Reklama 2

Inovatyviausia mokytoja: itin svarbu tikėti mokinio sėkme

 

Tyrinėjimai ir atradimai, edukacinės išvykos ir pasitikėjimas mokiniais – mokytojos Loretos Latvienės kasdieniniame darbe yra nuolatiniai atributai. Paklausta, kas jai suteikia įkvėpimo ieškoti būdų, kaip organizuoti pamoką kitaip, ji atsako paprastai – pats darbas mokykloje teikia džiugesį: „Džiaugiuosi galimybe dirbti su jaunais žmonėmis, būtinybe nuolatos kelti kvalifikaciją, džiaugtis ne tik aukštais mokinių pasiekimais įvairiuose konkursuose, olimpiadose bei valstybiniuose brandos egzaminuose, bet ir kiekviena eiline pamoka, kuri niekada nėra nuspėjama, vis kitokia“.

Man čia gerai...

 

Mūsų puslapio svečias Antanas Erlickas žemaitiškai užsispyręs ir nelabai suprato, ką apie jį būtų galima parašyti įdomaus. Tačiau šis žmogus daugelį metų pasišventęs krašto kultūrai, taip prisidėdamas prie senų tradicijų išsaugojimo bei jų puoselėjmo. Jo vadovaujama kapela „Subatvakaris“ neseniai atšventė 30-ties metų kūrybinės veiklos sukakt5 ir nežada sustoti.

 

„Google“ dirbantis lietuvis – apie darbo prestižinėje kompanijoje užkulisius

„Nebuvau tikras tuo, kaip seksis dirbti tokioje kompanijoje kaip „Google“. Prisimenu, galvojau, kad nepasisekus, bent jau galėsiu pasigirti solidžiu įrašu CV, tačiau šioje įmonėje dirbu jau 6 metus ir esu labai patenkintas“, – sako Aleksėjus Viktorčik, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, 2010 metais baigęs Taikomąją matematiką. 

 

Laiminga moteris

 

 

Širdis visada džiaugiasi, kai pavyksta surasti ir pašnekinti įdomų žmogų bei išskirtinę asmenybę. Akmenėje gimusi ir Mažeikiuose jau daug metų gyvenanti Valerija Kriaučiūnienė, kaip tyra versmė. Žavi ir veikli moteris iš likimo neprašo malonės, o pati kuria gražų, prasmingą gyvenimą – sau ir kitiems.

Kodėl turkas pasiryžo studijuoti ir likti gyventi Lietuvoje?

 

Kodėl užsieniečiai atvyksta mokytis lietuvių kalbos? Kodėl svetimšaliai ryžtasi likti gyventi Lietuvoje? Į šiuos klausimus gali atsakyti turkas Muhammedas Fethullahas Guleras  (Fatihas), kuris mūsų šalyje gyvena jau dvejus metus. „Į Lietuvą atvykau dalyvauti lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose. Likau sužavėtas jūsų šalies gamta, oru, žmonėmis, o ir mokytis naujos kalbos nebuvo labai sunku“, – teigia vaikinas.

Į fotografijos Olimpą kopiantis mažeikiškis: „Be didelio noro ir sunkaus darbo nieko panašaus nebūtų įvykę“

 

 

Jaunas žmogus gyvenime dažniausiai trykšta entuziazmu siekti svajonių, kurios nors ir atrodo sunkiai įgyvendinamos, tačiau pakloja pamatus tolesniems ateities tikslams. Mažeikiškis Žygimantas Gedvila – būtent toks jaunuolis, nebijantis sunkumų ir stačia galva neriantis į daug iššūkių reikalaujantį fotoreporterio darbą, kuriuo mėgaujasi ir kasdien jame atranda kažką naujo ir ypatingo. Žygimantas mielai sutiko pasidalinti savo sėkmės istorija ir papasakoti apie  fotoreporterio kasdienybės ypatumus.

Menininkas, dovanojantis džiaugsmą

 

Gajutė ABELKIENĖ

      Penktadienį Mažeikių muziejuje atidaryta žinomo fotomenininko, Mažeikių rajono garbės piliečio Jono Strazdausko jubiliejinė nuotraukų paroda, kurioje, pasak autoriaus, kaip giminės suėjo darbai iš įvairių ciklų. Jubiliejų švenčiantį menininką sveikino Mažeikių rajono savivaldybės atstovai, artimieji, kolegos, draugai, jo meno gerbėjai.

Čempiono charakteris

 

Rolandas Pocius – vienas žymiausių Lietuvos sportininkų – kultūristų. Šių metų pavasarį jam sukako 44 metai. Pradėjo sportuoti būdamas 18 metų Mažeikių sporto klube „Mažeikių švyturys“, kurio narys yra ir dabar. Po poros metų treniruočių, Pasaulio jaunimo kultūrizmo čempionate užėmė trečiąją vietą. Šiandien – pasakojimas apie jo sporto pasiekimus, ateities planus.

Žemaičio užmojis – išsaugoti lietuvių kulinarinį paveldą

 

Turbūt daugelis pritars minčiai, kad restoranai su patiekalų gausa mirgančiais meniu negali lankytojų palepinti taip, kaip savo paprastais patiekalais juos lepindavo močiutės. Nesvarbu, kuriame Lietuvos krašte patiekalai ragauti, juose visada būdavo iš kartos į kartą perduodamų regiono tradicijų ir meilės maistui – tik taip pagamintas patiekalas tampa ne tik būdu alkiui numalšinti, bet ir atskira istorija. Tuo vadovaujasi ir meilės tremtiniu save vadinantis Petras Bieliauskas, Vidurio Lietuvos gyventojus pažindinantis su kulinarijos paveldui priklausančiu unikaliu pasaulyje gaminiu – žemaitišku kastiniu.

„Likimu nesiskundžiu“

 

Mūsų pasakojimo herojus Kazimieras Stanislovas Krencius gimė antrojo pasaulinio karo metais (1942 m.) Kelmės rajone, Liolių kaime. Gyvenimas taip susiklostė, kad didžiąją jo dalį Kazimieras paskyrė ne kokiai nors romantiškai profesijai, bet artezinių šulinių gręžimui ir dėl to nė kiek nesigaili.

Apdovanota Verstaminų kaimo gyventoja Stasė Grubienė

 

Rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas ir Personalo skyriaus vedėja Gražina Urbonienė. Vizito tikslas – įteikti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį Verstaminų kaimo gyventojai Stasei Grubienei, kuri kartu su vyru Antanu Grubiu išaugino ir dorais žmonėmis išauklėjo net 12 vaikų.

Nematomi Mažeikių talentai

 

      Mažeikių kultūros centre nuolat vyksta įvairiausi kultūriniai renginiai. Apsilankius juose, žiūrovų akys pirmiausia nukrypsta į skoningai, originaliai papuoštą sceną, kitas Kultūros centro erdves. Tai talentingos, charizmatiškos, nuolat įvairių idėjų, sumanymų nestokojančios Mažeikių kultūros centro dailininkės-scenografės Daivos Vaičienės rankų darbas. Ji tarsi nematoma geroji fėja kuria grožį, kuriuo dalinasi su renginių lankytojais. Gimusi Mažeikiuose, baigusi tuometę I vidurinę mokyklą (dabar Merkelio Račkausko gimnazija). Mokykloje ypač mėgo piešimą , braižybą, tiksliuosius mokslus, todėl pasirinko techniko architekto specialybės studijas Vilniaus statybos technikume, taip pat baigė Klaipėdos dailės mokyklą.

Žinomi Lietuvos sportininkai papasakojo apie netikėtą savo karjeros pradžią

 

Nuolatinės treniruotės, laisvalaikis su draugais mainais į sporto salę, valios pastangos ir užsispyrimas – tai bene dažniausiai daug pasiekusių Lietuvos sportininkų įvardijama sėkmės formulė, padėjusi jiems pelnyti  pripažinimą ir netgi užlipti ant olimpinės pakylos. Ne paslaptis, jog beveik visų jų karjera prasidėjo dar ankstyvame amžiuje, mokykloje, o kai kuriems iki atrandant savo pašaukimą teko išbandyti ir ne vieną kitą sporto šaką.

Meilė, neišblėstanti 50 metų

Gajutė ABELKIENĖ

     Ne taip dažnai šiuolaikinėje visuomenėje sutiksime porų, pragyvenusių kartu 50 ir daugiau metų, todėl tokios istorijos kelia pagarbą ir pačius šilčiausius jausmus. Taip ir norisi sužinoti ilgo šeimyninio gyvenimo paslaptį. O ar tokia yra? Šį savaitgalį auksines vestuves švenčiantys purpliškiai Valentina ir Antanas Kačkai tikina, jog paslapčių jokių nėra, tiesiog gyveni, nes brangini šalia esantį žmogų, jauti atsakomybę prieš šeimą, vaikus ir... turi jiems rodyti pavyzdį.

 

48 metų kaunietės istorija: iš tinginės virto aktyvia projekto „Judėk sveikai“ dalyve

 

Kauno miesto savivaldybės drauge su S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru organizuojamas nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“ šiemet pradėjo jau trečiąjį vasaros sezoną. Viena iš projekto ambasadorių 48 metų kaunietė Loreta Kazūraitienė pasidalino savo istorija, kurioje – ir protą temdžiusi tinginystė, ir kova su savimi, ir begalinis pasitenkinimas savimi tą kovą laimėjus.

Išrinktas metų muziejininkas

Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2016 Metų muziejininko vardą už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, saugojimą, restauravimą ir tyrimą; materialinių, dvasinių ir gamtos vertybių eksponavimą bei populiarinimą suteikė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus muziejininkui Dionyzui Varkaliui.

Nuo savęs nepabėgsi

Povilas Šverebas (g. 1958 m. Padvarninkuose, Mažeikių r.) – istorikas, pedagogas, Vilniaus dailės akademijos lektorius ir leidyklos redaktorius. 1976 m. baigė Sedos vidurinę mokyklą. Paskelbė per 100 straipsnių mokslo ir populiariuosiuose leidiniuose. Su kitais parengė monografijas „Seda“ (1997 m.), „Renavas“ (2001 m.), „Žemalė – D. Poškos gimtasis kraštas“ (2007 m.), „Salantų bažnyčia“ (2011 m.), sudarė leidinį „Rokitai ir Kęstaičiai“ (2010 m.). Už kultūrinę ir švietėjišką veiklą 2005 m. paskirta Mažeikių krašto kultūros premija. Šiuo metu gyvena ir dirba Telšiuose. Buvęs mažeikiškis mielai atsakė į „Būdo žemaičių“ klausimus.

Olimpietis M. Mizgaitis: „Imtynės suformavo tvirtą mano charakterį“

Lietuvos imtynininkas ir Pekino olimpinių žaidynių vicečempionas Mindaugas Mizgaitis tikina, kad net aštuoniolika metų profesionalus sportas užėmė didžiausią jo gyvenimo dalį. Įtemptas treniruočių grafikas, pastovus dalyvavimas varžybose, daug jėgų pareikalavęs pasiruošimas olimpiadai – tai duoklė, kurią M. Mizgaitis atidavė vardan galimybės pasidabinti olimpiniu sidabro medaliu ir atskleidžia, jog šiemet bus pirma vasara jo gyvenime be sporto.

V. Rumšas: Lietuviai emigruoja, nes jiems atsibodo melas

Susidaro įspūdis, kad visus tuos nepriklausomybės metus valdžia melavo savo žmonėms ir kiekvienas melavo vienas kitam, interviu LRT.lt sako aktorius ir režisierius Vytautas RUMŠAS. „Gal nemelavome tik tuomet, kai susikibome už rankų Sąjūdžio kelyje ir dar šiek tiek vėliau, bet ilgainiui viskas keitėsi. O už melą reikia mokėti“, – interviu LRT.lt sako aktorius ir režisierius Vytautas Rumšas, svarstydamas emigracijos priežastis.

Aktorė Elžbieta Latėnaitė: „Stipriausias tas, kuris myli“

 – Elžbieta, šis pavasaris Tau pažėrė keletą svarbių įvertinimų: buvai nominuota auksiniam scenos kryžiui už vaidmenį spektaklyje „Marija Stiuart“ (rež. A.Areima), o  festivalyje "Lietuvos teatrų pavasaris  – Kaunas 2017" esi įvertinta už  geriausią festivalio moters vaidmenį spektaklyje „Bedalis ir labdarys“ (rež. G.Tuminaitė). Koks Tavo santykis su apdovanojimais, ar malonu būti pastebėtai?

Powered by BaltiCode