Reklama 2

Dirigentas Martynas Staškus: „Laimingas tas žmogus, kuris patiria tikrą meilės jausmą“

Įdomus, atviras interviu su Lietuvos operos profesionalu, Lietuvos klasikinės muzikos žvaigžde Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro dirigentu Martynu Staškumi ir italų tenoru bei meno vadovu Donato Ravini apie italų klasikinę muziką, meilę moteriai ir muziko profesijas.

Susitikę vieno renginio metu Lietuvoje italas klasiką dainuojantis tenoras Donato Ravini ir Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentas Martynas Staškus iš karto rado bendrą kalbą – muziką. Itališkai prakalbinusį Donato, Martynas jam paliko šilto, atviro, pagarbaus kitam ir kitokiam, muzikai atsidavusio žmogaus įspūdį. Bendravimas tęsėsi – gerbiamas dirigentas rekomenduodavo koncertus su partnere organizuojančiam italui vienus geriausių Lietuvos atlikėjų. Šių metų pabaigoje Mažeikiuose M. Staškus kartu su kameriniu orkestru akompanuos tenorui italų klasikinės muzikos koncerte „Meilės sapnas“, kuris vyks iš karto po šv. Kalėdų - gruodžio 27 d.

Donato, kaip gimė koncerto idėja? Kodėl pasirinkai tokią gražią meilės temą?

D. Ravini: Meilės tema yra viena pagrindinių temų klasikinėse itališkose dainose, šias dainas aš dainuoju jau daugelį metų. Pradėjau dainuoti žinomo italų kompozitoriaus F.P. Tosti romansus, kuris ypač mėgo šią temą ir savo dainose išreiškė susižavėjimą moters grožiu, taip pat itališku gamtovaizdžiu bei tiesiog grožiu, atsispindinčiu daugelyje Italijos gyvenimo sričių – mene, gamtoje, miestuose ir architektūroje. Taigi, rinkdamasis meilės temą koncertams siekiu skleisti grožio kaip gėrio idėją ir suteikti klausytojams daugiau teigiamų emocijų.

Kuo skiriasi klasikinė muzika nuo populiariosios? Ar reikia specialaus pasiruošimo ir žinių, kaip klausytis klasikinę muziką?

M. Staškus: Populiarioji muzika yra tautos muzika, pats populiariosios muzikos terminas kilęs iš itališko žodžio popolo (liaudis). Tai muzika, perduodama iš lūpų į lūpas. Neapolietiškos dainos, kurias atliksime šiame Kalėdiniame koncerte, yra žinomos ir mūsų šalyje, jos dainuojamos ir įtraukiamos į koncertų repertuarus. Kartais mes nežinome, kas yra šių dainų autoriai, galvojame, jog tai italų liaudies dainos. Nežinome, tarkim, kad jas sukūrė Tosti ar koks kitas italų kompozitorius. Tai ir yra populiarioji muzika. Tačiau reikia įvertinti, kaip atlikti tokią muziką. Tik siekiant geriausio atlikimogalima perteikti šių dainų grožį.

D. Ravini: Yra skirtumas, bet taip pat ir sąveika. Klasikinės neapolietiškos muzikos mokykloje visada yra tiesioginė sąveika su populiariąja muzika. Tarkim šių laikų klasikinės muzikos kompozitorius neapolietis Roberto De Simone parašė operą „Katė pelenė“ („La gatta cenerentola“), naudodamas neapolietišką dialektą. Jo operos statomos viename žymiausių pasaulio„San Carlo“ operos teatrų Neapolyje, o dainininkai dainuoja neapolietišku („liaudies“) dialektu. Tai tiesioginė sąsaja tarp klasikinės ir populiariosios muzikos. Klasikinę muziką taip pat populiarina populiariosios muzikos dainininkai, įtraukdami šias dainas į savo repertuarus.

Mano nuomone, tikrai nereikia jokio pasiruošimo, kad išmoktume klausytis klasikinę muziką. Grožis ateina pas bet ką. Tačiau pridurčiau, kad turime šviesti jaunus žmones jau mokyklose. Vaikai turėtų gauti klasikinės muzikos žinias, kad būtų pasiruošę eiti į operos teatrus, muzikos spektaklius, klasikinės muzikos koncertus ir mokėtų vertinti klasikinės muzikos grožį bei naudą.

Ačiū tau, kad pristatai ir supažindini mus Lietuvojesu klasikinėmis itališkomis ir neapolietiškomis dainomis!

D. Ravini: Man tai tikras malonumas ir didelė garbė dainuoti su tokiu didžiu orkestro dirigentu kaip Martynas Staškus.

Martynai, jūs kaip dirigentas, pasakykite, kuo pasižymi ši italų klasikinė muzika – kompozitoriaus Tosti ir kitų kompozitorių, kurių kūrinius atliksite šiame koncerte, kaip V. Bellini, E.De Curtis ir kitų dainos? Kaip jūs tai atskleisite?

M. Staškus: Atliekant šią muziką, reikia būti išstudijavus italų vokalinę muziką, kuri turi labai senas tradicijas. Juk ne veltui austrų, vokiečių kompozitoriai, kuriuos mes dieviname, visi, kurie kūrė operas, rašė italų kalba. Pasaulis vystėsi, vystėsi ir muzikos kultūra, tačiau visuomet ji vystėsi remdamasi senosiomis italų muzikos tradicijomis. Šios tradicijos perduodamos visoms tautoms. Italų dainavimo kultūra yra išties išskirtinė. Man ji artima ir aš ją mėgstu.

Mes, lietuviai, taip pat laikome save daininga tauta, turime gilias populiariosios muzikos tradicijas. Šios neapolietiškos dainos yra kaip liaudies dainos. Jų melodika mums labai priimtina – kartais ji liūdna ir melancholiška kaip V.Bellini „Langai, kurie švietė“, kartais ritminga, primenanti linksmą lietuvišką polką kaip F.P. Tosti „Marechiare“ (Marechiare yra mažas kaimelis netoli Neapolio). Mums, muzikantams, reikia įveikti tik itališką temperamentą, nes esame šiaurietiško, santūresnio temperamento tauta. Tačiau mums ši užduotis nėra sudėtinga, nes nuolat esame prie itališkos operos – prie didžiųjų italų kaip Puccini, Bellini, Verdi.

Kai diriguojate dideliam orkestrui – ar pažįstate visus orkestro muzikantus? Ar prisimenate jų vardus?

M. Staškus: Stengiuosi pažinti, bet vardų neįsimenu. Žmonių orkestre yra daug, orkestrai keičiasi, todėl būtų neįmanoma visų prisiminti. Tačiau Lietuva nėra tokia didelė, kad nepažinočiau vieno ar kito muzikanto. Dirbu ir užsienyje, dirbau su Triesteoperos teatro orkestru, tai jų nepažinojau, nemokėjau nė gerai itališkai. Tuomet naudoju tą pačią kalbą, kuria bendrauju ir su Donato – muzikos. Kaip pasakė vienas muzikantas – dirigentui užtenka tik užsimoti batuta ar pasisveikinti, ir muzikantai supranta, ar bus kontaktas, ar ne.

Donato, iš kur semiesi minčių, kaip perteikti įsimylėjusio vyro jausmus?

D. Ravini:Iš mano asmeninių išgyvenimų, jausmų ir mano gyvenimo. Ne tik iš man brangių žmonių meilės jausmo, bet taip pat iš meilės muzikai, meilės menui ir grožiui. Kai mąstau apie grožį, mąstau apie didžiuosius italų meistrus iš renesanso laikotarpio, kurie paliko nemirtingus meno kūrinius ir meno tradicijas pasauliui, tokius kaip Michelangelo, Leonardo, Raffaello, Caravaggio, Bernini.

Ką jums reiškia mylėti moterį?

M. Staškus: Man meilėyraplatisavoka. Gyvenime, mano nuomone, laimingas yra tas žmogus, kuris patiria ne įsimylėjimą, bet tikrą meilės jausmą.

D. Ravini: Mylėti moterį man reiškia „duoti“, „dovanoti“ save visiškai, tai išreiškia ir mano vardas (it. donare – duoti, dovanoti).

Ką jums, vyrams, reiškia moters meilė?

D. Ravini:Pirmiausia, man tai reiškia didelė energija, energija, kuri įkvepia ir kurti. Bet ne vien tik tai.

M. Staškus: Aš pridurčiau, kad man moters meilė yra paslaptis: jei ta paslaptis išlieka, tai išlieka ir meilė.

Daugiau nebemyliu tavęs“, „nepamiršk manęs“, „nors tu būsi su kitu, apie tave galvosiu“ – tai žodžiai iš koncerto „Meilės sapnas“ dainų. Ar meilė yra pasirinkimas ar jausmas, kuris praeina? Kodėl daugelyje itališkų klasikinių dainų vyrauja išdavystės, pavydo, liūdesio jausmai šalia gražaus meilės jausmo?

M. Staškus: Per netektį atsiranda meilės vertinimas. Jos gedėjimas rodo, kokia ji yra svarbi žmogui, kaip stipriai paveikia jį, netekus mylimosios ar mylimojo. Jeigu nebūtų tikros meilės, tai ir nebūtų tokių dainų. Visos dainos yra iš žmogaus gyvenimo. Bet kokie išsiskyrimai ir netektys tik paryškina meilės svarbą ir prasmę.

D. Ravini:Tikras menas yra kaip gyvenimas – gyvas. Visos emocijos, kurias patiriame gyvenime, randame ir dainose.

Dirigento profesija, atrodo, labai vyriška. Ar šeimoje jūs taip pat dirigentas?

M. Staškus: Yramoterų, kuriosimasišiodarboirpuikiaivadovaujaorkestrui. Aš pats turiumokiniųmerginų, kurios, tikiu, buspuikiosorkestrodirigentės. Dirigavimas - tainėravienmosavimasbatuta, šiojeprofesijojelabaisvarbiteisingamąstysena. Na, o namuoseašnesudirigentas.

Kokias savybes turi turėti dirigentas?

M. Staškus: Visųpirma, turibūtivalingasžmogus, gerasorkestroorganizatorius, būtiišprusęsmuzikosprasme, daugstudijuoti, daugmokytis, ir ne vienapiemeną. Kalbuapiebendrąišprusimą, skoniolavinimą. Dirigentasturimokėtibendrautisumuzikantaisiratlikėjaisbetarpiškai. Šiuoatvejutokįkontaktąkuriuirsu Donato. Orkestrasirdirigentasyraakompanuojantys Donato, o Donato turiatskleistitai,kąjis nori padainuoti, kąjisnori perteiktiklausytojams. Mansvarbu, kadjisnesirūpintųtuo, kas jam grojairakompanuoja, kadmesnebūtumekliūtis. Dirigentoužduotisyrataipsutelktimuzikantus, taipjuosapjungti, kadryškiausiasbūtųsolistas. Svarbuperteiktiklausytojuimuzikątaip, kadjissuprastų, pagautųmuzikosirsolistoemocijas.

Iki kiek metų dirigentas gali diriguoti orkestrui?

M. Staškus: Sako, kad dirigentai gyvena ilgiausiai. Diriguoti gali tol, kol gali mąstyti ir būti fiziškai stiprus, nes fizinių jėgų šiame darbe taip pat labai reikia.

Ar dirigentas irgi spektaklio aktorius?

M. Staškus: Neneigčiaušito, bet nesudominuojantisspektaklyje. Labaiblogai, kai dirigentaitampadominuojantys. Ašnesu „už“ diktatūrą. Dirbdamassuorkestruiratlikėjais, ašskatinujųkūrybiškumą. Tarkimruošdamasisšiamkoncertui „Meilėssapnas“, įsiklausau į Donato siūlomąinterpreteciją, nesašneatsinešusavoparuoštosvizijosirnesakau „tiktaipir ne kitaip“. Ašesu „už“ demokratijąmuzikoje.

Kokia jūsų, kaip dirigento, prasmė?

M. Staškus: Per muzikantus peteikti vieną ar kitą muzikinio kūrinio emociją, įsisiurbti, įsilieti į publiką. Mano prasmė - kad būtume išgirsti publikos, kad mūsų klausytų ir norėtų klausyti.

Dainininko profesija, atrodo, pilna pagundų. Dainuoji su dailiomis partnerėmis meilės duetus. Ar esi kada nors įsimylėjęs savo scenos partnerę?

D. Ravini: Aš dainavau su įvairiomis scenos partnerėmis, bet niekada jų nebuvau įsimylėjęs – meilė baigiasi, kai palieku sceną. Buvau Rodolfo ir scenoje buvau „įsimylėjęs“ Mimi. Bet kai nebesu Rodolfo, tampu Donato. Arba galiu būti Mantovos kunigaikštis, kuris įsimyli Džildą. Scena baigiasi, baigiasi ir jausmai scenos partnerei, kuri taip pat įkūnija personažą.

Kokias savybes turi turėti klasikinės muzikos, operos dainininkas?

