Reklama 1

Paskirstyta likusi leidžiamų sumedžioti vilkų limito dalis

Aplinkos ministerija skelbia, kad medžiotojai išnaudojo praėjusį rudenį paskirstytą vilkų sumedžiojimo kvotos dalį, todėl paskirstyta ir likusi kvotos dalis.

Ministerijos pranešime teigiama, kad maksimaliai per šį žiemos sezoną buvo leista sumedžioti 110 vilkų. Šiuo metu sumedžiota daugiau nei 60 vilkų – skaičius viršytas, nes kai kurie medžiotojų būreliai vėlavo pateikti pranešimus apie sumedžiojimą.

Vartotojai greičiau ir paprasčiau prisijungs prie elektros ir gamtinių dujų skirstomųjų tinklų

Sausio 1 d. įsigaliojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno pasirašyti įsakymai, kuriais supaprastinamos sąlygos vartotojams, prijungiantiems savo elektros ir gamtinių dujų įrenginius prie tinklų. Atsisakius perteklinių pažymų bei procedūrų, vartotojai taupys laiką ir pinigus, prijungdami įrenginius prie tinklų.

Šimtmečius Lietuvoje gyvenantiems paukščiams pranašaujama liūdna ateitis

 

Miškų kirtimas, pelkių sausinimas, šalutinis miško naudojimas, per daug intensyvi rekreacija – tik dalis priežasčių, dėl kurių nepaprastai svarbūs istoriškai kurtiniai Lietuvoje nyksta, teigia dr. Rytis Zizas. Anot jo, naujausiais skaičiavimais Dzūkijos ir Aukštaitijos miškuose gyvena beveik 3 šimtai patinų. Šis skaičius žymiai mažesnis nei, pavyzdžiui, Latvijoje, kurioje kurtinių patinų skaičius siekia apie 2 tūkstančius.

Kokie gyvūnai ir augalai Lietuvoje laikomi invaziniais?

 

Mūsų planeta yra išskirtinė, nes joje – ypatingos sąlygos gyvybės egzistavimui. Kiekviename Žemės kampelyje jos yra nevienodos, todėl atsiranda galimybė egzistuoti skirtingoms rūšims, kurių įvairovė yra labai didelė. Visi gyvi organizmai užima tam tikrą vietą ekosistemoje. Rūšys yra tobulai prisitaikiusios prie aplinkos ir užima savo ekologinę nišą.

Žiemos atradimai: aptiktas retas grybas

Praėjusį savaitgalį Neries regioniniame parke buvo aptiktas į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas raukšlius kopūstgalvis. Šį jau sušalusį retą grybą rado žygeivis kairiajame Neries krante, netoli Paneriškių regyklos. Tai ketvirtoji raukšliaus kopūstgalvio radavietė šiame regioniniame parke. Iš viso Lietuvoje žinoma tik apie 30 jo radaviečių.

Raukšliai kopūstgalviai, primenantys žiedinį kopūstą arba koralą su tankiomis garbanotomis šakutėmis, auga storų pušų kamienų pamatinėje dalyje ar šalia kamienų, ant negyvų ir mirštančių šakų. Taip pat gali išaugti ir šalia stambių pušų kelmų. Pagrindinė grėsmė šiai grybų rūšiai – senų pušynų kirtimas.

Vėl saugosime rudąjį lokį - šis gyvūnas sugrįžo į Lietuvos raudonąja knygą

 

Šiuo metu dar galiojantis Lietuvos saugomų rūšių sąrašas, dar vadinamas Lietuvos raudonąja knyga, greitai, jau nuo 2019 metų pradžios, bus pakeistas nauju. Į jį liko neįtrauktų šiuo metu vis dar saugomų rūšių, tačiau, kita vertus, sąrašą papildė nauji organizmai. Remiantis naujuoju sąrašu, nuo kitų metų saugosime ir rudąjį lokį, kuris iki šiolei buvo pripažintas kaip išnykusios rūšies atstovas. Kokie dar pakeitimai laukia naujojoje Raudonojoje knygoje?

Gamtininkai užsimena apie į Lietuvą grįžtančius lokius

 

Šiuo metu dar galiojantis Lietuvos saugomų rūšių sąrašas, dar vadinamas Lietuvos raudonąja knyga, greitai, jau nuo 2019 metų pradžios, bus pakeistas nauju. Į jį liko neįtrauktų šiuo metu vis dar saugomų rūšių, tačiau, kita vertus, sąrašą papildė nauji organizmai. Remiantis naujuoju sąrašu, nuo kitų metų saugosime ir rudąjį lokį, kuris iki šiolei buvo pripažintas kaip išnykusios rūšies atstovas. Kokie dar pakeitimai laukia naujojoje Raudonojoje knygoje? 

Popieriaus ateitis. Ar egzistuoja plastmasės alternatyva?

 

Visame pasaulyje tiriami ir diegiami nauji celiuliozės gavimo ne tik iš medienos, bet ir, pavyzdžiui, iš žolių, būdai.

Nerimaudama dėl plastiko gausėjimo tiek sausumoje, tiek ir vandenynuose, ES nusprendė nuo 2021 metų uždrausti naudoti vienkartinius plastikinius stalo įrankius, vatos lazdeles, šiaudelius ir kavos maišymo juosteles. Draudimas atveria milžiniškas galimybes visų šių daiktų gaminimui iš augalinių žaliavų.

Kokia bus Lietuvos kaimo plėtra po 2020 m.

Konkurencingi, didelę pridėtinę vertę kuriantys, tvarūs ūkiai ir gyvybingi regionai, – tokia pagrindinė vizija numatyta naujame Lietuvos kaimo plėtros ir žemės ūkio politikos Baltosios knygos projekte.

Žemės ūkio ministerija kviečia socialinius partnerius ir suinteresuotas grupes susipažinti su šiuo projektu, ir teikti savo pasiūlymus.

Lietuva pasisako už paprastesnį ES paramos administravimą

Administracinę naštą didinantys Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2020 m. pasiūlymai ir siaurėjantis augalų apsaugos priemonių pasirinkimas.

Šie du klausimai buvo svarbiausi Lietuvai šią savaitę Briuselyje įvykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, kurioje dalyvavo ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Gyventojams – nemokami eglišakiai augalams dengti

Du ateinančius lapkričio penktadienius – 23 d. ir 30 d. – nuo 8 val. iki 15 val. visoje šalyje prie Valstybinių miškų urėdijos (VMU) girininkijų administracinių pastatų gyventojams, ketinantiems augalus nuo žiemos šalčių apsaugoti eglių šakomis, jos bus dalijamos nemokamai. Iš viso Lietuvoje yra 337 girininkijos. Informaciją, kur įsikūrusi artimiausia girininkija, galima rasti VMU svetainėje arba sužinoti paskambinus į VMU regioninius padalinius.

Elektroniniai aukcionai – apynasris galimiems piktnaudžiavimams medžioklės plotais

Jau nuo gruodžio mėnesio keisis konkursų leidimams naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gauti organizavimo tvarka – jie bus rengiami viešo elektroninio aukciono būdu. Ši nauja tvarka leis užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, apie kurių riziką organizuojant ankstesnius konkursus, kai didžiausios kainos pasiūlymai buvo teikiami popierine forma, buvo perspėjusios su korupcija kovojančios specialiosios tarnybos.

 

„Žengiame didžiulį žingsnį procesui skaidrinti. Nuo šiol dalyviai į aukcioną registruosis nuotoliniu būdu ir specialioje interneto svetainėje realiu laiku varžysis siūlydami aukščiausią kainą, t. y. teiks pasiūlymą sumokėti vienkartinę savanorišką įmoką į Aplinkos apsaugos rėmimo programą. Taigi nebebus vietos galimiems kabinetiniams susitarimams tarp konkurso dalyvių“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Aukciono metu interneto svetainėje bus rodoma didžiausia tuo metu pasiūlyta kaina. Joje bus matomas ir kiekvienas aukciono dalyvių pateiktas pasiūlymas. Pasibaigus aukcionui bus paskelbta, už kokią kainą laimėtojui bus suteikta teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

VĮ Valstybinių miškų urėdija, šiuo metu vertinanti profesionaliai medžioklei plėtoti skirtų medžioklės plotų naudojimo ilgalaikį tikslingumą, nuspręs, kurių iš šių plotų atsisakyti kaip nebetikslingų. Dėl teisės naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tokiuose plotuose ir bus varžomasi aukcionuose.

Numatoma, kad aukcionai bus organizuojami Registrų centro valdomoje internetinėje platformoje www.evarzytynes.lt. Dabar Aplinkos apsaugos departamentas su Registrų centru derina sutarties aukcionams skelbti šioje platformoje sąlygas.

