Reklama 2

Briuselį krečia lobistų karas dėl autorių teisių

 

Žiniasklaidos organizacijos ir Didžiosios Britanijos muzikos grandas Paulas McCartney (Polas Makartnis) susirėmė su didžiosiomis technologijų bendrovėmis bei interneto laisvės aktyvistais viename aštriausių lobistų karų per Briuselio istoriją.

Kova vyksta dėl prieštaringai vertinamų autorinių teisių įstatymų, anot Europos Sąjungos, turinčių pagaliau užtikrinti XXI amžiaus tikrovę atitinkančias normas ir užtikrinti, kad muzikos, kino ir naujienų kūrėjams būtų sąžiningai atlyginama.

„Šis lobistų mūšis buvo itin intensyvus ir agresyvus... neabejotinai vienas aštriausių“, – naujienų agentūrai AFP sakė lobistų pastangas daryti įtaką ES teisėkūrai stebinčios grupės „Corporate Europe Observatory“ koordinatorius Olivier Hoedemanas (Olivjė Hudemanas).

„Nuo to priklauso didžiulis pinigų kiekis“, – pridūrė jis.

Briuselis pagal lobistinės veiklos aktyvumą pasaulyje, ko gera, nusileidžia tik Vašingtonui: Belgijos sostinėje ES politiką paveikti stengiasi visokiausios grupės, pradedant stambiuoju verslu ir profsąjungomis, baigiant ypatingųjų interesų organizacijomis.

Tačiau kova dėl Europos Komisijos siūlomos Autorių teisių direktyvos buvo itin nuožmi ir artėja prie kulminacijos, Europos Parlamentui ruošiantis rugsėjo 12-ąją antrąkart balsuoti šiuo klausimu.

Nesutariama dėl dviejų planuojamo įstatymo dalių.

Direktyvos 13-asis straipsnis numato, kad interneto platformos, tokios kaip bendrovei „Google“ priklausantis „YouTube“ bus teisiškai įpareigotos užtikrinti, kad turinio kūrėjai nebūtų apvagiami skelbiant autorių teisių saugomą medžiagą.

Ginčus taip pat kursto 11-asis straipsnis, apibrėžiantis vadinamąsias gretutines teises. Jis numato, kad laikraščiai, žurnalai ir naujienų agentūros turėtų gauti atlygį, kai „Google“ arba kiti tinklalapiai pateikia nuorodas į jų kuriamą turinį.

Beprecedentė priešprieša

Šio mūšio stovyklos yra aiškios.

Vieną jų sudaro turinį kuriantys menininkai ir tradicinė žiniasklaida, desperatiškai siekiantys gauti pajamų atėjus laikams, kai internetu beveik viską galima gauti nemokamai.

Kritikai, įskaitant Silicio slėnio įmones, sako, kad siūlomi pokyčiai prilygs visuotinei cenzūrai, nukreiptai prieš platformas, ypač „YouTube“, tapusias kūrybingumo centrais. Tikėtina, kad naujoji direktyva užkirstų galimybę skelbti memus – interneto juokelius, kuriuose dažnai naudojama tik kokia nors trumpa kūrinio ištrauka arba nuotrauka.

Tuo metu pasiūlymas dėl gretutinių teisių buvo kritikuojamas kaip „nuorodų mokestis“, smarkiai suvaržysiantis diskusijas internetu.

Kritikus palaiko ir „Wikipedia“ vadovas Jimmy Walesas (Džimis Veilsas): ši internetinė enciklopedija protestuodama išsijungė keliose Europos šalyse.

Technologijų milžinės liepą laimėjo pirmąjį raundą, kai 750 Europos Parlamento narių per pirmąjį balsavimą direktyvą atmetė.

Kai kurie europarlamentarai smerkė, anot Prancūzijos centro dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjo Marco Joulaud (Marko Žulio), „beprecedenčio aršumo lobistinę kampaniją, režisuojamą GAFA („Google“, „Apple“, „Facebook“ ir „Amazon“)“.

„Vienintelė sritis, su kuria galiu tai lyginti, yra ginklų pramonė“, – AFP sakė socialistė europarlamentarė Virginie Roziere (Viržini Rozjė), Pasak jos, skaitmeninių technologijų bendrovės metė „milžiniškus išteklius“, kad sukurtų „pseudopilietines kampanijas“.
V. Roziere sakė per tris savaites prieš liepą vykusį balsavimą sulaukusi daugiau kaip 40 tūkst. prieš direktyvos projektą nukreiptų elektroninių laiškų.

Tačiau prieš direktyvą nusistatę aktyvistai kritiką atmeta.

„Kalbant atvirai, tai vienintelis būdas paveikti Europos Parlamento narius. Ką turėtume daryti, pasiųsti jiems žinutę ant priklijuojamo lapelio?“ – sakė grupės „Copyright for Creativity“ (C4C) koordinatorė Caroline de Cock (Karolin de Kok).

Pasak jos, C4C atstovauja vartotojų grupėms, muziejams ir bibliotekoms, bet pripažino, kad grupę „iš dalies“ finansuoja kita svarbi veikėja – Kompiuterių ir ryšių pramonės asociacija (CCIA), užsiimanti lobizmu skaitmeninės pramonės naudai.

C. de Cock sakė, kad „Google“ taip pat yra jos vadovaujamos viešųjų ryšių agentūros klientė, bet pateikė argumentą: „Žmonės puola žinianešį, kai jiems nepatinka žinia.“

„Smūgiai žemiau juostos“

Technologijų pramonės šiai kovai išleidžiamas sumas įvertinti sunku, bet Didžiosios Britanijos įsikūrusios asociacijos „UK Music“ vertinimai, kad „Google“ šiam tikslui skyrė 31 mln. eurų, yra „labai neįtikinami“, sakė O. Hoedemanas.

Technologijų sektoriaus lobistų grupės EDiMA direktorė Siada El Ramly (Siada Ramli) sakė, kad jie „prioritetiniams“ tikslams išleido mažiau nei milijoną eurų.

Ji taip pat kritikavo muzikos pramonės lobistinius metodus, įskaitant naudojimąsi elektroninės muzikos grandu Jeanu-Micheliu Jarre'u (Žanu Mišeliu Žaru), Tarptautinės autorių ir kompozitorių draugijų konfederacijos prezidentu, ginti siūlomai direktyvai Europos Parlamente.

Tuo metu buvęs grupės „The Beatles“ narys P. McCartney savo laiške Europos Parlamento nariams kaltino kai kurias interneto platformas atsisakant atlyginti autoriams už jų darbą, „nors jie juo naudojasi savo pelnui gauti“.

Tačiau Vokietijos žaliųjų partijai priklausanti europarlamentarė Julia Reda (Julija Rėda), vadovavus direktyvos priešininkų stovyklai, ne kartą reiškė pasipiktinimą dėl žiniasklaidos bendrovių ir menininkų „smūgių žemiau juostos“.

Artėjant rugsėjį vyksiančiam balsavimui lobistų kampanija dar labiau suaktyvėjo.

C4C pirmadienį vėl pradėjo siųsti elektroninius laiškus europarlamentarams, o Europos laikraščiai ruošiasi paskelbti AFP veterano reporterio Sammy Ketzo (Sami Keco) laišką, pasirašytą dešimčių europiečių žurnalistų.

Briuselis, rugpjūčio 28 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode