Steigiant Kapčiamiesčio poligoną, teritorijoje esantį turtą privalėsiantys parduoti gyventojai gaus po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją.
„Tai atliepia tiek turto poreikį, tiek žmogaus emocinį išgyvenimą, tiek kitas aplinkybes, kurios atsiranda steigiant poligoną“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, ten šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Kariuomenės teigimu, į šią teritoriją patenka 13 sodybų, kurių gyventojai privalės išsikelti, kadangi ten ketinama kurti šaudyklas.
Tuo metu 77 sodybos pateks į karinę mokymo teritoriją, jų savininkai galėtų pasirinkti – likti ar parduoti turimą turtą.
Pasak R. Kauno, 13 sodybų savininkai gaus kompensaciją, lygią 45 minimalioms mėnesio algoms (MMA) arba daugiau nei 51 tūkst. eurų.
Tuo metu į mokomąją teritoriją patenkančių sodybų savininkai gaus 22 MMA arba daugiau nei 25 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją už neturtinius praradimus, miško sklypų savininkai – penkių MMA arba daugiau nei 5 tūkst. eurų siekiančią išmoką.
Gyventojams bus mokama ir už turto vertę. Pasak R. Kauno, valstybė apmokės nepriklausomą turto vertinimą, bus nustatoma atkuriamoji arba lygiamoji vertė, žmogui bus išmokoma didesnė vertė.
Ministro teigimu, tie turto savininkai, kurie gali rinktis, ar parduoti turtą, galės apsispręsti per 60 mėnesių nuo specialaus poligono steigimo įsigaliojimo.
„Tai pirmas kartas krašto apsaugos istorijoje, kai įrengiant poligoną tenka nupirkti tokį didelį privačių sklypų skaičių“, – tvirtino jis.
Anksčiau skelbta, kad turtui išpirkti gali prireikti apie 40 mln. eurų, ministerijos teigimu, pasirinkus kompensavimo mechanizmą, suma išlieka panaši.
Kapčiamiesčio poligonui skirto įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti, kiek tai susiję su turto paėmimu visuomenės poreikiams, planuojama skirti apie 50 mln. eurų.
Iš jų kompensacinėms išmokoms už neturtinius praradimus paimant turtą visuomenės poreikiams poligono teritorijoje numatyta 5,2 mln. eurų, karinio mokymo teritorijoje, jei savininkai pageidautų turtą (77 sodybos) parduoti valstybei, išmokų poreikis būtų 2 mln. eurų.
Konsultacijas vadina konstruktyviomis, bet dalies bendruomenės nuomonė – kitokia
Krašto apsaugos ministerijos (KAM), kariuomenės ir kitų institucijų specialistai vykdė gyventojų konsultacijas. Pasak R. Kauno, pagrindinės konsultacijos truko tris savaites, iš viso surengtos 245 konsultacijos, jos tęsiamos nuotoliniu būdu ir toliau. Taip pat surengti du specialūs susitikimai su vietos verslininkais ir medžiotojais.
„Dažnai kyla klausimas, ar su visais buvo susisiekta. Susisiekti stengtasi su visais, tačiau mes per prievartą žmogaus atvesti į konsultacijas negalime. Siunčiame informaciją, kviečiame į konsultaciją ir visi, kurie norėjo, turėjo galimybę pasikonsultuoti, gauti informaciją, užduoti savo klausimus. Tą tęsime ir toliau“, – kalbėjo R. Kaunas.
Pasak jo, konsultacijos nebuvo „tušti žodžiai“, ministerija atsižvelgė į bendruomenės lūkesčius dėl ribų, skaidymo į poligoną ir karinę mokymo teritoriją, kompensacijų modelis taip pat pasirinktas po pokalbių su gyventojais.
R. Kaunas pirmadienį pareiškė, kad į karinę teritoriją patenkančio turto savininkai teigiamai žiūri į pardavimą, bet gali kilti ginčų dėl kompensacijų dydžio.
Tuo metu Kapčiamiesčio bendruomenė antradienį išplatino pareiškimą, kad į poligono teritoriją patenkančių sodybų savininkai nesutinka su turto pardavimu.
„Tiek, kiek esu informuotas iš susitikimų, didžiausias klausimas buvo kompensacinis mechanizmas ir būtent tos naudos, kokios jos bus. (...) Nebuvo jokio kategoriškumo, priešiškumo. Visais atvejais kalbėtasi su sodybų savininkais, buvo dialogas, konstruktyvus, normalus dialogas“, – teigė R. Kaunas.
„Bendruomenės pirmininkė, bendruomenė – ji turi savo viziją, savo matymą. Kiek kartų mes beaiškintume, kodėl ši vieta, kiek kartų beteigtume, kad miškai nebus iškirsti plynai visoje girioje, kaip yra teigiama, kiek kartų mes beakcentuotume teritorijos būtent strateginę svarbą, visais atvejais buvo atsakymas neigiamas“, – dėstė R. Kaunas.
Lietuvos kariuomenė nebeturi vietos
Kapčiamiesčio poligono steigimą ir Tauragės poligono plėtimą Jurbarko rajone reglamentuojantys teisės aktai Seimą pasieks pavasario sesijoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius anksčiau teigė, kad įstatymų projektai posėdžių salę turėtų pasiekti balandį.
Kaip rašė BNS, Valstybės gynimo taryba pernai gruodžio viduryje nusprendė, kad Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, o Tauragės poligono Jurbarko rajone plotas bus padidintas dvigubai.
KAM teigimu, Tauragės poligono paskirtis nesikeis – tai įtvirtinta įstatymu, jame ir toliau vyks tik kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos.
Anot KAM, Kapčiamiesčio poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai, vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių, didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie penkis kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Dalis Kapčiamiesčio bendruomenės protestuoja prieš poligono steigimą, susitikti su gyventojais vyko prezidentas, ministrai, kariuomenės atstovai.
Pasak R. Kauno, siekiama, kad poligonai būtų įrengti iki 2030 metų, tam ketinama skirti 140–150 mln. eurų.
KAM sprendimą steigti poligoną Kapčiamiestyje motyvuoja strategine šios teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – ji yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
R. Kauno teigimu, priimant daugiau NATO sąjungininkų, Lietuvos kariuomenė tiesiog neturi vietos, kur treniruotis.
„Kentėti galėjome kažkurį laiką, bet formuojant diviziją iki 2030-ųjų, priimant vokiečių karius, (...) reikia papildomos erdvės mūsų kariuomenei“, – pabrėžė jis.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