Ryšių su visuomene skyrius

Aplinkos ministerijos informacija

Informacija apie vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas

2018 m. spalio mėnesį vidutinė natūralaus (4,36 proc. riebumo ir 3,56 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 307,3 Eur už t. Spalio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 9,3 proc., palyginti su rugsėjo mėn. (š. m. rugsėjį pieno supirkimo kaina buvo 281,2 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina š. m. spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, padidėjo 2,0 proc. ir buvo 232,7 Eur už t.

Energetikos ministras: per ateinančius trejus ketverius atsivers naujos galimybės bendradarbiavimui dujų rinkoje

Lapkričio 6 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dalyvavo regioninei dujų rinkai skirtame forume, kuriame aptartos Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo perspektyvos. Sveikinimo kalboje ministras pažymėjo, kad baigus įgyvendinti didžiuosius dujų infrastruktūros projektus, tokius kaip dujotiekių jungtis GIPL, atsivers naujos galimybės bendradarbiauti.

Nuo šiandien nebegalima gaudyti šamų

 

Nuo lapkričio 1 d., iki balandžio 1 d. pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimus draudžiama gaudyti šamus. Ši nuostata padeda aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams veiksmingiau kovoti su pažeidėjais, neleistinais žvejybos būdais gaudančiais šamus.

Puošmenų varžytuvės kapinėse baigiasi atliekų antplūdžiu

 

Artėjant Visų šventųjų dienai, aplinkosaugininkai kviečia gyventojus laikytis tradicijos santūriai pagerbti mirusiųjų atminimą – uždegant vieną žvakę, o ne dešimtis, padedant kuklią rudens puokštę, o ne glėbius plastmasinių gėlių. Deja, paprastai puošmenų varžytuvės kapinėse po Vėlinių baigiasi atliekų antplūdžiu.

Lietuvos statybų sektorius – tarp pasaulio elito

 

Vakar paskelbtame Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2019“ verslo sąlygų palankumo indekse Lietuva užėmė 14 vietą tarp 190 valstybių, tai yra dviem pozicijomis aukščiau nei metais anksčiau (16). Statybos leidimų gavimo indekse mūsų šalis pakilo aukščiausiai – į 7 vietą pasaulyje bei 2 vietą Europos Sąjungoje.

Vyriausybė spręs, ar leisti daliai ūkininkų gaminti alkoholį

 

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti kaimo turizmu užsiimantiems ūkininkams gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus. Ūkio ministerija ragina iniciatyvai nepritarti. 

Seimo nariai „tvarkiečiai“ Remigijus Žemaitaitis ir Vytautas Kamblevičius siūlo leisti ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, kurie teikia kaimo turizmo paslaugas ir turi tradicinių amatininkų sertifikatus, per metus pagaminti ir parduoti iki 1 tūkst. litrų iki 65 laipsnių stiprumo alkoholio. 

Energetikos ministras: SGD terminalai kuria ir strateginę, ir ekonominę naudą

 

Šiandien (spalio 22 d.) energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dalyvavo energetiniam saugumui skirtoje konferencijoje Zagrebe. Dvišaliame susitikime su Kroatijos Prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič kalbėta apie abiem šalims rūpimus energetinio saugumo klausimus ir ypač SGD terminalų svarbą stiprinant valstybių energetinį savarankiškumą ir konkurencingumą.

Batonas gulbėms – meškos paslauga

 

Paukščių migracijos laikas jau artėja prie pabaigos, tačiau nemažai sparnuočių nė nesiruošia išskristi žiemoti į šiltesnius kraštus. Kai kurie iš jų ir pasiliks Lietuvoje, kentės, jeigu stos šalčiai. Ir dėl to labiausiai kalti yra žmonės –  lesindami visą vasarą vandens paukščius batonu, duona, kruopomis, jie pripratina juos prie „gero gyvenimo“. Lengvai gaunamas lesalas tampa priklausomybe, gulbių šeimos ir ančių pulkai plaukia į žmonių lankymosi vietas.

Neries regioniniame parke – itin retas augalas

 

Neries regioninio parko Elniakampio kraštovaizdžio draustinyje aptikta pirmoji šiame parke ir trečioji visoje šalyje itin reto augalo – žaliosios kalnarūtės (Asplenium viride) – radavietė.

Šis daugiametis žolinis augalas Lietuvoje pirmą kartą buvo rastas tik 1997 m., o į Raudonąją knygą įrašytas 2000-aisiais.

Powered by BaltiCode