Reklama 2

Patraukliausias modelis – iš sodo tiesiai ant stalo

Dažnas mūsų pasakys, kad skaniausios daržovės yra tik ką nuskintos lysvėje, deja, tik nedaugelis galime sau leisti basomis per žolę iš virtuvės nueiti į sodą pasiskinti produktų vakarienei. Nenuostabu, kad miestiečiams norint mėgautis šviežiais žalumynais, vaisiais ir daržovėmis, jau keletą metų kaip grybai po lietaus randasi ir auga ūkininkų turgeliai. Priešingai nei parduotuvėse, čia produktai pirkėjus pasiekia be daugelio tarpininkų, supirkėjų ir perdirbėjų, yra aukštos kokybės, o dažnai ir pigesni.

Pirkėjai ieško kokybiškų prekių

Alytaus rajone įsikūrusiame ūkyje išskirtinės kokybės braškes, šilauoges ir avietes auginanti Daiva Sakalauskienė pati su dukra prekiauja Vilniaus ir Kauno ūkininkų turguose. Pasak jos, trumpa tiekimo grandinė, kai vaisius ar daržovė pirkėją pasiekia tiesiai iš jį užauginusio ūkininko rankų, leidžia sumažinti tarpininkavimo kaštus ir produkcijos kainą. Verslininkė pripažįsta, kad tenka konkuruoti su produkcija, atvežama iš didžiųjų Lenkijos ūkių, tačiau tuo pačiu džiaugiasi, kad dažnas pirkėjas ieško šviežių, kvapnių, tik ką vietiniame darže nuskintų uogų. Turguose žmonės noriai perka kokybiškas uogas tiesiai iš augintojos, nes ji gali papasakoti, kiek uogos gavo saulės ir lietaus, patarti, kaip produktus saugoti ir gaminti. Daug savo uogų pirkėjų ponia Daiva pažįsta vardais: „Kartą nusipirkę mūsų uogų, jie noriai grįžta ir vėl.“

Unikaliu linų aliejumi prekiaujantis Širvintų rajono ūkininkas Bronislovas Liubomiras Vošteris pastebi ir kitą trumpos tiekimo grandinės privalumą – kai kurių prekių didžiosiose parduotuvėse tiesiog nėra. „Pirkėjo neapgausi – jei aliejus spaustas prieš kelis mėnesius, tada būna karstelėjęs. Nenorime prarasti nuolatinių pirkėjų, tad dirbame labai sąžiningai. Žmonės patys pas mus atvažiuoja arba mes keliaujame į ūkininkų turgus 2–3 kartus per savaitę. Nusipirkti būtent mūsų aliejaus į turgų žmonės atkeliauja net iš kito šalies galo“, – sako ūkininkas.

Skatinamas ūkininkų bendradarbiavimas

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento vyr. specialistės Nomedos Padvaiskaitės, smulkiesiems ūkininkams visada yra sunku konkuruoti su stambiaisiais: „Didžiųjų ūkininkų didelės gamybos apimtys leidžia geriau derėtis su tiekėjais, įsigyti našesnės įrangos, samdyti brangiau apmokamus specialistus, skirti daugiau dėmesio ir lėšų rinkodarai, investuoti į naujų rinkų paieškas.“

Anot jos, vienas efektyviausių būdų didinti mažųjų ir vidutinių ūkio subjektų konkurencingumą rinkoje yra jų tarpusavio bendradarbiavimas. „Efektyviai bendradarbiaudami ir išnaudodami esamas paramos galimybes smulkūs ir vidutiniai  ūkininkai gali sumažinti savo gamybos kaštus, įsigyti modernesnės įrangos, palengvinti ir padidinti pardavimus, o kartu ir pelną. Gamintojų įsitraukimas į trumpą tiekimo grandinę kartu paskatintų ir vietinių gamintojų produktų paklausą, tradicinių Lietuvos produktų išsaugojimą ir populiarinimą“, – sako N. Padvaiskaitė.

Galima gauti ir paramą

Tarpusavyje bendradarbiauti sutarę mažiausiai bent du subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, jau artimiausiu metu galės teikti paraiškas finansinei paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Kiekvienam projektui gali būti skirta iki 90 tūkst. eurų lėšų, o per 2014–2020 m. paramos laikotarpį net iki 200 tūkst. eurų.

Už gautą paramą pareiškėjai galės įsigyti naujos technikos, transporto priemonių, prekybinės įrangos ir baldų, pavyzdžiui stelažų, lentynų, šaldymo vitrinų. N. Padvaiskaitė pastebi, kad bendradarbiaudami ir kartu teikdami paraišką KPP paramai gauti, ūkininkai gali resursus išnaudoti efektyviau – besidalindami įsigyta įranga ir technika miestuose gali sukurti nuolatinius prekybos taškus, kurie skatins papildomą jų prekių paklausą.

Teikti paraiškas paramai galės žemės ūkio ir maisto sektoriuose dirbančių asmenų grupės: ūkininkai, juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ir perdirbimu, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Paraiškos bus priimamos 2017 m. gegužės 2 – birželio 30 d.

Daugiau informacijos apie Lietuvos kaimo paramos programą skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimų agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt ir www.nma.lt).

ŽŪM informacija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode