Reklama 2

Britanijos rinkėjai istoriniame referendume spręs dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje

 

Didžiosios Britanijos rinkėjai ketvirtadienį referendume spręs, ar suduoti istorinį smūgį Europos integracijai nukreipiant savo šalį nepriklausomu keliu už Europos Sąjungos (ES) ribų.

Rinkėjams bus pateiktas vienas klausimas: „Ar Jungtinė Karalystė turėtų likti Europos Sąjungos nare, ar turėtų palikti Europos Sąjungą?“

Atsakymo į jį variantai bus du: „Likti Europos Sąjungos nare“ ir „Pasitraukti iš Europos Sąjungos“.

Referendumo baigties praktiškai neįmanoma prognozuoti, nes pasitraukimo iš ES priešininkų ir šalininkų šansai yra apylygiai.

„Survation“ apklausos rezultatai rodo, kad pasilikimą Bendrijoje remia 45 proc. britų, o išstojimą – 44 procentai; 11 proc. respondentų nurodė dar neapsisprendę, kaip balsuos ketvirtadienį.

Šeši pagrindiniai lažybų tarpininkai prognozuoja pergalę „Pasilikimo“ stovyklai: statymai rodo, kad tikimybė, jog britai nubalsuos už pasilikimą Bendrijoje, siekia apie 80 procentų.

Balsuoti referendume užsiregistravo rekordinis skaičius rinkėjų – 46,5 mln. žmonių.

Kaip ir per Britanijos parlamento rinkimus, ketvirtadienį gali balsuoti ir Britanijoje gyvenantys Airijos piliečiai – maždaug 500 tūkst. žmonių. Balsuoti taip pat gali Tautų Sandraugos piliečiai iš Europos Sąjungai priklausančių Kipro ir Maltos.

Iš 525 tūkst. žmonių, sėkmingai užsiregistravusių birželio 7 dieną, maždaug 132 tūkst. yra jaunesni nei 25 metų ir tik 13 tūkst. – 65–74 metų amžiaus.

Viešosios nuomonės apklausos rodo aiškią kartų takoskyrą: jaunesni rinkėjai labiau palaiko tolesnę narystę Europos Sąjungoje, o vyresni – pasisako už „Brexit“.

Taip pat laikoma, kad jaunesni žmonės tradiciškai yra mažiau linkę balsuoti, todėl didelis balsuoti užsiregistravusių jaunų žmonių skaičius gali būti palankus „Pasilikimo“ stovyklai.

Naujausios apklausos buvo vykdomos jau po brutalaus 41 metų leiboristų parlamentarės Jo Cox (Džo Koks), agitavusios už Britanijos pasilikimą Europos Sąjungoje, nužudymo.

Dviejų vaikų motina buvo užpulta su peiliu ir šaunamuoju ginklu prie savo rinkimų apygardos biuro Berstolo kaime Anglijos šiaurėje birželio 16 dieną.

Parlamentarės nužudymu įtariamas Thomas Mairas (Tomas Meras) atrėžė „Mirtis išdavikams, laisvė Britanijai“, kai Vestminsterio magistratų teisme Londone buvo paprašytas prisistatyti pateikus jam kaltinimus žmogžudyste.

„Niekas nežino, kas nutiks“

ES šalininkai įrodinėja, kad pasitraukimas iš bloko pakenktų Britanijos ekonomikai ir atsieitų tūkstančius kiekvienam namų ūkiui, o pasitraukimo šalininkai sako, kad Britanija atsisakė nepriklausomybės, už kurią kažkada taip įnirtingai kovojo, ir gali ją atgauti tik pasitraukdama iš ES ir nuo jos įmantrių taisyklių.

Ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) 2013-aisiais paskelbė, jog organizuos balsavimą dėl tolesnės Britanijos narystės ES, siekdamas nuraminti euroskeptiškąjį savo Konservatorių partijos sparną, tačiau aštria retorika pasižyminti referendumo kampanija smarkiai supriešino įtakingas partijos figūras.

„Niekas nežino, kas nutiks“, – sakė šią savaitę premjeras verslo dienraščiui „Financial Times“ ir pabrėžė nesigailįs dėl savo sprendimo organizuoti referendumą.

„Manau, jis vienaip ar kitaip bus lemtingas. Britanija nebenorės to kartoti“, – pridūrė D.Cameronas.

Britanijos pasitraukimo – „Brexit“ – perspektyva pakibo virš ES ateities, blokui bandant susidoroti su užsitęsusia pabėgėlių krize, virtine kruvinų atakų ir finansiniu krachu, kuris sukėlė pavojų bendrajai valiutai eurui.

Kova už balsus prieš birželio 23-iosios referendumą įtraukė JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą), Bendrijos lyderius ir Tarptautinį valiutos fondą, išprovokavo Europos Sąjungos palyginimus su Adolfu Hitleriu ir pakurstė įspėjimus apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.

Tarptautinei bendrijai nerimaujant, kad Britanija gali tapti pirmąja iš ES pasitraukusia bloko nare, kai kurie ekspertai mano, kad sprendimas išstoti galėtų pakirsti ir pačios ES ateitį – pašalindamas labai svarbią narę.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) perspėjo, kad Britanija „pakenktų pati sau“, o sprendimas pasitraukti iš Bendrijos sukeltų pavojų viskam, ką europiečiai yra pasiekę, dirbdami išvien.

Be to, galėtų būti išjudinta galima Jungtinės Karalystės (JK) dezintegracija, nes Europai lojalūs škotų rinkėjai galėtų nuspręsti per naują savo referendumą atsiskirti nuo Britanijos.

Jei Britanija nuspręs išstoti, ji taps pirmąja iš ES pasitraukusia šalimi ir galbūt nustatys precedentą kitoms nepatenkintoms narėms.

Kampanijos „stipresni Europoje“ aktyvistai tvirtina, kad narystės nauda, apimanti ir nekomplikuotus prekybinius ryšius, laisvą prekių ir žmonių judėjimą, galimybę gyventi ir dirbti kitose ES šalyse, nusveria tai, kad tenka bendrauti su kartais dusinančia Briuselio biurokratija.

„Nepriklausomybės diena“

Tuo tarpu stovykla „eikime vieni“, kuriai vadovauja buvęs Londono meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as (Naidželas Fareidžas), kalba emocingiau ir įrodinėja, kad tik pasitraukdama ir kontroliuodama savo sienas Britanija gali apsisaugoti nuo netikrinamos imigracijos.

Jie sako, kad Britanija bėgant dešimtmečiams po truputį atidavė savo suverenumą ir Europos teismai nustatė viršenybę britų teisės atžvilgiu.

Charizmatiškas B.Johnsonas tikina, jog proeuropietiškoji stovykla pasitelkė „Baimės projektą“, perspėdama, kad pasitraukimas iš 28 šalių bloko pakenktų Britanijos ekonomikai.

„Jie sako, kad neturim kitos išeities, tik nusilenkti Briuseliui. Mes sakome, kad apgailėtinai nuvertiname šią šalį ir tai, ką ji pajėgi nuveikti“, – sakė B.Johnsonas, kuris žadėjo, kad ketvirtadienis taps Britanijos „nepriklausomybės diena“.

Antiimigracinė UKIP perspektyvą užbaigti masinę imigraciją iš kitų ES šalių pavertė svarbiausia „Pasitraukimo“ stovyklos agitacinės kampanijos tema.

N.Farage'as įspėjo, kad jei žmonės mano, kad iš jų buvo atimta kontrolė, įskaitant ir šalies sienų kontrolę, „tuomet kitas žingsnis bus smurtas“.

Mūšis dėl Dauningo gatvės

Referendumo šaknys taip pat glūdi amžinuose Konservatorių partijos kivirčuose dėl Britanijos vaidmens Europoje ir kartais tai atrodydavo labiau kaip D.Camerono ir galimu jo įpėdiniu laikomo B.Johnsono mūšis už vadovavimą Konservatorių partijai.

B.Johnsonas, buvęs D.Camerono sąjungininkas, pergale referendume galėtų pasinaudoti kaip pastiprinimu savo ambicijoms šeimininkauti Dauningo gatvės 10-ajame name.

Nors D.Camerono konservatoriai nesutaria dėl to, ar Britanijai referendume reikia balsuoti už pasilikimą ES, opozicinė Leiboristų partija ir įtakinga Škotijos nacionalinė partija (SNP) tvirtai remia narystę Bendrijoje.

Britanija į tuometinę Europos ekonominę bendriją (EEB) – ES pirmtakę – įstojo 1973 metais. Bendrija išsirutuliojo ir dabar yra daug daugiau nei ekonominis blokas: ji turi Europos Parlamentą, Europos Teisingumo Teismą (ETT) ir įtakingą Europos Komisiją.

Nutraukus ryšius su ES tektų padėti ant lentynos visą virtinę prekybos susitarimų, kurie sudaro palankias sąlygas verslui už sienų Europoje, būtų paveikti pasauliniai bankai, prekybos rūmai ir draudimo kompanijos, kurie pavertė Londoną finansų jėgaine.

Sprendimas išstoti taip pat labai smarkiai paveiktų jaunesnių europiečių, atvykusių į Londoną ir kitus Britanijos miestus, kur darbo vietų yra daugiau, palyginti su Ispanijos, Italijos, Graikijos ir kitų šalių sostinėmis, gyvenimus.

Tas pats pasakytina apie šimtus tūkstančių darbuotojų, atvykstančių į Britaniją iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų į ES įstojusių Rytų Europos valstybių.

Londonas, birželio 23 d. (AFP-AP-BNS).

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode