Reklama 2

ES tiesioginių išmokų žemdirbiams sistema

Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui sulaukus kritikos dėl šeimos ūkininkavimo svetimoje žemėje ir už tai gaunamos europinės paramos, BNS pateikia nuo 2004 metų mokamų tiesioginių išmokų sistemos apžvalgą.

Rengiant apžvalgą, naujienų agentūra rėmėsi Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistų paaiškinimais.

Tiesioginės išmokos mokamos už žemės plotą. Už žemės ūkio veiklą, pavyzdžiui, javų ar kukurūzų auginimą bei gyvulių ganymą ūkininkas gali gauti pagrindinę tiesioginę išmoką – pernai jos dydis siekė 62,78 euro už hektarą.

Galima pretenduoti į įvairias papildomas tiesiogines išmokas, pavyzdžiui, už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi – 49,22 euro už hektarą (pernai), jei yra jaunesni nei 40 metų – 45,82 euro už ha. 

Pirmą kartą pildant paraišką dėl tiesioginės išmokos, ūkininkas turi įrodyti, kokiame plote ir kokia žemės ūkio veikla užsiims. Jeigu žemė priklauso jam arba yra nuomojama, turi būti pateikti nuosavybę arba nuomą įrodantys dokumentai. Tačiau panaudos atveju galima deklaruoti ir žodiniu susitarimu perimtą žemę. 

Tačiau pirmą kartą panaudos būdu žemę norintis deklaruoti ūkininkas turi atnešti savininko sutikimą dėl jos perleidimo. Ūkininkas gali atvykti kartu su žemės savininku ir pranešti žodžiu – tokiu atveju vis tiek bus surašomas patvirtinimas dėl žemės panaudos su parašais.

Po to perleistas plotas gali būti deklaruojamas kasmet be atskiro susitarimo, tačiau Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistams atvykus patikrinti vietoje, žemės savininkas turi patvirtinti, kad sutikimas perleisti žemę vis dar galioja.

Savivaldybių ir NMA specialistai visada pataria ūkininkams pasirašyti panaudos sutartį, kad ateityje, kilus ginčams, juos būtų lengviau spręsti. 

NMA specialistai kasmet tikrina įtarimų keliančias deklaracijas ir ūkininkus. Jei randama pažeidimų, gali būti skiriamos baudos. Jeigu neteisingai deklaruota nedidelė dalis ploto, už jį einamaisiais bus nemokama parama, tačiau jei toks plotas viršija 50 proc. viso ploto, bauda tiesiogiai priklauso nuo ploto dydžio. 

B. Markauskas kritikos sulaukė, naujienų portalui 15min.lt paskelbus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę keturiuose sklypuose – iš viso maždaug 4 hektarus – be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas. 

Ministras teigė turėjęs žodinius šių sklypų savininkų sutikimus, tačiau du iš jų teigė sutikimų nedavę. 15min.lt duomenimis, už deklaruotus keturis sklypus B. Markausko mama Sofija 2014-2017 metais gavo maždaug 1,4 tūkst. eurų ES tiesioginių išmokų. 

Pasak B. Markausko, dabar jo motinai priklausantis ūkis valdo apie 20 hektarų nuosavos žemės, o maždaug 180 hektarų nuomojama. Dalis nuomotos žemės dirbama, turint tik žodinį savininkų sutikimą. B. Markauskas neseniai pranešė ketinantis atsisakyti karvių ūkio ir nuomojamos žemės. 

Prezidentei Daliai Grybauskaitei paraginus ministrą atsistatydinti, premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė, kad sprendimą priims, gavęs teisėsaugos išvadas.

Autorius: Pranciškus Vaišvila

Vilnius, balandžio 19 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode