Reklama 2

Gelbėkime lietuviškas orchidėjas

Turbūt ne kiekvienas žino, kad Lietuvoje orchidėjos  auga ne tik prekybos centrų ir gėlių parduotuvių lentynose, bet ir pievose bei pelkėse. Lietuvoje žydi apie 30 skirtingų orchidėjų rūšių, kurių beveik visos yra retos ir saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Išsaugokime meldines nendrinukes – rečiausias Europos giesmininkes

Turbūt nedažnas esame girdėjęs apie meldinę nendrinukę – sparčiai nykstantį žvirblinių šeimos paukštelį, kuriuo didžiuotis begali vos kelios šalys. Per pastarąjį šimtmetį išnyko net 95 proc. šios rūšies populiacijos. Lietuva yra viena šalių, kur šie paukščiai išliko. Šiandien mes dar galime savo laukuose išvystį meldines nendrinukes, tačiau kaip ilgai tai galėsime daryti priklausys tik nuo mūsų.

Kviečiame tradicinius amatininkus teikti paraiškas

Žemės ūkio ministerija kviečia tradicinius amatininkus teikti paraiškas gauti valstybės paramą renginiams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jau nuo balandžio 3 d. tradiciniai amatininkai gali kreiptis dėl „Kaziuko mugės 2017“ Vilniuje, „Kazimiero mugės 2017“ Kaune,   Lietuvos tautinio paveldo gaminių pristatymo Kinijoje,  17-osios metinės Pasaulio sodų mugės, kuri vyks Tokijuje ar Tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ išlaidų finansavimo.

Interesantus priims visa Žemės ūkio ministerijos vadovybė

Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) keičiasi piliečių ir kitų asmenų priėmimo tvarka. Iki šiol interesantai galėjo kreiptis į ŽŪM Dokumentų valdymo ir interesantų priėmimo skyrių ir asmeniškai į žemės ūkio ministrą. Dabar turinčius rūpesčių žmones priims ne tik ministras, bet ir žemės ūkio viceministrai bei ministerijos kancleris pagal savo kompetencijos sritis.

20 metų veiklos – pagalba, kai jos reikia

Šiais metais Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) mini veiklos 20-metį. 1997 m. įkurta finansų institucija jau du dešimtmečius siekia padėti ūkio subjektams, neturintiems pakankamai įkeičiamo turto, finansinių išteklių, kurti ir plėtoti verslą kaimo vietovėse, modernizuoti ūkius bei įmones. Teikiamos kreditų bei lizingo garantijos, palūkanų ir garantinių įmokų kompensavimas sudaro palankias skolinimosi sąlygas, skatina ekonominę žemės ūkio sektoriaus plėtrą, tradicinių bei alternatyvių verslų kūrimą kaimo vietovėse.

Patraukliausias modelis – iš sodo tiesiai ant stalo

Dažnas mūsų pasakys, kad skaniausios daržovės yra tik ką nuskintos lysvėje, deja, tik nedaugelis galime sau leisti basomis per žolę iš virtuvės nueiti į sodą pasiskinti produktų vakarienei. Nenuostabu, kad miestiečiams norint mėgautis šviežiais žalumynais, vaisiais ir daržovėmis, jau keletą metų kaip grybai po lietaus randasi ir auga ūkininkų turgeliai. Priešingai nei parduotuvėse, čia produktai pirkėjus pasiekia be daugelio tarpininkų, supirkėjų ir perdirbėjų, yra aukštos kokybės, o dažnai ir pigesni.

Galimybės vietos veiklos grupių bendradarbiavimui

Informuojame, kad nuo balandžio 3 d. pradedama įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės ,,LEADER“ veiklos sritis „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“. Paramos gali kreiptis kaimo arba dvisektorės vietos veiklos grupės (VVG), kurios įgyvendina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patvirtintas vietos plėtros strategijas.

Naujos eksporto rinkos – atvertos durys lietuviškos mėsos ir pieno gaminiams Alžyre

 Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos ambasada Varšuvoje savo 2017 m. kovo 24 d. notoje informuoja Užsienio reikalų ministeriją apie atsiveriančias galimybes Lietuvos gamintojams į Alžyrą eksportuoti mėsos ir pieno produktus. Aktyvių Lietuvos diplomatų ir kompetentingų institucijų dėka per dvejus su puse metų pavyko gauti mėsos eksporto ir per dvejus metus - pieno eksporto į Alžyrą leidimus. Pažadą, kad jie artimiausiu metu bus suteikti, Lietuvos ambasadorius Alžyrui Gediminas Varvuolis parsivežė šių metų vasario mėnesį, įteikęs skiriamuosius raštus.

Kiaušinių mėgėjams rūpi ir vištų laikymo sąlygos

Kiekvienas yra stabtelėjęs parduotuvėje prie kiaušinių lentynos negalėdamas išsirinkti, tačiau retas kuris yra lankęsis tikrame paukštyne, kad įvertintų, kaip atsiranda mėgstamas produktas. Tiesa, sužinoti daugiau galima vos pravėrus kiaušinių dėžutę: privaloma skelbti ne tik galiojimo laiką, kiaušinių dydį ir kilmės šalį, bet ir vištų laikymo sąlygas. Būtent laikymo sąlygos, prekybininkų teigimu, yra vis svarbesnis veiksnys pirkėjų pasirinkimui. Savo ruožtu maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai akcentuoja, jog visi parduotuvėse atsirandantys kiaušiniai yra kokybiški, tačiau priklausomai nuo vištų laikymo sąlygų, kinta ir kiaušinių maistingumas.

Ūkiuose mažesnis antibiotikų naudojimas – misija įmanoma

Visuomenėje vis dažniau kalbant apie antibiotikų vartojimo mažinimą gyvulininkystės ūkiuose, ūkininkams kyla klausimas – kuo juos pakeisti? Gavę finansinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), VšĮ Marijampolės kolegijos dėstytojai padėjo ūkininkams atsakyti į šį klausimą: suorganizavo dvylika skirtingų mokymų ir lauko dienų, trijuose ūkiuose atliko bandymus, kurių metu ūkininkai galėjo įsitikinti praktine mokymų nauda. Pasak kolegijos atstovų, gautas žinias ūkininkai sėkmingai taiko savo ūkiuose, o kolegija jau pateikė paraišką ir dėl antro parodomųjų bandymų projekto įgyvendinimo.

Lietuvos pieno ūkiai pralaimi kaimynams

Baltijos šalyse Lietuvai tenka didžiausia pieno rinkos dalis – mūsų šalis perdirba 60 proc. ir superka beveik pusę viso regiono ūkiuose pagaminamo pieno. Tačiau statistika liudija, kad šios dvi svarbiausios pienininkystės grandys eina skirtingais keliais – Lietuvos pieno perdirbimo pramonės dalis Baltijos rinkoje didėja, o iš šalies ūkininkų superkamo pieno rinka kasmet traukiasi. 

Apie pasėlių deklaravimo taisykles – paprastai

Artėjantis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas tiek ūkininkams, tiek savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojams kelia nemažai nerimo ir klausimų, tad Žemės ūkio ministerija organizavo  seminarų ciklą „Tiesioginių išmokų naujovės 2017 m.“, skirtą jų nežinomybei bei dvejonėms išsklaidyti.

Sertifikuotas produktas – ūkininko sėkmės faktorius

Didžiuosiuose prekybos centruose matant lentynose nugulusius dailiai raudonus obuolius, dažnas pagalvoja, kad jie – tikrai ne vietiniai. Vis dėlto gražiai atrodančius, visą žiemą galinčius išbūti ir svarbiausia – natūralius, sveikus vaisius galima užauginti ir Lietuvoje, o tai padaryti padeda žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos. Vienas iš obelų sodą turinčių ūkininkų dalijasi savo patirties istorija ir teigia, kad prie jo sėkmės nemažai prisidėjo Europos Sąjungos (ES) finansinė parama, padėjusi įgyvendinti svajonę – kad sode nuskintais obuoliais skanautų darželinukai ir mokyklinukai.

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas – viena populiariausių

ES remiamos investicijos į žemės ūkio valdas buvo ir yra viena populiariausių bei svarbiausių tiek praėjusio, tiek šio programinio laikotarpio priemonių, padedančių kelti žemės ūkio konkurencingumą, gerinti valdų ekonominės veiklos rezultatus. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusi ŽŪM vadovybės ir socialinių partnerių diskusija dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos teikimo krypčių 2017 metams dar kartą  įrodė, kad ši priemonė – ypač aktuali.

Stiprinama mažų kiaulininkystės ūkių kontrolė

Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta laukinėje faunoje, todėl nemažėja rizika juo užsikrėsti ir kiaulėms. Įvertinti, ar mažose kiaulių laikymo vietose, kurių Lietuvoje užregistruotas 21 tūkst., užtikrinami biologinio saugumo reikalavimai, padės ir įgaliotieji veterinarijos gydytojai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir privačių veterinarijos gydytojų sudarytos sutartys suteiks jiems įgaliojimus atlikti patikras, konsultuoti ir fiksuoti pažeidimus. Pažymėtina, kad rinkti mokesčių ar taikyti sankcijų už pažeidimus įgaliotieji veterinarijos gydytojai negalės, tačiau apie tokius atvejus privalės pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Kompensacijos dėl sumažintų lėšų neranda pareiškėjų

Informuojame, kad iki gegužės 1 d. pratęsiamas terminas, kada pareiškėjai, pageidaujantys  gauti sumažintas nacionalines išmokas (papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už 2012 m. ir pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas už 2013 m.), gali kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), patikslindami bankų sąskaitų numerius.

Kur du stos – visada daugiau naudos

Nepaisant ne vienus metus trunkančių gražių kalbų apie kooperacijos svarbą ir plėtrą, situacija Lietuvoje iš esmės nesikeitė – ūkininkai kooperuotis neskubėjo, o įvairios iniciatyvos juos skatinti nusėsdavo stalčiuose. Kooperacija dažnam ūkininkui vis dar kelia nepasitikėjimą ir baimę, į konkurentą neretai žiūrima kaip į priešą, o ne į galimą partnerį. Taip pat stinga ir lyderių – žmonių, kurie idėja kooperuotis uždegtų aplinkinius ir juos sutelktų. O juk smulkiems bei vidutiniams ūkininkams, kuriems veikti rinkos sąlygomis tikrai nelengva, kooperacija atvertų visiškai naujas galimybes.

Sosnovskio barščiui naikinti – naujas metodas

Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Mokslininkai pasiūlė naują, veiksmingesnį, jų naikinimo metodą. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine augalininkystės tarnyba šiuo metu tikslina teisės aktus.

Ekologiškai ūkininkaujantiesiems – permainų metas

Praėjęs septynerių metų finansinis laikotarpis buvo dosnus ekologiškai ūkininkaujantiesiems – jų banko sąskaitas papildė beveik 166 mln. eurų ES paramos. Ekologinio ūkininkavimo plėtra yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veiklos prioritetų, tačiau, įvertinus finansines galimybes, 2017 m. naujos paraiškos išmokoms gauti nebebus priimamos. Ūkininkai kviečiami dalyvauti įgyvendinant kitas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones arba pasinaudoti valstybės biudžeto pagalba.

Europos Komisija kviečia šalies verslininkus pasinaudoti pagalba naujų rinkų paieškoms

Žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai raginami pasinaudoti Europos Komisijos (EK) pagalba savo produkcijos pardavimui ES ir už jos ribų skatinti bei naujų rinkų paieškoms. Kovo 16 d. Žemės ūkio ministerijoje specialiai surengtoje informacinėje dienoje naujausia informacija apie šios pagalbos priemones su Lietuvos maisto pramonės atstovais pasidalijo EK Išorinės komunikacijos ir pardavimų skatinimo politikos skyriaus vadovė Lene Naesager.

Laukus jau galima tręšti mėšlu ir srutomis

Nuo vakar šalyje jau leidžiama tręšti laukus mėšlu ir srutomis. Atsižvelgus į tai, kad meteorologinės sąlygos daugelyje šalies regionų yra palankios aktyviai augalų vegetacijai prasidėti, aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu šiemet skleisti laukuose mėšlą ir srutas galima nuo kovo 15 d. iki lapkričio 15 d. Pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus tai leidžiama daryti nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d.

Informacija apie vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas vasario mėn.

2017 m. vasario mėnesį vidutinė natūralaus (4,29 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 297,2 Eur už t. Per vasario mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 2 proc. (š. m. sausį ji buvo 303,2 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina š. m. vasario mėnesį, palyginti su sausiu, sumažėjo 1,3 proc. ir buvo 236,3 Eur už t.

Mažėja pieno supirkimo kainos

Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje vasario mėnesį smuktelėjo žemyn 2 proc. iki 297 eurų už toną - tai pirmas kainos sumažėjimas po septynių mėnesių augimo. Ekspertų vertinimu, pieno supirkimo kainos Lietuvoje turėtų dar mažėti - įtakos tam turės sezoniškumas bei eksporto rinkose pingantys pieno produktai, kuriais prekiaujama tarptautinėse biržoje. 

Tradiciniai amatų centrai kviečiami pasinaudoti parama

Tradiciniai amatų centrai šiandien traukia ne tik užsienio turistus, bet ir lietuvius, besirenkančius pažinti savo kraštą, jo istoriją bei tautinį paveldą.  Amatų centrai tampa vis populiaresni ir tarp moksleivių – daugėja edukacinių programų, kurių metu galima ne tik susipažinti su senosiomis tradicijomis, bet ir patiems išbandyti amatus: akmentašybą, vėlimą, verpimą ar žvakininkystę, pasiūla. Pagrįstai galime didžiuotis ir savo tautiniu paveldu, amatais, kurie yra įtraukti į UNESCO žmonijos nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą: sutartinėmis, dainų šventėmis ar kryždirbyste.

Powered by BaltiCode