Reklama 2

Ukrainos prezidentas pasirašė įstatymą, pripažįstantį Rusiją „šalimi agresore“

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė įstatymą dėl priemonių Kijevo suverenumui užtikrinti separatistų kontroliuojamose teritorijose šalies rytuose.

Prezidentas pažymėjo, kad šiuo „įstatymu Rusijos Federacija kvalifikuojama kaip šalis agresorė“.

Įstatymo pasirašymą per Karinio kabineto antradienio posėdį Kijeve transliavo Ukrainos televizijos.

Anksčiau per šį posėdį P. Porošenka sakė, kad Ukrainai reikia apibendrinti teisinę poziciją dėl valstybės interesų gynimo ir kompensacijos už Rusijos padarytą žalą.

„Negalime prarasti kokių nors galimybių parengti konsoliduotas pretenzijas valstybei agresorei, Rusijos Federacijai, ... dėl šalies agresorės kompensavimo už visus padarytus nuostolius“, – sakė prezidentas.

Pasak jo, kalbama ne tik apie politinius klausimus, bet ir apie konkretų atlyginimą už padarytus nuostolius.

„Esu įsitikinęs, kad teisinę poziciją bus būtina apibendrinti ir dėl valstybės interesų apsaugojimo, ir dėl kompensacijos“, – sakė P. Porošenka ir pažymėjo, kad šiuo klausimu būtina parengti tikslią žinybų, valstybinių ir privačių įmonių, kurios dėl agresijos patyrė didžiulių nuostolių, poziciją.

P. Porošenka taip pat pažymėjo, kad įstatymas dėl suvereniteto atkūrimo okupuotose teritorijose Donecko ir Luhansko srityse nepažeidžia jokių tarptautinių Ukrainos įsipareigojimų, įskaitant Minsko susitarimus dėl situacijos šiame regione sureguliavimo.

„Šis įstatymas niekaip nepažeidžia jokių tarptautinių Ukrainos įsipareigojimų, įskaitant ir Minsko susitarimus, kaip dabar nori pavaizduoti Rusijos Federacija, teisindama savo nenorą, atvirą Minsko susitarimų įgyvendinimo sabotažą“, – prieš pasirašydamas įstatymą kalbėjo P. Porošenka.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad minimam įstatymui dar reiks tolesnių teisėkūros veiksmų.

„Jam reikia tolesnių teisėkūros veiksmų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmams, kitų jėgos struktūrų veiksmams, kad galėtume gerinti teisinius mūsų valstybės teritorinio vientisumo atkūrimo mechanizmus. Ir šis darbas bus pratęstas“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriui Oleksandrui Turčynovui iki balandžio 1-osios pateikti pasiūlymus dėl virtinės įstatymo normų įgyvendinimo užtikrinimo.

„Paprašiau, ... kad parengtume atitinkamus normatyvinius aktus, ... kad būtų užtikrintas būtinas tiesioginis pavaldumas tam tikrų jėgų ir priemonių vadui, sprendimų priėmimo mechanizmo ištobulinimas. Prašyčiau, kad visi šiandienos susirinkimo dalyviai pateiktų atitinkamus pasiūlymus“, – sakė P. Porošenka.

Jis taip pat paprašė O. Turčynovo, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos aparatas „vykdydamas savo konstitucines ir koordinavimo funkcijas parengtų atitinkamus pasiūlymus, kurie bus pastiprinti prezidento įsaku“.

P. Porošenka pabrėžė, kad pasiūlymai turi būti pateikti iki balandžio 1-osios.

Be to, jis lauktų iš Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo pasiūlymų dėl operacijos šalies pietryčiuose, kurią Kijevas vadina antiteroristine, formato keitimo.

„Kuo greičiau laukiu atitinkamų formato keitimo pasiūlymų dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Prašau parengti man Jungtinių pajėgų vado kandidatūrą, pateikti pasiūlymus dėl ... Jungtinio operatyvinio štabo“, – sakė prezidentas, kreipdamasis į gynybos ministrą Stepaną Poltoraką ir Generalinio štabo viršininką Viktorą Muženką.

Prezidentas pabrėžė, kad pagrindinis vaidmuo dėl operacijos formato keitimo tenka Gynybos ministerijai.

Pasak prezidento, minimas įstatymas fiksuoja „mūsų teisę į savigyną pagal Jungtinių Tautų chartijos 51-ąjį straipsnį“. „Esu įsitikinęs, kad šiomis sąlygomis pagrindinis atkirčio agresijai vaidmuo tenka Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – pridūrė jis.

