Reklama 2

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl Lietuvos žvejybos galimybių skirstymo

 

Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (Teisingumo Teismas) š. m. liepos 12 d. priėmė sprendimą dėl Lietuvos žvejybos galimybių skirstymo, kuriuo užtikrinama, kad valstybės narės toliau turėtų teisę savo nuožiūra skirstyti žvejybos galimybes, atsižvelgdamos į šalies žvejybos sektoriaus specifiką.

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2016 m. kreipėsi į Teisingumo Teismą klausdamas, ar LR žuvininkystės įstatymo Nr. VIII‑1756 papildymo 17(1) straipsniu ir 31 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1523 įtvirtintas teisinis reglamentavimas neprieštarauja Reglamento Nr. 1380/2013[1] 17 straipsniui ir 2 straipsnio 5 dalies c punktui bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 20 straipsniams. Minimu reglamentavimu verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams sudaromos galimybės gauti žvejybos kvotas tiesiog pateikus ankstesnius žuvų sugavimo rodiklius, o ūkio subjektams, kurie tokių sugavimo rodiklių neturi arba jie yra maži, ir naujiems ūkio subjektams, kurie žvejybos kvotas gali gauti tik aukciono būdu, galimybė gauti didesnes žvejybos kvotas yra apribota.

Lietuvai šis sprendimas ypatingai aktualus, nes jis turėjo išaiškinti, ar valstybė narė, skirstydama ūkio subjektams jai paskirtas žvejybos galimybes, galėjo pirmenybę teikti vienam Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje įtvirtintam kriterijui (nagrinėjamu atveju – istorinei žuvų sugavimo daliai).

LR Vyriausybė laikėsi pozicijos, kad Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 dalimi valstybėms narėms yra suteikta plati teisė savo nuožiūra nuspręsti, kaip su jos vėliava plaukiojantiems laivams paskirstyti žvejybos galimybes. Buvo teigiama, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsniu ir 2 straipsnio 5 dalies c punktu ir kiek tai leidžia žvejybos sektoriaus specifika, Įstatymu Nr. XII-1523 įtvirtintas toks žvejybos galimybių skirstymo metodas, pagal kurį kvotos buvo skiriamos ne tik pagal ankstesnius žuvų sugavimo rodiklius, tačiau ir kitus kriterijus, pagal kuriuos ūkio subjektams buvo sudaroma galimybė tarpusavyje konkuruoti bei naujiems subjektams įeiti į rinką.

Teisingumo Teismas palaikė LR Vyriausybės nurodytus argumentus ir, remdamasis sprendime išdėstytais motyvais, nusprendė, kad:

Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 dalis, 17 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 20 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jiems neprieštarauja valstybės narės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame ši valstybė nustatė žvejybos galimybių paskirstymo metodą, kuris, nors ir grindžiamas skaidriu ir objektyviu paskirstymo kriterijumi, gali lemti skirtingą ūkio subjektų, valdančių su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, vertinimą, jei šiuo metodu siekiama vieno ar kelių ES pripažįstamų bendrojo intereso tikslų ir paisoma proporcingumo principo.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode