Reklama 2

Daugiau žmonių privalės jungtis prie centralizuotos kanalizacijos

 

Lietuvai sulaukus Europos Komisijos priekaištų, kad per mažai gyventojų prijungta prie centralizuotų nuotekų tinklų, Aplinkos ministerija ir vandentvarkos bendrovės ieško būdų, kaip šį procesą paspartinti.

Aplinkos ministerijos parengtos įstatymų pataisos numato, kad teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, veiktų centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ir jomis turėtų naudotis absoliuti dauguma ten gyvenančių žmonių.

Tuo metu didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ ketina pati finansuoti kvartalinių tinklų tiesimą prie jų prisijungti norintiems gyventojams. Iki šiol tinklų plėtra buvo finansuojama Europos Sąjungos (ES) paramos fondų ar pačių gyventojų lėšomis.

„Ši „Vilniaus vandenų“ iniciatyva džiugina, tikrai labai tol laukiame. Tikrai yra didelė problema, kad dalis net netoli Vilniaus centro esančių gyventojų neturi centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“, – BNS sakė sodų bendrijos „Elfa“ valdybos pirmininkė Violeta Skripskienė. 

„Ir investicine prasme mūsų gyvenvietei, besiplėtojant ir laukiant naujų gyventojų, tai turėtų didelę įtaką“, - pridūrė Rokantiškėse esančios sodų bendrijos vadovė.

Gyventojai privalės naudotis centriniu nuotekų tvarkymu

Aplinkos ministerija siekia, kad didžioji dalis urbanizuotose vietovėse gyvenančių žmonių naudotųsi centralizuota kanalizacija. Tai numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisose, kurios netrukus bus teikiamos svarstyti Vyriausybei.

Pasak ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojo Irmanto Valūno, pataisos parengtos, Europos Komisijai (EK) prieš Lietuvą pradėjus ES teisės pažeidimo procedūrą, dėl netinkamo miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo. Jomis būtų įtvirtintas centralizuotas nuotekų tvarkymas ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų turinčiose teritorijose - vadinamosiose aglomeracijose.

„Turime aiškiai identifikuoti aglomeracijas, nusibrėžti jų ribas ir būtent ten organizuoti tinkamą nuotekų sutvarkymą (...) Įstatyme įtvirtinus aglomeracijos sąvoką, ministerija parengs kriterijus, kokios miesto dalys ar teritorijos turės priklausyti aglomeracijai“, – BNS aiškino I. Valūnas.

Pasak jo, gyvenvietė, kaip administracinis vienetas, ir aglomeracija direktyvos prasme nėra tie patys dalykai, todėl visa miesto teritorija nebūtinai turėtų būti priskirta aglomeracijai.

„Kalbant, pavyzdžiui, apie didmiesčius, yra miestų centrai, juos supa miegamieji rajonai, toliau tęsiasi individuali statyba, todėl būtų netikslinga administracinę ribą sutapatinti su aglomeracijos riba. Turi būti pakankamas gyventojų tankis, kad nebūtų perinvestavimo, nes jei namus skiria 50 ar 100 metrų, investicijas į vamzdynus būtų sunku pagrįsti“, - teigė I. Valūnas.

Anot jo, nustačius kriterijus, savivaldybės turės atnaujinti dabartinius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros planus ir juose aiškiai nustatyti aglomeracijų ribas.

„Svarstant dėl naujų tinklų plėtros, prioritetas bus skiriamas būtent plėtrai aglomeracijų teritorijose. Savivaldybėms su vandens tiekėjais išvysčius trūkstamą infrastruktūrą, prie jos bus prijungiami čia gyvenantys gyventojai“, - tvirtino I. Valūnas.

Šiuo metu patys nuotekas tvarkantys gyventojai turės užtikrinti, kad jų įrenginys atitinka centralizuotoms valykloms nustatytus reikalavimus. To nepadarius, gyventojas privalės per 12 mėnesių sudaryti sąlygas prijungti jį centrinės infrastruktūros.

„Gyventojams turės atlikti visus projektavimo ir infrastruktūros darbus savo sklype, paprastai sakant, atvesti vamzdį nuo namo iki tvoros, šalia kurios yra centrinė infrastruktūra“, – aiškino I. Valūnas.

Anot jo, darbai gyventojų sklypų ribose ES pinigais nefinansuojami, todėl juos turėtų apmokėti pats žmogus. Pinigų tokiems darbams savivaldybės gali gauti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, šiuo atveju pirmenybė teikiama paraiškoms, kuriose yra didžiausia socialinę paramą gaunančių gyventojų dalis.

„Europos Komisija savo rašte, kuriuo mus įspėjo apie pažeidimą, konstatuoja, kad tinkamas direktyvos įgyvendinimas yra tada, kai centralizuotai surenkama 98 proc. susidarančių nuotekų, o 2 proc. tvarkomi individualiose sistemose, kurios atitinką tokį patį išvalymo lygį, kaip ir centralizuoti išvalymo įrenginiai. Tą ir sieksime užtikrinti“, -  sakė I. Valūnas.

Įstatymo pataisos numato, kad gyventojai, per nustatytą laikotarpį nesudarius sąlygų juos prijungti prie centralizuotų įrenginių, iš pradžių būtų įspėti, o vėliau jiems grėstų bauda nuo 70 iki 100 eurų.

„Vilniaus vandenys“ patys finansuos kvartalinių tinklų plėtrą

„Vilniaus vandenų“ laikinojo generalinio direktoriaus Virgilijaus Žukausko teigimu, siekiant sparčiau prijungti gyventojus prie centralizuotų tinklų, įmonė tam ketina naudoti ir savo lėšas. 

„ES pinigai eina lygiagrečiai, bet jie jau baigiasi. Be to, naudojant ES lėšas kyla problemų, kai nutiesus tinklus atsiranda nemažai gyventojų, kurie nenori prie jų jungtis. Todėl nusprendėme eiti kitu keliu – naudoti įmonės lėšas tiesiant kvartalinius tinklus tiems gyventojams, kurie patys išsakys norą prie jų prisijungti“, – BNS tvirtino V. Žukauskas.

Pasak jo, bendrovė kasmet sulaukia ne vieno prašymo sodų bendrijose ar gyvenamųjų namų kvartaluose nutiesti tinklus ir prijungti juos prie centralizuotos sistemos. Todėl „Vilniaus vandenys“ ir imasi tinklus apgyvendintuose kvartaluose tiesti savomis lėšomis.

Gyventojai, norintys, kad jų teritorija būtų prijungta prie centralizuotų tinklų, „Vilniaus vandenims“ turės pateikti paraišką, projektinius pasiūlymus ar projektą. Jie bus vertinami ir reitinguojami, siekiant kuo efektyviau panaudoti investicijas.

„Siekdama išvengti situacijos, kai tinklai yra nutiesiami už dyka ir neatsiranda norinčių prie jų jungtis, iš kiekvieno būsimo kliento imsime užstatą – po 300 eurų. Šios lėšos bus grąžintos, gyventojams prisijungus prie centralizuotų tinklų“, – aiškino V. Žukauskas.

Anot jo, šiuo atveju gyventojai taip pat turės savo lėšomis įsirengti įvadą sklype. Ateityje „Vilniaus vandenys“ ketina pasiūlyti ir įvadų įrengimo bei atidėto mokėjimo už atliktus darbus paslaugas.

V. Žukauskas sakė kol kas nenorintis prognozuoti, koks gali būti planuojamų investicijų poreikis. Anot jo, tą bus galima padaryti liepos pabaigoje, kaip pirmieji jau išreitinguoti projektai bus pristatyti bendrovės valdybai.

Pirmieji tokie projektai turėtų būti įgyvendinti 2019 metais.

Galimybių didinti klientų skaičių ieško ir kitos įmonės

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius taip pat sakė, kad visas iniciatyvas, didinančias centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo veiklos apimtis, reikia vertinti teigiamai.

„Kitos šalies vandens tiekimo įmonės taip pat pagal savo išgales imasi panašių iniciatyvų, ten kur šių paslaugų labiausiai reikia. Žinoma, tai priklauso ir nuo bendrovių finansinių galimybių, tačiau įmonės visuomet investuoja ten, kur tikisi gauti finansinę grąžą“, – BNS sakė B. Miežutavičius.

Jis pripažino, kad prie centralizuotų tinklų prijungiant tik to pageidaujančius gyventojus, ES direktyvoje numatytų tikslų įgyvendinti nepavyks.

„Mes jau ne vienerius metus siekiame, kad įstatyme būtų įrašyta nuostata dėl prisijungimo terminų. Jei pilietis yra gamtos teršėjas, jį tokiu ir reikia įvardinti. Gyventojai, savo nuotekas leidžiantys į vadinamąsias išsėmimo duobes, dažnai persipilančias ar nebetonuotais dugnais, turi būti įpareigoti per nustatytą terminą prisijungti prie centralizuotų tinklų“, – tvirtino B. Miežutavičius.

LVTA prezidentas taip pat išskyrė ir gyventojų grupę, kurie neturi elementarių sanitarinių patogumų – pavyzdžiui, tualeto pastato viduje.

„Dažniausiai tai  yra pagyvenę, nepasiturintys žmonės, jų yra visuose miestuose, net ir Vilniuje. Tokius žmones reikėtų remti, taikyti jiems specialiais programas, kokios dabar yra taikomos šiferinių (asbesto – BNS) stogų keitimui, namų apšiltinimui. Jiems tiesiog reikėtų padėti įsirengti patogumus pastato viduje“, – teigė B. Miežutavičius.

Autorius: Šarūnas Sabaitis

Vilnius, gegužės 13 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentarai  

0 #1 Anderson Morris 2018-05-14 15:25
Ar jums reikia paskolos sumokėti sąskaitą ar jums reikia pinigų, kad pradėtumėte savo verslą, susisiekite su mumis, nes mes suteikiame paskolą mažiausiai 2% palūkanų normų, taip pat suteikiame ilgalaikę ir trumpalaikę paskolą, norėdami gauti daugiau informacijos, susisiekite su mumis elektroniniu paštu arba apsilankykite mūsų tinklalapyje https://andmoris38.wixsite.com/morrisplc
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode