausas ar chaotiška komunikacija paverčia reklamą pinigų deginimu.
Statistika rodo, kad net ir gera reklamos kampanija negali kompensuoti silpnos konversijos patirties – prarasti klientai tiesiog negrįžta.
„Reklama tik atveda žmogų. Jei viduje nėra tvarkos, reklama tampa padidinamuoju stiklu problemoms“, – sako „BRN agency“ reklamos agentūros vadovas. Jo teigimu, reklamos agentūra dažnai pirmiausia turi stabdyti kampanijas ir padėti susitvarkyti pagrindus.
Tikėjimas, kad problema – biudžetas
Dar viena klasikinė klaida – manyti, kad prasti rezultatai reiškia per mažą biudžetą. Tokiu atveju sprendimas atrodo paprastas: „reikia daugiau pinigų“. Tačiau dažniausiai problema slypi ne biudžete, o jo paskirstyme.
Rinkodaros analizė rodo, kad neoptimizuotos kampanijos su didesniu biudžetu dažnai generuoja tik didesnius nuostolius, bet ne geresnius rezultatus.
„Padidinti biudžetą neveikiančiai reklamai – tas pats, kas spausti gazą automobiliui su sugedusia pavarų dėže“, – tiesiai sako BRN agency vadovas.
Per didelis fokusas į „gražią“ reklamą
Dalis verslininkų reklamos sėkmę vertina vizualiai: ar gražu, ar patinka, ar atrodo solidžiai. Visgi, reklama nėra dizaino konkursas. Ji turi veikti, o ne tik patikti pačiam savininkui. Tyrimai rodo, kad efektyviausios reklamos dažnai būna paprastos, aiškios ir net šiek tiek „nepatogios“, nes jos priverčia reaguoti.
„Jei reklama patinka visiems – dažniausiai ji neveikia niekam“, – pastebi „BRN agency“ marketingo agentūros vadovas.
Pasak jo, per didelis noras būti universaliais atima iš reklamos aštrumą.
Reklama be testavimo kultūros
Lietuvos verslai vis dar per retai testuoja. Paleidžiamas vienas tekstas, vienas vizualas, viena žinutė ir pagal tai daromos išvados apie visą kanalą.
„Testavimas nėra papildomas darbas. Tai būtina reklamos dalis. Be testų reklama tampa spėjimu“, – pabrėžia BRN agency vadovas.
Pernelyg trumpas planavimo horizontas
Dar viena pasikartojanti klaida – reklama planuojama savaitei ar mėnesiui, be aiškesnės krypties. Tokiu atveju kiekviena kampanija tampa atskiru eksperimentu, neturinčiu tęstinumo. Verslai, kurie planuoja reklamą bent keliems mėnesiams į priekį, dažniau pasiekia stabilesnius rezultatus ir mažesnę kainą už kontaktą.
„Reklama turi turėti ritmą. Jei kiekvieną mėnesį pradedate nuo nulio – jūs nuolat mokate už tą patį mokymosi procesą“, – sako reklamos agentūros vadovas.
Negebėjimas atsisakyti neveikiančių sprendimų
Paradoksalu, bet dalis verslų metų metus naudoja tuos pačius reklamos sprendimus vien todėl, kad „taip darėme visada“. Net kai rezultatai prasti, sprendimai nekeičiasi. Psichologai tai vadina inercijos efektu. Sunku atsisakyti to į ką jau investuota laiko ir pinigų.
„Kartais didžiausias proveržis ateina tada, kai verslas pagaliau pasiryžta nutraukti tai, kas neveikia“, – teigia BRN agency vadovas.
Kodėl tos pačios klaidos kartojasi kasmet?
Pagrindinė priežastis – reklamos suvokimas kaip techninio veiksmo, o ne strateginio sprendimo. Kol reklama bus laikoma tik dar vienu kanalu, klaidos kartosis.
„Reklama nėra tik mygtukų spaudymas. Tai sprendimų sistema, kuri turi būti susieta su verslo tikslais“, – apibendrina „BRN agency“ reklamos agentūros CEO.
26-27s