P. Porošenka paminėjo svarbų specialiosios operacijos vaidmenį pirmuoju karo šalies pietryčiuose etapu ir paaiškino, kodėl nepavyko jos sėkmingai užbaigti: „Be abejo, antiteroristinė operacija suvaidino itin svarbų vaidmenį pirmuoju atkirčio agresijai etapu. Be to, antiteroristinės operacijos formatu buvo išvaduota daugiau kaip du trečdaliai okupuotų (Donecko ir Luhansko sričių teritorijų). Galime konstatuoti, kad tiesioginis rusų armijos junginių įsikišimas sutrukdė visiškai ir sėkmingai užbaigti antiteroristinę operaciją. Jei pas mus nebūtų reguliariųjų rusų armijos junginių, kurie kirto sienas ir puolė ukrainiečių armiją, aš operacijos užbaigimo veiksmingumu neabejočiau.“

Pasak P. Porošenkos, viena iš problemų pradiniu etapu buvo „ankstesnės valdžios įvykdytas visiškas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, ukrainiečių žvalgybos, ukrainiečių specialiųjų tarnybų sugriovimas“.

„Sąmoningai buvo naikinamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos: užsienio agentų buvimo mechanizmu, išpardavimu, demoralizacija, nusikalstamu mažinimu, aprūpinimo sistemos likvidavimu, kadrų parengimo sistemos likvidavimu. Šiandien jau galime kalbėti, kad 2014 metais ankstesnio prezidento ir ankstesnių ministrų pastangomis armija buvo sunaikinta“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Tuo pačiu, pasak prezidento, šiuo metu galima konstatuoti, kad Ukraina dabar turi vieną efektyviausių armijų Europoje.

Tačiau jis pabrėžė, kad Ukraina ir toliau sieks taikdarių misijos Donecko ir Luhansko srityse.

„Ukraina lieka įsipareigojusi dėl taikaus okupuotų teritorijų išvadavimo problemos sprendimo. Tai patvirtina mūsų ryžtinga kova – mano, kaip prezidento, Užsienio reikalų ministerijos, parlamento, liaudies deputatų, kitų ministerijų ir žinybų kova už klasikinės taikos palaikymo misijos dislokavimą pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimą; (misijos), kuri sudarytų sąlygas saugumo komponentui atkuriant suverenitetą“, – sakė P. Porošenka.

Jis pabrėžė, kad taikdarių dislokavimui nekontroliuojamose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose pritaria daugiau kaip 75 proc. ukrainiečių.

Kaip buvo pranešta, 2018 metų sausio 18 dieną Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą „ Dėl valstybinės politikos ypatybių užtikrinant valstybinį Ukrainos suverenitetą laikinai okupuotose teritorijose Donecko ir Luhansko srityse“.

Įstatymas numato, kad „laikina RF Ukrainos teritorijų okupacija, nepriklausomai nuo jos trukmės, yra neteisėta ir nesuteikia RF jokių teritorinių teisių“.

Teisės akte sakoma, kad „laikinai okupuotomis teritorijomis Donecko ir Luhansko srityse pripažįstamos Ukrainos teritorijos, kuriose ginkluotos formuotės ir RF okupacinė administracija įvedė ir vykdo bendrą kontrolę: Donecko ir Luhansko sričių sausumos teritorija ir jos vidaus vandenys atskiruose rajonuose, miestuose, gyvenvietėse ir kaimuose, vidaus jūriniai vandenys šalia šios teritorijos, gelmės po teritorijomis ir oro erdvė virš tų teritorijų“.

Rajonų, miestų, gyvenviečių ir kaimų laikinai okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose ribas ir sąrašą nustatinės Ukrainos prezidentas pagal Gynybos ministerijos siūlymą, kuris turi būti parengtas Generalinio štabo pasiūlymo pagrindu. Laikinai okupuotose teritorijose galioja ypatinga gyventojų teisių ir laisvių užtikrinimo tvarka.

Pagal įstatymą, Rusijos karinių junginių galutinio išvedimo ir nebuvimo faktą konstatuos Ukrainos gynybos ministras ir vidaus reikalų ministras, bendru pasiūlymu prezidentui, kuris tuo remdamasis priims atitinkamą sprendimą.

Strateginį vadovavimą pajėgoms ir ištekliams, kurie skiriami nacionalinio saugumo ir gynybos, atkirčio ginkluotai Rusijos agresijai užtikrinimui, vykdo Generalinis štabas, o valdymą Donecko ir Luhansko srityse –Jungtinių pajėgų vadas, kurį skiria Ukrainos prezidentas, remdamasis Generalinio štabo viršininko pasiūlymu.

Jungtinių pajėgų vadas savo įgaliojimus vykdys per ginkluotųjų pajėgų Jungtinį operatyvinį štabą.

Sausio 22 dieną P. Porošenka pareiškė, kad pasirašys šį įstatymą iškart, kai tik gaus jį iš Aukščiausiosios Rados.

Vasario 8 dieną Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus pasirašė įstatymą ir nusiuntė jį prezidentui.

Kijevas, vasario 21 d. („Interfax“-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode