Reklama 2

Vienuolika šalių pasirašė Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį, nedalyvaujant JAV

 

Vienuolika šalių pasirašė Ramiojo vandenyno partnerystės (TPP) sutartį, pereidamos prie mažesnių muitų kaip tik tada, kai iš šios partnerystės savo šalį išvedęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) įvedė didelius importo muitus plienui ir aliuminiui.

Pradinė TPP sutartis, kurios dalyviai būtų atstovavę 40 proc. pasaulio ekonomikos ir beveik ketvirtadaliui pasaulio prekybos apyvartos, žlugo, kai D. Trumpas, laikydamasis savo darbotvarkės „Pirmiausia Amerika“, nusprendė iš jos pasitraukti.

Tačiau atnaujinta sutartis, kuri dabar vadinama Visapuse ir pažangia Ramiojo vandenyno partneryste (CPTPP), taip pat yra svarbus laimėjimas ir atvirumo pergalė, per Čilės sostinėje surengtą pasirašymo ceremoniją pareiškė sutarties rėmėjai.

„Didžiuojamės, kad užbaigėme šį procesą, kuris tarptautinei bendruomenei įtaigiai parodo, kad rinkų atvėrimas, ekonomikos integracija ir tarptautinis bendradarbiavimas yra geriausi būdai kurti ekonomines galimybes ir užtikrinti klestėjimą“, – pareiškė Čilės prezidentė Michelle Bachelet (Mišelė Bašelė).

Sutartį pasirašė vienuolika šalių – Australija , Brunėjus, Kanada, Čilė, Japonija, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras ir Vietnamas, – kurioms kartu tenka 13,5 proc. pasaulio ekonomikos ir kurios sudaro 500 mln. žmonių rinką – didesnę negu Europos Sąjungos.

Netrukus po to, kai ši sutartis buvo pasirašyta, D. Trumpas įvedė didelius muitus į JAV importuojamam plienui ir aliuminiui, visame pasaulyje sukėlęs įtampą, kuri, kaip įspėja sąjungininkai JAV ir užsienyje, gali virsti pasauliniu prekybos karu.

Buvusio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija siekė dalyvauti TPP, kurią laikė atsvara didėjančiai Kinijos prekybinei galiai. Pagal šią sutartį ne tik sumažinami muitai, bet ir reikalaujama, kad jos dalyviai laikytųsi griežtų reguliavimo standartų tokiose srityse kaip darbo įstatymai ir aplinkos apsauga.

„Naujas standartas“

Pagal CPTPP siekiama mažinti sutarties dalyvių vienų kitiems taikomus muitus ir skatinti prekybą bei ekonomikos augimą.

„Labai didžiuojamės, galėdami ... parodyti pasauliui, kad progresyvi prekyba yra geriausias būdas siekti pažangos“, – prieš pasirašymo ceremoniją pareiškė Kanados prekybos ministras Francois-Philippe Champagne (Fransua Filipas Šampanis).

O Čilės vyriausiasis derybininkas prekybos klausimais Felipe Lopeandia (Felipė Lopeandija) pažymėjo, kad sutartis „pasauliui ir pačioms Jungtinėms Valstijoms duos politinį signalą, kad tai yra pasaulinis susitarimas“.

Pasak Urugvajaus katalikiškojo universiteto verslo mokslo fakulteto dekano Ignacio Bartesaghi (Injasijaus Bartesagio), pasirašyta partnerystės sutartis yra nepaprastai svarbi, nepaisant to, kad, palyginti su pradine versija, ji buvo pakeista.

„Nėra nė vienos prekybos sutarties, kurioje dalyvautų tiek daug šalių ir kurioje būtų 30 skyrių, apimančių visus svarbiausius šiuolaikinius tarptautinės prekybos klausimus“, – pareiškė jis agentūrai AFP.

Pasirašytoje sutartyje liko dauguma pradinio susitarimo nuostatų, išskyrus nuostatas, susijusias su intelektine nuosavybe, kurios į pradinį tekstą buvo įtrauktos JAV derybininkų reikalavimu.

„CPTPP sukurs naują kitų regioninių ekonominės integracijos susitarimų ir net būsimų derybų PPO (Pasaulio prekybos organizacijoje) ir APEC (Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forume) standartą“, – pareiškė Čilės užsienio reikalų ministerija.

Sutartis įsigalios praėjus 60 dienų po to, kai ją visiškai ratifikuos šešios iš vienuolikos pasirašiusiųjų šalių.

Santjagas, kovo 9 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode