Reklama 2

Poetas Tomas Venclova: „Pasaulio atnešimas į Lietuvą pakeičia kultūros standartus“

Rugsėjo 11-osios vakarą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka buvo kaip niekada pilna – čia vyko diskusija „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“, skirta iškilmingai paminėti žymaus lietuvių poeto, literatūros tyrinėtojo, Nacionalinės premijos laureato, Merkelio Račkausko anūko T. Venclovos 80-ties metų jubiliejų ir apžvelgti jo indėlį į kultūrą šiuolaikinio žmogaus pasaulėžiūros akivaizdoje bei kūrinių svarbą.

 

 

 

Gimtadienio rytą – Prezidentės dovana

T. Venclovos vardas Lietuvoje ir už jos ribų puikiai žinomas tiek akademinėje, tiek literatūrinėje plotmėje. Didžiąją savo gyvenimo dalį paskyręs vertimui ir kūrybai, kurioje itin stipriai jaučiama antikinė dvasia ir įsišaknijusi jos pasaulėžiūra, poetas gimtadienio rytą sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės dovanos. Už nuveiktus reikšmingus darbus ir indėlį į Lietuvos kultūrą akademikas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Didžiulis susidomėjimas

Pirmadienį prasidėję renginiai poetui pagerbti Vilniuje vyksta visą savaitę. Vienas iš paminėjimų – tai diskusija „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su T. Venclova“. Vakaras sulaukė didžiulio dėmesio.  Norintys pagerbti T. Venclovą netilpo į Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos didžiausios konferencijų salę ir diskusijos turėjo klausytis koridoriuje, sekdami veiksmą didžiuliame ekrane. Vietoj planuotos pusantros valandos dialogas su poetu užsitęsė dar valandą. T. Venclova džiaugėsi susirinkusiųjų gausa ir teigė nesitikėjęs, kad ateis šitiek žmonių.

Aktyvus gyvenimo būdas

Humoro nestokojantis vakaro kaltininkas pabrėžė, kad sulaukęs 80-ties metų jubiliejaus jaučiasi dar gyvybingas ir kupinas idėjų: „80 metų nėra pats linksmiausias amžius, jei kartais bus 90 metų jubiliejus – bijau, kad būsiu blogesnės fizinės ir psichologinės būklės, o dabar – rašau diena iš dienos. Dalyvauju literatūros vakaruose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.“ T. Venclova pasakojo, kad iki šiol aktyviai keliauja po pasaulį ir neseniai apsilankė Afrikoje, kurioje didžiausią įspūdį palikusi šalis – Etiopija. Tokios tolimos kelionės reikalauja ištvermės ir tinkamo pasirengimo, tačiau poetas teigė, kad natūralu jaudintis, ir pridūrė: „Jaučiuosi žmogus, kai jaučiu įtampą.“

Taurus indėlis į poeziją

Diskusijos metu T. Venclovai talkino dar keturi dalyviai – literatūros kritikė Virginija Cibarauskė, portalo „15min“ apžvalgininkas Paulius Gritėnas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas Saulius Vasiliauskas bei portalo „Bernardinai“ vyr. redaktorius Donatas Puslys. Pašnekovai komentavo poeto indėlį į kultūrą, svarbiausius bruožus, kurie T. Venclovą išskiria iš kitų lietuvių kūrėjų. V. Cibarauskė teigė, jog T. Venclovos poezija turi itin aukštą išliekamąją vertę, išskirdama, jog joje daug „aukštųjų poetinių formų, aiški egzistencinė, stoiška laikysena, kuri tarsi padeda pajausti išskirtinumo įspūdį ir pakelia į kitą lygmenį“. Anot literatūros kritikės, šiais laikais poetai mažiau išmano įvairius kontekstus, tarytum neaiškiai prisiima atsakomybę už savo žodžius, o T. Venclova itin tvirtai jaučiasi savo srityje, nes jo žinių bagažas – milžiniškas.

Vaikystė formavo požiūrį

Literatūros tyrinėtojas S. Vasiliauskas savo kalboje pabrėžė, jog vaikystė – tai kiekvienam kūrėjui ypatingai svarbus gyvenimo periodas: „Kiekvienas poetas yra stipriai nulemtas vaikystės.“ Iš intelektualios šeimos kilęs T. Venclova nuo vaikystės galėjo radikaliai formuoti ir plėsti savo pasaulėžiūrą. Teigiama, kad poeto tėvo, taip pat literatūros pasaulyje puikiai žinomo Antano Venclovos namų bibliotekoje buvo daugiau kaip 3000 knygų. Tai darė didelę įtaką. Pats T. Venclova pasakojo, kad jo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis buvo „kupinas dinamikos, vienatvės, savęs ieškojimo, vietos spėlionėms“. Savarankiška ir anksti suformuota nuomonė nuo jaunystės neleido paklusti sovietų valdžios ideologijai; poetas teigė, jog kartais tyčia darydavo priešingai ir nesitaikstė prie sisteminio požiūrio.

Išlaikė sąžiningą laikyseną

P. Gritėnas prabilo šiais žodžiais: „Jei Lietuva nebūtų turėjusi Tomo Venclovos, jį mums būtų reikėję išgalvoti.“ Šis pasakymas parodo, kokį svarbų vaidmenį poetas atlieka Lietuvos visuomenėje, formuojant tautinį identitetą. P. Gritėno teigimu, T. Venclova išlaikė „sąžiningą laikyseną, žinodamas, kuo tai gali baigtis“. „15min“ apžvalgininkas pabrėžė, jog tai, kad akademikas eina į viešąją erdvę ir išsako savo nuomonę, itin naudinga kritiškai mąstančiai visuomenei.

Svarbi lietuvio tapatybė

Portalo „Bernardinai“ vyriausiasis redaktorius D. Puslys T. Venclovai priskyrė „paribio žmogaus“ tapatybę, teigdamas, jog poetas „geba derinti tapatybes, kurios dirbtinai priešinamos“. Pašnekovas teigė, jog T. Venclova puikiai supranta esminius dalykus: „Atidą ir jautrumą istorijai bei šitaip atneša pasaulį per pažinimą.“

Didžiąją gyvenimo dalį Jungtinėse Amerikos Valstijose praleidęs poetas paatviravo, jog lietuvių kilmė jam svarbi, ir pabrėžė: „Iš dviejų pilietybių, kurias turiu, labiau didžiuojuosi lietuviškąja.“

Po diskusijos T. Venclova sulaukė gausybės sveikinimų iš susirinkusiųjų, stalą nuklojo gėlės, o šalia nusidriekė didžiulė eilė kūrybos gerbėjų, norinčių gauti autografą – renginio metu buvo galima įsigyti ką tik lietuviškai išleistą knygą „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“, kuri buvo rašoma šešerius metus.

Kristina PETRAUSKAITĖ

 


 

 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode