Reklama 2

Andrius Pauliukevičius apie tai, kodėl vištiena sportininkams – neatsiejama kasdienio mitybos raciono dalis

Pasak profesionalų, sportas salėje sudaro vos 20 proc. rezultato, o likę 80 proc. yra mityba. Tačiau mityba turi būti ne tik subalansuota, svarbu ir tai, kokius ir kokios kokybės produktus renkamės. Štai Andrius Pauliukevičius, Lietuvos kultūrizmo čempionas, turintis daugiau kaip 12 metų asmeninio trenerio patirties, tikina, kad vienas esminių produktų kasdieniame sportuojančiojo meniu turėtų būti vištiena.
Tad kokių mitybos principų laikytis sportuojant, kuo vištiena naudinga sportuojančiojo organizmui ir kaip teisingai pasirinkti kokybišką produktą maisto prekių parduotuvėje?    
Vištieną lengviausia virškinti
A. Pauliukevičius tikina – sportuojančiojo organizmui mėsos reikia, tačiau ne bet kokios – ją rinktis reikėtų apgalvotai.
„Vaikinai, kurie nori didesnių raumenų, dažniausiai per daug sportuoja ir per mažai valgo. Norint užauginti raumenis, būtina valgyti mėsą, – sako profesionalus sportininkas. – Tačiau mėsa turi būti liesa, o iš visų mėsos rūšių būtent vištiena teikia daugiausia naudos sportuojančiojo organizmui.“
Pasak sportininko, liesa mėsa turi daugiau baltymų. „Riebi mėsa didina širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų riziką, o vištiena, ypač vištos krūtinėlės, tokio poveikio neturi, – pasakoja A. Pauliukevičius. – Be to, vištiena yra lengvai virškinama ir greitai pasisavinama, todėl galima valgyti didesnius jos kiekius, o tai, kaip žinia, itin aktualu sportininkams, kurių kasdienės maisto porcijos yra žymiai didesnės už tų, kurie profesionaliai nesportuoja.“
A. Pauliukevičiaus manymu, tai, kad vištieną itin lengva gaminti, irgi laikoma dideliu pranašumu. „Sportininkai valgo kelis kartus per dieną dideliais kiekiais, todėl, laiko atžvilgiu, vištiena – itin patogus variantas. Vištienos gaminimas trunka trumpai, tačiau taip ir turi būti, nes tik tokiu atveju mėsa lieka minkšta ir sultinga.“ 
Profesionalas atkreipia dėmesį, kad mityba turi būti ne tik subalansuota, itin svarbu ir tai, kokius produktus renkamės. Vištieną jis perka kone kasdien, todėl prisipažįsta kartais ilgai stoviniuojantis prie lentynų maisto prekių parduotuvėje – nori įsitikinti, kad nusipirks tik sveiką ir kokybišką produktą.  
Renkantis vištieną – dėmesys įpakavimui
Pasak Sauliaus Petkevičiaus, AB „Putnu fabrika Ķekava“ valdybos nario, norint įsigyti šviežią paukštieną maisto prekių parduotuvėje, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ji supakuota.
„Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti, kad sandariai gamintojo supakuotas produktas išliks šviežias ilgesnį laiką. Ant pakuotės taip pat visada rasite užrašytą galiojimo laiką. Tuo tarpu rinkdamiesi mėsą, esančią maisto prekių parduotuvių vitrinose ir kurią jums paprašius pardavėja supakuoja į polietileninius maišelius, niekada negalite būti tikri, kokio senumo yra mėsa, – sako ekspertas. – Žinoma, nuo mėsos sklindantis blogas kvapas visada yra signalas, kad šios mėsos vartoti nebegalima.“
Beje, ekspertas pataria atkreipti dėmesį ir į mėsos laikymo sąlygas namuose. „Šaldytuve mėsą reikėtų laikyti nustačius +4 °C temperatūrą. Tačiau itin svarbu ir tai, kurioje šaldytuvo vietoje laikote mėsą – atskiroms šaldytuvo lentynoms būdingi temperatūrų skirtumai, todėl mėsą reikėtų laikyti ten, kur vėsiausia – apatinėje šaldytuvo lentynoje, – teigia S. Petkevičius. – Šaldytuve veisiasi daugybė bakterijų, todėl atidarytą vištienos pakuotę geriausia suvartoti per 24 val.“
Pasak S. Petkevičiaus, paukštienos kokybė priklauso nuo to, ar mėsos pramonėje yra laikomasi paukščių gerovės standartų. „Pagal įstatymą, paukščiai yra auginami nenaudojant hormonų. Deja, požiūris į paukščių gerovės standartus įvairiose šalyse labai skiriasi, ypač kai kalbama apie antibiotikų naudojimą. Daugumoje Europos šalių, įskaitant kaimyninę Lenkiją bei Vokietiją, antibiotikai labai dažnai naudojami paukščių gydymui ar jų ligų profilaktikai“, – teigia ekspertas.
Tuo tarpu „Kekava“ paukštynuose laikomasi itin aukštų gyvūnų gerovės standartų, todėl antibiotikų naudojimas visame auginimo procese – minimalus. Šiandien visa šviežia mėsa, sufasuota „Kekava“ pakuotėse, yra užauginta be antibiotikų.
Vištienos – net po kelis kartus per dieną
Sportininkas A. Pauliukevičius teigia, kad nereikėtų nustebti išgirdus, jog profesionaliai sportuojantys vištieną vartoją kelis kartus per dieną – jų mitybos principai labai skiriasi nuo tų, kuriems sportas nėra kasdienybė ir mėsą tevalgo tik pietums arba kartais – vakarienei.
„Sportuojantys valgo daugiau nei kiti žmonės ir tokių valgymų kaip pietūs per dieną gali būti net keturi. Mergina ar moteris kiekvienu kartu gali suvalgyti 100–150 g vištienos, vyras – 150–300 g. Ir tai gali būti kiekvieną dieną, ne tik tada, kai treniruojamės, kai reikia daugiau energijos. Aš pats valgau vištieną 3–4 kartus per dieną ir kas kartą tai būna 200–300 g, – sako profesionalus sportininkas. – Svarbiausia, kad šią mėsą itin lengva pagaminti. Mėgstu kepti ant grotelių ar orkaitėje ir naudoju labai daug prieskonių – jie ne tik gerina skonį, bet ir lengvina virškinimą bei maisto medžiagų pasisavinimą.“
Ne paslaptis, kad vištiena – universali mėsa, kurią galima derinti su įvairiais kitais produktais. „Žanro klasika yra vištiena su „basmati“ ryžiais ir daržovėmis – tai mano mėgstamiausias patiekalas. Vištiena taip pat tinka su rudaisiais ryžiais, grikiais, pilno grūdo makaronais ir „batatais“ vadinamomis saldžiomis bulvėmis. Įprastų bulvių, ilgagrūdžių ir plikytų ryžių dėl jų aukšto glikemijos indekso nerekomenduočiau“, – sako sportininkas. Pasak A. Pauliukevičiaus, daržoves geriausia rinktis šviežias – šviežius salotų lapus, pomidorus, agurkus, svogūnus, tačiau tinka ir brokoliai, šparaginės pupelės, ne prastesnis variantas ir šaldytos daržovės.


vipcommunications.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode