Reklama 2

Futuristinių statinių architektė Zaha Hadid mirė būdama 65 metų

Londonas, balandžio 1 d. (AFP-BNS). Garsiausia iš pasaulio architekčių Zaha Hadid, liaupsinama dėl savo įspūdingų projektų, išsiskiriančių neįprastomis kreivėmis, tačiau taip pat kritikuojama dėl didžiulio lėšų pereikvojimo, mirė ketvirtadienį, būdama 65 metų, pranešė jos bendrovė.

Irako ir Britanijos pilietybę turėjusi Z.Hadid, tapusi pirmąja moterimi, laimėjusia prestižinę Pritzkerio (Prickerio) architektūros premiją, yra geriausiai žinoma kaip Guangdžou operos rūmų Kinijoje ir vandens sporto centro, naudoto per 2012 metų Londono olimpiadą, projektų kūrėja.

 

Tačiau pernai ji buvo sukritikuota po to, kai 2 mlrd. JAV dolerių (1,7 mlrd. eurų) turėjęs kainuoti futuristinis 2020 metų Tokijo olimpiados stadiono projektas buvo atmestas, nuolat augant jo sąmatai, taip pat kilus abejonių dėl jo funkcionalumo.

Bagdade 1950 metais politiko šeimoje gimusi Z.Hadid sukūrė karjerą vyrų dominuojamame architektūros pasaulyje, kurdama radikalų banguotų linijų dizainą statiniams iš stiklo, plieno ir betono.

„Su didžiuliu liūdesiu „Zaha Hadid Architects“ patvirtino, kad dama Zaha Hadid staiga mirė Majamyje anksti šį rytą“, – sakoma jos bendrovės pranešime, kuriame taip pat sakoma, kad architektę ištiko širdies smūgis, kai ji šią savaitę susirgo bronchitu.

Irako premjeras Haideras al Abadi (Haideras Abadis) pareiškė pagarbą Z.Hadid, sakydamas, kad jos mirtis yra netektis visam pasauliui.

Ji „tarnavo pasauliui savo kūrybingumu, o netekus jo visas pasaulis prarado vieną iš didžiųjų energijų, tarnavusių bendruomenei“, – sakoma Z.al Abadi pranešime.

Tarp kitų iškilių Z.Hadid darbų – Romoje veikiantis Italijos nacionalinis 21-ojo šimtmečio meno muziejus, Heydaro Alijevo centras Baku ir Rosenthalio (Rozentalio) šiuolaikinio meno centras Sinsinatyje.

Z.Hadid taip pat yra palikusi pėdsaką Lietuvoje: 2008 metų balandį ji laimėjo tarptautinį konkursą, pasiūliusi projektą Vilniuje planuotam pastatyti daugiafunkciniam kultūros centrui, kuris turėjo tapti Niujorko Guggenheimo (Gugenheimo) ir Sankt Peterburgo Ermitažo muziejų filialiu. Šiame konkurse ji įveikė garsius architektus Danielį Libeskindą ir italą Massimiliano Fuksą (Masimilijaną Fuksą), bet tas projektas taip ir nebuvo įgyvendintas.

Z.Hadid studijavo matematiką Beiruto Amerikos universitete, o vėliau išvyko studijuoti prestižinėje Architektūros asociacijoje Londone, kur tarp jos profesorių buvo iškilus olandų architektas Remas Koolhaasas (Remas Kolhasas).

1979-aisiais ji įkūrė savo studiją „Zaha Hadid Associates“ Londone, bet turėjo praeiti šiek tiek laiko, kol jai buvo patikėta suprojektuoti statinį. Pirmuoju įgyvendintu jos projektu tapo ugniagesių stotis Veilio prie Reino mieste Vokietijoje, pastatyta 1993 metais.

1994 metais ji laimėjo konkursą operos rūmų statybos projektui Velso sostinėje Kardife. Tačiau tas projektas buvo galiausiai atmestas, griežtai pasipriešinus vietos bendruomenei.

Britanijos karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) suteikė Z.Hadid damos titulą 2012 metais, o praeitą mėnesį ji buvo apdovanota Britanijos karališkuoju aukso medaliu, prisidėdama prie kitų šo prestižinio architektūros apdovanojimo laureatų, tokių kaip Frankas Gehry (Frankas Geri), Normanas Fosteris ir Frankas Lloydas Wrightas (Frenkas Loidas Raitas).

Z.Hadid garsėjo kaip gana atžaraus būdo moteris.

Praeitais metais jis išėjo iš BBC radijo studijos, piktai paneigusi, kad statant jos suprojektuotą stadioną Katare vyksiančiam 2022 metų pasaulio futbolo čempionatui žuvo daug statybininkų.

BNS

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode