Reklama 2

JAV gynybos biudžeto įstatyme – raginimas stiprinti Baltijos šalių oro policijos misiją

 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasirašė Kongreso priimtą įstatymą dėl šalies gynybos biudžeto kitąmet – jame numatytas ir įstatymų leidėjų raginimas pakeisti NATO Baltijos šalių oro policijos misijos mandatą į oro gynybos misiją.

Pirmadienį pasirašytame įstatyme numatyta, kad JAV politinė ir karinė vadovybė turi „išnagrinėti galimybes pereiti iš NATO Baltijos šalių oro policijos misijos į oro gynybos misiją“.

Lietuvos pareigūnai ne vienus metus kelia šį klausimą per susitikimus su sąjungininkais, siekdami užkamšyti oro gynybos spragas. Tai yra viena silpniausių vietų Lietuvos gynyboje.

Baltijos šalys neturi savo naikintuvų. Lietuva turi trumpo nuotolio ir perka vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, bet kol kas negali įpirkti ilgojo nuotolio raketų, tokių kaip „Patriot“, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sveikino tokio teisės akto priėmimą.

„Čia yra ne NATO dokumentas. (...) Be abejo, tai yra JAV gairės, bet tai turės lemiamos įtakos ir NATO pajėgų planavime“, – antradienį LRT radijui sakė ministras.

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Ubrasas tvirtino, jog siekiant pakeisti oro policijos misijos mandatą kyla iššūkis užsitikinti kitų NATO šalių paramą.

„Galbūt ne visos šalys tam ir pritaria, atvirai kalbant, tai JAV paraginimas šiame gynybos biudžeto įstatyme (...) yra labai didelė parama mums“, – sakė politikas.

Jis svarstė, kad aviacijos bazėje Šiauliuose budintys naikintuvai galėtų būti integruojami kaip oro paramos vienetai pernai Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

Oro policijos misijos perėjimas į oro gynybos misiją reikštų, kad Baltijos valstybėse budintys oro policijos naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.

D. Trumpo pasirašytame įstatyme numatytas ir parlamentarų raginimas JAV toliau remti Baltijos šalis.

Anot dokumento, ši parama turėtų apimti „nepertraukiamą ir ilgalaikį Jungtinių Valstijų pajėgų dislokavimą, Jungtinių Valstijų specialiųjų operacijų pajėgų mokymo ir paramos veiklą, intensyvesnius bendrus mokymus ir pratybas, siekiant atbaidyti agresiją, skatinti sąveiką, didinti atsparumą ir sudaryti sąlygas NATO esant reikalui imtis kolektyvinių veiksmų“.

Lietuva kol kas nesėkmingai bando įtikinti JAV nuolatiniam buvimui į šalį grąžinti amerikiečių karius.

Po kuopą JAV karių nuolat kiekvienoje iš Baltijos šalių buvo nuo 2014 metų Krymo aneksijos iki 2017 metų rudens, bet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įkūrus po tarptautinį NATO batalioną, amerikiečių kuopos atitrauktos.

Dabar JAV kariai pratyboms atvyksta iš Lenkijoje dislokuotos brigados.

Pasak L. Linkevičiaus, Lietuvoje vienu metu nuolat būna apie pusšimtis Jungtinių Valstijų karių.

„Tačiau čia mes, aišku, kalbame apie kovinius pajėgumus, kurie galėtų būti dislokuoti ilgesniam laikui su tam tikromis funkcijomis“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Priimtas įstatymas numato, kad kitąmet JAV gynybos biudžetas sieks 716 mlrd. dolerių. Kasmet priimamas tokio pobūdžio teisės aktas nustato Pentagono politikos kryptis ir biudžeto planus, vėliau patvirtinamus konkrečiais asignavimais.

Autorius: Saulius Jakučionis

Vilnius, rugpjūčio 14 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode