Vyriausybė penktadienį pritarė atnaujintam 2026 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame – dosnesni asignavimai pedagogams ir pareigūnams, Seimo kanceliarijai, Kultūros ministerijai.
„Biudžetas iš esmės nepasikeitė, prioritetai liko tie patys. Kairiosios vyriausybės prioritetai yra žmonių pajamos ir socialinis saugumas, infrastruktūra ir gynyba. Šioje vietoje niekas nesikeičia“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Skiriama (papildomos lėšos – BNS) toms sritims, kur tas buvo neišvengiama“, – teigė jis.
Milijonai pedagogams, pareigūnams, kultūrai
Atnaujintame projekte numatytos papildomos 116,8 mln. eurų išlaidos: 101,3 mln. eurų – pedagogų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių, 11,2 mln. eurų – statutinių pareigūnų atlyginimų didinimui, 3,8 mln. eurų – Seimo kanceliarijos darbuotojų algoms, parlamento pasirengimui pirmininkavimui ES Tarybai bei Seimo televizijai, 0,5 mln. eurų – Valstybės kontrolės darbuotojų atlyginimams.
„Ne tik mokytojams darbo užmokestis kils, bet ir dėstytojams ir treneriams (...), mažiausiai uždirbantiems slaugytojams kils darbo užmokestis. Pareigūnai irgi nebus užmarštyje“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Inga Ruginienė.
Anot Finansų ministerijos, skyrus papildomų lėšų mokytojų atlyginimai „į rankas“ vidutiniškai augs 157 eurais, mokslo ir studijų institucijų akademiniams darbuotojams – 177 eurais, treneriams – 128 eurais.
Pasak K. Vaitiekūno, vidutinė alga statutiniams pareigūnams augs apie 7 proc., tačiau įvairioms jų grupėms didės skirtingai, priklausomai nuo poreikio.
Tuo metu Seimui trejiems metams įšaldžius visuomeninio transliuotojo biudžetą, 8,5 mln. eurų asignavimų iš LRT siūloma perduoti Kultūros ministerijai – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodai Japonijoje, Lietuvos metams Vokietijoje bei kitoms reikmėms.
Daugiau pajamų ir išlaidų
Palyginti su pirmuoju Seimui teiktu projekto variantu, valstybės pajamos padidintos 91,5 mln. eurų, o išlaidos – 36,4 mln. eurų.
Pasak Finansų ministerijos, nepaisant skiriamų papildomų beveik 117 mln. eurų, bendros išlaidos augs tik 36,4 mln. nes kitąmet turėtų mažėti valstybės skolos aptarnavimo išlaidos.
„Šiek tiek sumažėjo skolos aptarnavimo išlaidos, kurios buvo perskaičiuotos dėl to, kad 2025 metų pabaigoje valstybė išties skolinosi šiek mažiau nei planuota. Reiškia, ir palūkanų reikės mokėti šiek tiek mažiau nei planuota“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
Tuo metu daugiau pajamų, anot ministro, valstybė galės surinkti įteisinus valdančiųjų „valstiečių“ siūlomus didesnius tabako ir alkoholio akcizus.
„Biudžetas ant ribos“
Pasak K. Vaitiekūno, pakoreguotas biudžetas yra dar rizikingesnis nei pradinis jo variantas, dėl jo Lietuvą įspėjo ir Europos Komisija (EK) – ji mato grėsmę, kad kitąmet Lietuvos finansai gali neatitikti ES fiskalinės drausmės reikalavimų.
„Biudžetas jau dabar yra ant ribos, jau esame gavę iš Europos Komisijos įspėjimą, tokį vertinimą pirminį, kad (...) Lietuvai kyla rizika, jog biudžetas gali neatitikti išlaidų augimo reikalavimo. Gavome raginimą, kad būtų paisoma šitos taisyklės“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
„Rizika, kad šitas biudžetas neatitinka fiskalinių taisyklių, dar labiau paauga su šiuo pakeistu variantu. Matome, kad valstybės skola išauga ganėtinai dramatiškai“, – pridūrė jis.
Valstybės skola kitąmet turėtų sudaryti 45,4 proc. BVP.
Pakoreguotame 2026-ųjų viešųjų finansų plane numatytos 21,09 mlrd. eurų pajamos (su ES lėšomis) – apie 17 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų arba 18,9 proc. daugiau.
Numatyta, jog kitąmet biudžeto deficitas sudarys 2,7 proc., tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. Palyginti su pirmuoju variantu, skaičiuojamas deficitas nesikeičia, skola didėja 0,3 proc. punkto.
Didžiausios išlaidos – socialinei apsaugai ir gynybai
Daugiausia papildomų viešųjų pinigų kitąmet planuojama skirti gynybai, viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui, be to, numatoma vidutinė senatvės pensija didės daugiau nei 12 proc. iki 750 eurų, o turintiesiems būtinąjį stažą – iki 810 eurų.
„Biudžetas skatins ekonomiką, daug išlaidų jame, daug skatinamųjų priemonių. 2026-aisiais turėsime šiek tiek ekonomikos pagyvėjimą“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Krašto apsaugai, įskaitant ir Valstybės gynybos fondo lėšas, numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo BVP, o žmonių pajamoms ir socialiniams saugumui – 1,06 mlrd. eurų.
Keliams ketinama skirti 815,5 mln. eurų, o iš ES tikimasi sulaukti 2,9 mlrd. eurų finansavimo.
Parlamentas Vyriausybės prašė spręsti dėl daugiau nei šimto Seimo narių ir komitetų pasiūlymų, kam papildomai skirti dar apie 1,1 mlrd. eurų.
Be didesnių asignavimų mokytojams, pareigūnams ir Seimo kanceliarijai, parlamentarai taip pat ragino papildomai rasti pinigų kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų ir slaugytojų algoms bei pensijoms didinti, taip pat infrastruktūrai, pastatų statybai ir rekonstrukcijai, keliams, žemės ūkiui, socialinėms paslaugoms, kultūros centrų remontui.
Antrasis biudžeto svarstymas Seime vyks kitą antradienį.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