D. Ravini: Turi labai mylėti šį meną, pasišvęsti ir net aukotis. Todėl, kad šis menas reikalauja pastovios praktikos. Net gi kai nėra galimybės dainuoti svarbiuose koncertuose publikai, reikia nuolat repetuoti ir mokytis, nes pats dainavimas turi terapinį poveikį. Reikia nuolat būti pasiruošusiam ir praktikuotis, kad išlaikytum aukštą atlikimo lygį. Kaip sakė Giacomo Puccini, „kuo daugiau kraujo duoti menui, tuo daugiau tau sugrįžta iš meno“ ar kaip sakė žymus norvegų dailininkas E. Munch, „Menas yra kraujas širdžiai“.

Iki kokio amžiaustu gali dainuoti?

D. Ravini: Turėjau nepaprastą galimybę mokytis ir dainuoti kartu su mano dainavimo mokytoju, mano draugu Lino Puglisi, žymiu Italijos baritonu, dainavusiu teatre „La Scala“ ir kituose didžiuosiuose pasaulio operos teatruose. Kai kartu įrašinėjome dainas, jis buvo aštuoniasdešimt metų. Turėjo ypatingą dainavimo techniką, nuostabiausią balsą, nepaprastą charizmą ir artistiškumą, dainavo baritono ir tenoro partijas. Jis vienas iš pavyzdžių, kaip ilgai galima dainuoti. Vėliau, atvykęs į Lietuvą, girdėjau dainuojant Noreiką, kuris taip pat dainuoja, nors jam jau daugiau nei 80 metų. Taigi – klasikiniam dainavimui nėra ribų. Norėčiau dainuoti iki devyniasdešimties.

Kokia tavo, kaip dainininko, prasmė?

D. Ravini: Ieškoti mano prasmės, kuriant grožį. Ne tik dainuojant, bet taip pat kuriant koncertų programas. Man svarbu nuolat tobulėti kaip dainininkui. Vertinu šią nuostabią galimybę muzikuoti ir kurti kartu su dirigentu Martynu Staškumi, nes tai puiki proga mokytis ir tobulėti. Mano prasmė – kurti meną kartu su kitais menininkais, kartu su kitais žmonėmis.

Kaip publiką veikia klasikinė muzika? Kokią energiją skleidžia?

D. Ravini: Menas – tai yra grožis, o grožis veikia žmonių sielas. Muzika yra labiausiai tiesioginė meno kalba, kuri turi galią be jokių tarpininkų pasiekti mūsų pasąmonę. Muzika – tai vertingas maistas sielai, vienas svarbiausių dalykų žmogui kasdieniame jo gyvenime.

Koncertas šventiniu Kalėdų laikotarpiu. Kas jums yra šv. Kalėdos?

M. Staškus:Tai gražus šventinis laikotarpis. O muzikantai, atlikėjai šią šventę turi papildyti ir kurti šventinę nuotaiką. Šio koncerto programoje yra labai gražios dainos, ir mes su malonumu jas atliksime pakylėta Kalėdų dvasia.

D. Ravini: Šv. Kalėdos – tai Jėzaus Kristaus gimimo diena, tai svarbi diena milijardams žmonių visame pasaulyje, taip pat šventė vaikams, šeimos šventė, džiaugsmo diena. Meilės, neapolietiškų linksmų ir džiaugsmingų dainų koncertasyra puiki dovana, kurią mes dovanojame publikai. Neabejotinai, tai nuostabi šventė visiems.

Jūsų palinkėjimai jūsų mylimoms moterims.

D. Ravini: Daug laimės ir ilgo gyvenimo kartu.

M. Staškus: Aš linkiu jai šviesos ir tikėjimo.

Šventinis koncertas „Meilės sapnas“ su italų tenoru Donato Ravini ir orkestro dirigentu Martynu Staškumi bei kameriniu orkestru vyks gruodžio 27 d. Mažeikių kultūros centro didžiojoje salėje. Programoje - klasikinės itališkos meilės dainos ir neapolietiški romansai. Aranžuotes orkestrui sukūrė žinomas Lietuvos kompozitorius maestro Arvydas Malcys.Nuostabų šventinį koncertą miestiečiams dovanoja Mažeikiųmiesto savivaldybė. Bilietus į koncertą galima įsigyti internetu www.ticketmarket.lt ir Mažeikių kultūros centre. Klasikos koncerto kūrėjai ir organizatoriai – Vigailė Karpavičiūtė ir Donato Ravini.

Vigailė KARPAVIČIŪTĖ

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode