Reklama 2

Verslą pasufleravusi pavardė ūkininkui atnešė sėkmę

Kai užėję į parduotuvę daržovių skyriuje griebsite morkų maišelį, atidžiai jį apžiūrėkite – galbūt jas užaugino ūkininkas Algimantas Morkūnas? Rodos, likimas iškrėtė linksmą pokštą – su ūkininko pavarde glaudžiai susijusi jo auginama daržovė yra ne tik ūkininko ir jo šeimos, bet ir viso būrio samdomų darbuotojų pragyvenimo šaltinis. Specialiu ženklu „Kokybė“ pažymėtos morkos iš ūkio keliauja ne tik į didžiuosius prekybos centrus, bet ir į užsienio šalis, o prie tokių rezultatų prisidėjo ir Lietuvos kaimo plėtros programa (KPP). Tapęs nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos dalyviu, ūkininkas net penkerius metus gavo finansinę paramą.

Sunkiose ir molingose žemėse auga pačios saldžiausios morkos

Vos nuo 6 arų dydžio žemės lopinėlio pradėjęs ūkininkauti A. Morkūnas šiandien jau skaičiuoja daugiau nei 100 hektarų, kuriuose daugiausia auga morkos, taip pat kopūstai, šiek tiek burokėlių, svogūnų ir bulvių. Ūkininko teigimu, nors morkas auginti sunkiausia, pradėjus ir pabandžius jas auginti tiesiog patiko, todėl buvo nuspręsta tai tęsti ir toliau.

„Morkas auginti yra gana sunku, ypač, kai Pasvalio žemės yra sunkios ir molingos. Tačiau visa tai atperka rezultatas – sunkesnėje žemėje augusios morkos yra sultingesnės ir saldesnės, o tokias labiausiai mėgsta pirkėjai, – paslaptį išduoda ūkininkas. – Į morkų auginimą esame išties nemažai investavę. Kiekvienai kultūrai reikalinga speciali technika, tad turime ir morkų sėjimo, ir žemės dirbimo agregatų.“

Ūkininkas turi ne tik morkoms užauginti reikalingos technikos, bet ir visą daržovių fasavimo cechą, kainavusį 2,5 mln. litų (apie 750 tūkst. eurų). Šiam įrengti pravertė parama pagal 2007–2013 m. įgyvendintą KPP. Ceche yra visa linija, skirta morkoms paruošti pardavimui: plovimo, poliravimo, rūšiavimo ir fasavimo etapai. Pakuoti morkas galima pagal poreikį – ir po pusę kilogramo, ir po kilogramą ar net dešimt.

Per vienos dienos pamainą prekybos tinklams paruošiama tiek morkų, kiek sveria du kombainai, t. y. apie 20 tonų, tačiau ūkininkas atkreipia dėmesį, kad ir kokią stiprią paspirtį suteikia įranga, kad ir kokia moderni ji bebūtų, vis tiek nėra visagalė. Prie morkų supakavimo prisideda ir darbščių žmonių rankos. „Ceche nuolat dirba apie trisdešimt darbuotojų, kurie papildomai, dar kruopščiau atrenka gražias ir išmeta įtrūkusias morkas. Derliaus nuėmimo ar ravėjimo metu ūkyje papildomai dirba dar apie 30 žmonių. Jie rūpinasi, kad morkos neapželtų piktžolėmis, mat priklausant nacionalinei žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemai, galioja ypač griežti reikalavimai, apribojantys pesticidų naudojimą“, – sako ūkininkas.

Kokybės ženklas garantuoja, kad morkos augintos atsakingai

Visos ūkininko daržovės pažymėtos kokybės ženklu – sistemai jis priklauso jau kelerius metus bei planuoja tai daryti ir toliau. Anot jo, dalyvavimas sistemoje – didžiulė kontrolė ir apribojimai, tačiau pirkėjai tuomet gali būti garantuoti, kad gauna sveiką ir natūralų produktą. „Pesticidais nupurkštų daržovių pirkėjui būtų neįmanoma atskirti nuo kokybiškai ir sveikai pagamintų, jei jos nebūtų pažymėtos specialiais ženklais. Todėl jei kyla noras išsiskirti, reikia pasiryžti auginti sveikesnę produkciją ir kreiptis į sertifikuojančiąją  įstaigą, o vėliau – į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos – jeigu tuo metu bus galimybė, tereiks užpildyti kelis dokumentus ir bus galima gauti finansinę paramą, – kitus prisijungti skatina ūkininkas. – Mums parama pravertė pakuotėms, maišeliams įsigyti, taip pat kompensavo pesticidų, trąšų tyrimus.“

Europos Sąjunga ir Žemės ūkio ministerija tokią maisto produktų augintojų iniciatyvą ypač skatina, todėl kviečia įsitraukti į maisto produktų kokybės sistemas ir teikti paraiškas paramai gauti. Šiuo metu jos teikiamos pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Parama ūkininkams skiriama net 5 metams, tad per visą laikotarpį galima gauti net iki 15 tūkst. eurų. Parama suteikiama už dalyvavimą vienoje iš trijų kokybės sistemų: ekologiškų produktų gamybos sistemoje, ES pripažintų produktų kokybės sistemoje, nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoje.

Šiuo metu pagal asortimentą pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą gaminami tokie produktai kaip švieži vaisiai, uogos ir daržovės bei jų perdirbti produktai, taip pat bičių produktai ir gira. Auginti sveikesnius ir natūralesnius produktus yra pasiryžę daugiau nei 300 gamintojų, o jų skaičius kasmet auga. Pasvalio rajone, Trajoniškio kaime įsikūręs ūkininkas Algimantas Morkūnas – kaip tik vienas iš jų.

Pirmasis paraiškų pagal šią priemonę teikimo etapas jau prasidėjo ir tęsis iki š. m. birželio 30 d.

Daugiau informacijos apie šias kokybės sistemas ir pagal jas skiriamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

ŽŪM informacija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode