Reklama 2

Paskirstytos perleidžiamosios žvejybos teisės

Šiandien Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sudaryta komisija paskirstė Baltijos jūros žvejams perleidžiamąsias žvejybos teises, kurios lemia skiriamos kvotos dydį. Informacija apie paskirstytas teises ne vėliau kaip per 5 darbo dienas bus paskelbta Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos tinklalapiuose.

Pagrindinis kriterijus, lemiantis perleidžiamosios žvejybos teisės, o tuo pačiu ir kvotos dydį yra žvejybos istorija, duomenys apie kiekvieno ūkio subjekto sugautų žuvų kiekius. Kas sugaudavo daugiau, tas ir kvotų turėtų gauti daugiau. Pagal Žuvininkystės įstatymą žvejai gali rinktis 3 metų iš 10 paskutinių istoriją. Tie, kuriems yra palankesnė 2016 m. žvejybos istorija  nori, kad šie metai būtų įtraukti į pasirenkamus, bet skirstant šiais metais, jų nebuvo galima rinktis, nes metai dar nesibaigė. Todėl dalis žvejų prašė, kad skirstymas būtų nukeltas į kitus metus. Be abejo, kiekvienas nori gauti kuo didesnes kvotas. Bet, jei kažkas dėl geresnės istorijos gauna daugiau kvotų, tai kitiems atitenka mažiau, nes Lietuvai skirta kvota yra ribota. Be to, jei skirstymas būtų organizuotas 2017 m. iki paskirstymo laivai tikrai stovėtų be darbo, nes neturėtų kvotų. Dėl šių priežasčių ne visi žvejai sutiko, kad skirstymas būtų atidėtas į kitus metus. Iš kitos pusės komisijai nebuvo pagrindo atmesti visų surinktų prašymų skirti perleidžiamąją žvejybos teisę ir pradėti visą procedūrą iš naujo, taip būtų sugaišta daug laiko, nes mažiausiai 20 darbo dienų turi būti skirta prašymams surinkti.

Jei perleidžiamųjų žvejybos teisių skirstymas būtų atidėtas į 2017 m. ir metų pradžioje žvejai negalėtų žvejoti dėl laivų prastovos ir patiriamų nuostolių ministerija (Žuvininkystės tarnyba) sulauktų teismo ieškinių dėl nuostolių atlyginimo ir nepagrįsto jau surinktų prašymų skirti perleidžiamąją žvejybos teisę atmetimo. Žuvininkystės įstatymas yra priimtas ir Žemės ūkio ministerija negali jo nepaisyti.

Vakar priekrantės žvejams buvo paskirstytos teisės naudoti žvejybos įrankius. Kiekviena įmonė gavo teisę naudoti tam tikrą kiekį metrais statomųjų tinklų joms priskirtuose žvejybos baruose. Šių teisių paskirstymas taip pat numatytas Žuvininkystės įstatyme. Jei atviros jūros žvejai nepasidalina kvotų, tai priekrantės žvejai, atrodo, abejoja, ar galės susitarti dėl žvejybos įrankių ir žvejybos vietų. Žuvininkystės įstatyme yra numatyta galimybė žvejams tarpusavyje susitarti dėl bendro teisių į įrankius naudojimo, tai yra jie gali ir toliau žvejoti pagal ankstesnę tvarką, kaip prašo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis, jeigu pasirašys atitinkamą susitarimą. Tačiau žvejų tokia galimybė netenkina, jie nori visi statyti po 4 km tinklų, net kai priekrantėje fiziškai neįmanoma pastatyti tokio kiekio tinklų dėl riboto ploto.

ŽŪM informacija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode