Reklama 2

Lietuviška mėsa. Ar saugu ją vartoti?

 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mėsos ir jos produktų importas tendencingai augo – atvežtų prekių skaičius, lyginant praėjusių metų pirmąjį ketvirtį su paskutiniuoju, šoktelėjo beveik 1,5 karto. Sparčiai didėjantis gaminių pasirinkimas bei konkurencija dėl vartotojų dėmesio pakurstė ir diskusijas viešojoje erdvėje. Diskutuojama ne tik dėl skonio, bet ir dėl tokių preparatų, kaip hormonai ar antibiotikai, pėdsakų mėsoje bei galimo jų poveikio sveikatai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ramina – lyginant su bendru ES valstybių vidurkiu, Lietuvoje antimikrobinių medžiagų parduodama ir sunaudojama 73 proc. mažiau, o hormoniniai preparatai visiškai uždrausti.

„VMVT vykdo Medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą, pagal kurį kasmet ištiriama daugiau kaip 2000 mėginių, – sako VMVT Vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Irena Pečiulienė. – Kenksmingų medžiagų maisto produktuose gali atsirasti dėl aplinkos taršos, pašarų ar naudojamų farmakologinių medžiagų. Vis dėlto, jau 19 metų atliekant stebėjimus matyti, jog neatitikimai sudaro vos 0,3 proc. – tai minimali riba, kuri jau keletą metų išlieka beveik nepakitusi.“

Pasak specialistės, tai, kad pažeidimų yra nedaug rodo, kad dauguma augintojų atsakingai sprendžia maisto saugos klausimus ir sėkmingai taiko Europos Komisijos ir Lietuvos specialistų rekomendacijas. Praėjusiais metais nustatyti vos 2 pažeidimų atvejai, kai gyvulinėje mėsoje aptikti antimikrobinių medžiagų likučiai – abiem atvejais taikytos rinkos ribojimo priemonės, galimai nesaugi mėsa sunaikinta. Anot I. Pečiulienės, vadovaujantis esama tvarka, nustačius bet kokį neatitikimą, taikomos griežtos sankcijos: piniginės baudos, produkcijos sunaikinimas, informacija apie pažeidimą yra paviešinama ir perduodama kitoms ES valstybėms.

Nors bet koks auginimą skatinančių stimuliatorių naudojimas ES draudžiamas jau nuo 2006 m., o antimikrobinių medžiagų naudojimas griežtai kontroliuojamas, augintojai pripažįsta, jog mitas apie antibiotikų likučius mėsoje vis dar gajus. „Daugelį metų paukštynų produkcijos kokybę kontroliuojanti VMVT nė karto neaptiko antimikrobinių medžiagų likučių paukštienoje. Tokie tyrimai, naudojami tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rinkai skirtai produkcijai, pagal Valstybės monitoringo programą atliekami akredituotuose šalies ir užsienio laboratorijose. Taigi, būgštaujantiems dėl maisto saugos galime patvirtinti – lietuviškoje paukštienoje nėra nei hormonų, nei kitų neleistinų medžiagų.“, – teigia „KG Group“ Paukštininkystės vykdomasis direktorius Gytis Kauzonas. Pasak jo, ne tik paukščiai, bet ir jiems skirti lesalai užauginti bei pagaminti Lietuvoje.

Su vyraujančiais stereotipais susiduria ne tik paukščių, bet ir mėsinių galvijų augintojai. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorės Vilmos Živatkauskienės teigimu, žmonės nedaug žino apie mėsos kelią iki jos atsiradimo lėkštėje, todėl jiems kyla įvairiausių abejonių. Pasak ekspertės, Lietuvoje mėsiniai galvijai šeriami natūraliais pašarais, gautais iš pievų, auga natūraliu brandos režimu, net žiemą daugelis galvijų gali vaikščioti lauke. Be to, nepaisyti ES reikalavimų neapsimokėtų tiek finansiškai dėl taikomų sankcijų, tiek komerciškai. Vis didesnė augintojų ir mėsos tiekėjų dalis, norėdama užsitvirtinti pozicijas rinkoje, orientuojasi į ekologinius ūkius, kuriems taikomi griežtesni reikalavimai nei kitose ES šalyse, ir vengia netgi minimalių neatitikimų normoms.

Pasak ekspertų, Lietuvoje auginama bei parduodama produkcija yra saugi vartoti – gaminiams taikomi aukščiausi ES saugos ir kokybės reikalavimai. Vartotojai maisto saugos klausimu turėtų būti ramūs – kasmet, rotacijos principu, vykdomi planiniai tyrimai. Vienais metais tiriamos vištos dedeklės, broileriai ir mėsiniai kalakutai, kitais – kiaulės, jaunesni nei metų amžiaus galvijai, kiauliena ir jautiena.

Dovilė Palavinskaitė

 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode