Reklama 2

Kaip apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vabzdžių

 

Šiltuoju metų laiku naminius gyvulius intensyviai puola įvairūs vabzdžiai. Uodų, musių, sparvų, gylių, mašalų ar kitų vabzdžių antplūdis gyvūnams gali sukelti nerimą, baimę, sutrikdyti įprastinius virškinimo procesus, pasitaiko atvejų, kai gyvuliai dėl to nugaišta.

Neįprastas pavasaris ūkininkų neįbaugino

 

Dauguma Lietuvos ūkininkų ir rinkos ekspertų įsitikinę, kad niekas laukuose dar neprarasta, nors pavasarį pasėliams teko ir šalčio, ir sniego, ir šlapdribos, žemdirbiai ir specialistai sutaria - viltis šiemet užauginti gerą grūdinių kultūrų derlių Lietuvos laukuose neprarasta. Tokia ir daugumos „Lietuvos žinių“ kalbintų ūkininkų, ir jų partnerių verslininkų nuomonė.

Pasirašytas trišalis protokolas atveria duris šaldytos jautienos eksportui į Kiniją

 

Šaldytos jautienos eksportas į Kiniją tampa vis realesnis – šiandien žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, Maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika ir  Kinijos generalinės kokybės priežiūros, inspekcijos ir karantino administracijos (AQSIQ) viceministras Mei Kebao pasirašė trišalį protokolą dėl šaldytos jautienos reikalavimų eksportui.

VTEK analizė: urėdijose esama ir galimų nepotizmo, ir nedeklaravimo atvejų

 

Pusėje šalies miškų urėdijų egzistuoja 25 giminystės ryšių atvejai. Tačiau sąsajas su artimais

asmenimis, dirbančiais toje pačioje urėdijoje, privačių interesų deklaracijų prieduose papildomai

nurodo vos devyni urėdijų darbuotojai. Giminystės ryšių esama Anykščių, Biržų, Druskininkų,

Ignalinos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos mokomojoje, Kėdainių, Kuršėnų, Mažeikių,

Prienų, Radviliškio, Rokiškio, Šalčininkų, Šiaulių, Tytuvėnų, Ukmergės, Utenos bei Valkininkų

urėdijose.

Ką vertėtų atsiminti persodinant daigus į dirvą?

 



Šis pavasaris mus stebino kaip reta permainingais orais. Daugelis daržininkų nesilaikė įprasto sodinimo ritmo ir darbus dėl netikėtų snygio ar šalčio protrūkių atidėliojo. Tačiau didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas ragina nieko nelaukus persodinti iki šiol ant palangių laikytus daigelius į šiltnamius bei drąsiai sėti kitas daržoves!


Bitininko rekomendacija: geriausias yra pavasarinis pienių medus

Medus – tai ne tik bičių pagamintas saldus maisto produktas. Anksčiau jį aukojo dievams, naudojo grožio ir sveikatos procedūroms, o senovėje tikėta, kad šis produktas ilgina žmogaus gyvenimą. Viduramžiais jis virsdavo ne tik dovana, bet ir valiuta bei duokle. Tai, kad medus iš tiesų gali pakeisti žmogaus gyvenimą, įrodo bitininko Kęstučio Rančio istorija. Jau trisdešimtmetį bitininkyste užsiimantis vyras kuriam laikui bites buvo iškeitęs į statybų verslą, tačiau tik sugrįžęs pas jas susigrąžino sveikatą ir pradėjo kitaip vertinti gyvenimą.

Platelių dvaro sodyboje atgyja tradiciniai žemaitiški amatai

Jau nuo šio pavasario keliaujančius po Žemaitijos nacionalinį parką kviečia užsukti senoji Platelių dvaro sodyba. Čia įsikūrusiame Žemaitijos nacionalinio parko tradicinių amatų centre (TAC) galima susipažinti su audėjų, drožėjų darbais, paskanauti tradicinių žemaitiškų sūrių ir kitų tautinio paveldo produktų, dalyvauti pažintinėse programose ar šiaip maloniai ir turiningai praleisti laisvalaikį. Darbai šioje senovinėje viloje, kuri iki Antrojo pasaulinio karo priklausė prancūzų grafo Choiseulio šeimai, truko daugiau kaip šešerius metus. Į Kultūros paveldo registrą įtrauktas pastatas naujam gyvenimui buvo prikeltas beveik nuo pamatų.

Lietuva siekia išsaugoti ES paramą gyvulininkystės sektoriui

ES savanoriška susietoji parama skiriama žemės ūkio sektoriams, kurie patiria sunkumų. Lietuvoje tokią paramą iki šiol gavo gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriai. Tačiau Europos Komisija, pastebėjusi, kad mūsų šalyje daugėja mėsinių gyvulių ir auga baltyminių augalų plotai, pradėjo reikalauti, kad  šiems sektoriams parama nebūtų skiriama arba būtų sumažinta. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ruošiasi atkaklioms deryboms su Briuseliu.

Verslą pasufleravusi pavardė ūkininkui atnešė sėkmę

Kai užėję į parduotuvę daržovių skyriuje griebsite morkų maišelį, atidžiai jį apžiūrėkite – galbūt jas užaugino ūkininkas Algimantas Morkūnas? Rodos, likimas iškrėtė linksmą pokštą – su ūkininko pavarde glaudžiai susijusi jo auginama daržovė yra ne tik ūkininko ir jo šeimos, bet ir viso būrio samdomų darbuotojų pragyvenimo šaltinis. Specialiu ženklu „Kokybė“ pažymėtos morkos iš ūkio keliauja ne tik į didžiuosius prekybos centrus, bet ir į užsienio šalis, o prie tokių rezultatų prisidėjo ir Lietuvos kaimo plėtros programa (KPP). Tapęs nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos dalyviu, ūkininkas net penkerius metus gavo finansinę paramą.

Verslas kaime nebijo iššūkių

Alytaus rajono savivaldybės ir vietos verslininkų bendradarbiavimas tęsiasi – su verslininkais prie pusryčių stalo aptarę, ko reikia regiono verslui, savivaldybės vadovai vyko į susitikimus įmonėse. Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas įsitikinęs, jog verslas yra bene svarbiausias mūsų valstybės gyvenime: „Džiaugiuosi, kad mūsų rajone daugėja įmonių ir dirbančių pagal verslo liudijimus, savivaldybė daugeliui verslų nustačiusi vieno euro mokestį, taikomos lengvatos, gerinama rajono infrastruktūra, didinamas savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo paramos fondas“.

Bendradarbiavimas – ūkininkų sėkmės raktas

Europoje paplitę ūkininkų susivienijimai Lietuvoje tampa kaip niekad aktualūs. Jie didina ūkininkų produkcijos konkurencingumą, leidžia geriau integruotis į žemės ūkio ir maisto produktų grandinę, padidina žemės ūkio produktų pridėtinę vertę. Savo jėgas suvieniję ūkininkai greičiau įsitvirtina rinkoje ir gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų.

Biologijos pamokoje galima pagauti žuvį!

Biologijos pamoka gali vykti ir ne mokykloje – tai kiekvieną pavasarį įrodo Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos poskyriai, atverdami savo duris būriams smalsių jaunų protų.

Tokios pamokos balandį vyko Trakų Vokės ir Žeimenos poskyriuose, į kuriuos atvyko mokiniai iš Vilniaus ir Ignalinos rajono.

Lietuviški šiaudiniai sodai pražydo Japonijoje

Pirmąją gegužės savaitę Japonijos sostinėje Tokijuje vyksta 17–oji pasaulio sodų mugė, kurioje pirmą kartą tarp kitų 10 pasaulio šalių dalyvauja ir Lietuva, pristatydama tradicinę lietuvišką sodybą su nameliu ir Lietuvoje auginamų dekoratyvinių bei vaistinių augalų sodu.

Priverstinai paskerdę kiaules gali kreiptis paramos

Afrikiniam kiaulių marui (AKM) keliant vis didesnę grėsmę, praėjusiais metais buvo priimtas sprendimas buferinėje zonoje gyvenančius kiaulių laikytojus, auginančius iki 100 kiaulių, įpareigoti išskersti visus savo gyvulius. Ūkininkai, priverstinai paskerdę savo kiaules ir įsigiję kitų ūkinių gyvūnų, jau nuo gegužės 8 d. gali teikti paraiškas  gauti de minimis pagalbą pagal priemonę ,,Parama asmenims, priverstinai paskerdusiems kiaules kompetentingos institucijos nustatytoje buferinėje zonoje ūkiniams gyvūnams, išskyrus kiaules įsigyti“. Žemės ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas iki birželio 12 d.

Pasėlių deklaravimas įsibėgėjo

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas pasiekė pusiaukelę – nespėjusieji gali tai padaryti iki birželio 6 d.

Vį “Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro” duomenimis, pasėlius deklaravo jau 20 865 pareiškėjai, patvirtinta 126 tūkst. ha bei 16 600 paraiškų, o tai yra 10 tūkst. mažiau nei prieš metus tokiu pat metu. Tad primename, kad vėluoti nenaudinga – už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.  Pavėluotai paramos paraiškos priimamos nuo š. m. birželio 7 d. iki liepos 3 d.

Meldinės nendrinukės jau įvertino žmonių pastangas

Meldinės nendrinukės – vieni rečiausių migruojančių šlapių pievų paukščių, priskirti prie globaliai nykstančių rūšių. Lietuvoje suskaičiuota arti 150 šios rūšies giedančių patinėlių paukščių. Tinkamai netvarkant jų buveinių, meldinės nendrinukės gali išnykti. Vis dėlto, panašu, kad to bus išvengta. Žuvinto biosferos rezervato direkcija pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) parama ir viena pirmųjų Lietuvoje ėmėsi savanoriško šių sparčiai nykstančių paukščių buveinių išsaugojimo. Šiandien gamtininkai gerąja patirtimi siekia užkrėsti ir ūkininkus.

Lietuviška mėsa. Ar saugu ją vartoti?

 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mėsos ir jos produktų importas tendencingai augo – atvežtų prekių skaičius, lyginant praėjusių metų pirmąjį ketvirtį su paskutiniuoju, šoktelėjo beveik 1,5 karto. Sparčiai didėjantis gaminių pasirinkimas bei konkurencija dėl vartotojų dėmesio pakurstė ir diskusijas viešojoje erdvėje. Diskutuojama ne tik dėl skonio, bet ir dėl tokių preparatų, kaip hormonai ar antibiotikai, pėdsakų mėsoje bei galimo jų poveikio sveikatai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ramina – lyginant su bendru ES valstybių vidurkiu, Lietuvoje antimikrobinių medžiagų parduodama ir sunaudojama 73 proc. mažiau, o hormoniniai preparatai visiškai uždrausti.

Jau prasidėjo sraigių rinkimo sezonas

Vynuoginių sraigių rinkėjams šiemetinis sezonas jau prasidėjo. Lietingi orai sraigėms patinka, atkutusios po žiemos miego jos lenda iš savo slėptuvių.

Lietuvoje vynuogines sraiges, kaip nustato jų išteklių naudojimo taisyklės, leidžiama rinkti ir supirkti nuo jų vegetacijos pradžios iki liepos 1 dienos. Tačiau ne visas iš eilės, o tik ne mažesnio kaip 28 mm kiauto skersmens. Vynuogines sraiges draudžiama rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jeigu tai numato jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Eksportuotojai raginami naudotis atsiveriančiomis galimybėmis

Įvairių žemės ūkio sektorių eksporto skatinimo programoms Europos Sąjunga šiemet skyrė 133 mln. eurų. Tai daug daugiau, nei buvo skirta prieš metus ar dar anksčiau. Akivaizdu, kad netiesioginiam eksporto skatinimui ES strategijoje yra skiriamas vis didesnis prioritetas. Siekiama, kad Lietuvos gamintojai tinkamai pasinaudotų šia atsivėrusia galimybe.

Saugokime dirvožemį

Dirvožemis yra vienas didžiausių turtų, kurį išsaugoti reikia nemažų pastangų, nes intensyvi žemdirbystė ir gamta atveria kelią dirvos erozijai, mažinančiai pasėlių produktyvumą.

Siekiama intensyviau plėtoti ryšius su Bangladešu

Pieno produktų, grūdų eksportas į Bangladešą, mokslinio ir projektinio bendradarbiavimo klausimai  bei galimybė pasirašyti  susitarimą tarp Lietuvos ir Bangladešo Žemės ūkio ministerijų – šioms bendradarbiavimo  bei kitoms temoms  tarp Lietuvos ir Bangladešo galimybėms aptarti buvo skirtas žemės ūkio ministro Broniaus Markausko ir Bangladešo ambasadoriaus Saiful Hoque susitikimas.

Powered by BaltiCode